Kanto ir nyčės darbų palyginimas
5 (100%) 1 vote

Kanto ir nyčės darbų palyginimas

I. Kanto bei F. Nyčės moters ir vyro suvokimas

Imanuelis Kantas savo veikale “Antropologija pragmatiniu požiūriu“, tiksliau jo ištraukoje, pateiktoje J. Baranovos knygoje “Filosofinės etikos chrestomatija“, kalba apie moters ir vyro skirtumus. Jis teigia, kad gamta vyrą apdovanojo didesnėmis fizinėmis jėgomis nei moterį, tačiau į moters struktūrą ji įdėjo daugiau meno. Tačiau moteris, nors ir silpnesnė už vyrą, visgi turi įgimtą sugebėjimą jį patraukti. Nors moteriai ir yra būdingos silpnybės ir nors, kaip sako I. Kantas „Kvailiai iš jų šaiposi…“, tačiau protingi žmonės puikiausiai mato, jog moteris yra „…svertas, padedanti valdyti vyrą…“ ir, kad ji puikiausiai sugeba pasinaudoti stipriąją lytimi jai reikalingiems tikslams. Anot Kanto, moterį yra labai sunku pažinti, nes ji savo paslapčių neišduoda, iki galo neatsiskleidžia vyrui, o jos pagrindinis ginklas prieš stipresniąją lytį yra jos liežuvis. Ji juo ir gamtos dovanota iškalba bei šnekumu ypač naudojasi „ namų kare“ taip suglumindama vyrą, o pasipiktinimo ašaromis ir priekaištais dėl jam stingančio kilnumo – visiškai jį nuginkluodama. Tačiau ne visada jai liežuvis pasitarnauja teigiama prasme, nes dėl to paties gamtos padovanoto šnekumo, atvirkščiai nei savųjų, svetimų paslapčių moteris saugoti nemoka. Na, o „namų pasaulyje“, kaip teigia Kantas, moteris naudojasi silpnesniojo teise, t.y. teise savo vyro būti apsaugota nuo kitų vyriškosios giminės atstovų ir būti jo globojama.

Veikalo ištraukoje Imanuelis Kantas kalba ir apie moterį pilietinėje visuomenėje. Jis sako, kad tokioje visuomenėje moteris yra laisva ir, kad ši jos laisvė pasireiškia tuo, jog atvirkščiai nei necivilizuotose šalyse, kur „… vyras baudžia žmoną, kuri grasina jam įsigysianti meilužį.“, ji „ …neatsiduoda vyro užgaidoms be santuokos, ir be to, be monogaminės santuokos…“ bei dar ji yra laisva viešai turėti ne tik sutuoktinį, bet ir meilužių. Filosofas rašo, kad moters gudrus charakteris atsiskleidžia būtent per koketavimą su vyrais, net ir svetimais, ir nors tai tuomet ir buvo smerktina, tačiau Kantas moterį pateisina tuo, jog koketuodama „…savo palankumu vyrams moteris siekia būti laisva ir kartu užkariauti visą vyrišką lytį.“. Taip ji apsisaugo nuo galimybės likti viena ir neglobojama galimos našlystės atveju. Taigi, koketuodama moteris stengiasi apkerėti visus pagal turtinę padėtį jai tinkančius vyrus, kad likus našle „ … netrūktų siekiančių jos rankos.“.

Kantas konstatuoja ir tai, jog būtent moteris sugeba vyrus padaryti padoriais ir moraliais. Tuo, taip pat, pasirūpino gamta, norėdama, kad žmonijoje klestėtų kultūra, kuri, anot filosofo, yra negalima be bendravimo ir padorumo jausmo. O kadangi vyrai, ką galima spręsti iš Kanto veikalo ištraukos, nepasižymi tinkamomis kultūrai savybėmis, gamta sutvėrė moterį tokią, kuri sumaniai sukaustytų vyrus nematomomis grandinėmis ir, dėka savo įgimto taurumo, gražbylystės ir veido raiškumo bei sumanumo valdyti vyrus, pasinaudodama vyrų vaikišku kilnumu, priverstų vyrus su ja elgtis švelniai ir mandagiai, taip juos padarydama „…jei ne iš tiesų, tai bent išoriškai moralius…“.

Filosofas I. Kantas teigia, kad moteris ne tik nori valdyti, bet ir anksti suvokia, kad gali patikti vyrams ir gali būti išdidi, tramdyti vyrų įkyrumą bei reikalauti iš jų pagarbos sau jau vien todėl, jog ji yra moteris. Ji turi saugoti ir ginti savo išdidumą, tačiau, nors ir yra gamtos paskirta visada „atsisakančiąja“ puse, negali būti išrankia, nes „Gamta nori, kad moters būtų ieškoma, dėl to moteris pasirinkdama (pagal savo skonį) neturi būti tokia išranki, kaip vyras…“. O jei moteris įsimylėdama būtų išranki, taptų ne „atsisakančiąja“, o „siekiančiąja“ puse, t.y. perimtų vyrų vaidmenį ir tai pažemintų ją net vyrų akyse. Kantas įsitikinęs ir tuo, kad meilėje moteris privalo būti šalta ir lengvai šiam jausmui nepasiduodanti, nes tai jai užtrauktų negarbingumą.

Moters dorybės ir ydos, anot filosofo, nuo vyrų skiriasi savo motyvais. Silpnoji lytis turi būti jautri ir kantri, o ūkio reikaluose- rūpintis taupumu. O štai pavyduliauja moteris ne tik mylėdama, bet ir nemylėdama vyro, nes „…ji iš savo gerbėjų būrio praranda tiek vyrų, kiek jų pradeda mergintis kitoms moterims.“. Ji turi galią padaryti „…save kiekvieno skonio objektu.“ bei privalo vadovautis principu, kuris dažnai nesuderinamas su moters charakteriu, jog tai, ką daro ir kalba visuomenė- gera ir teisinga.

Na, o apie vyrą, Kantas kalba kiek mažiau nei apie moterį. Pagrindinis jo pastebėjimas yra toks, kad, nors vyras ir yra gamtos apdovanotas didesne fizine jėga, tačiau iš tikrųjų, sumaniai ir jam net nepastebint, jį valdo moterys. Vyrą yra lengva pažinti, jis „…mėgsta namų pasaulį ir noriai paklūsta žmonos tvarkai, kad tik neatsirastų kokių nors kliūčių jo reikalams(už namų ribų).“. Tačiau, nors jis ir remiasi stipriojo teise būti namų valdovu ir privalo savo tvirtovę bei žmoną ginti nuo visų išorės priešų, tačiau vis tik silpnoji lytis, dėka savo liežuvio ir ašarų vyrą suglumindama ir nuginkluodama, sugeba panaudoti jį savo tikslams pasiekti. Pilietinėje visuomenėje, anot Kanto, vyras moters išnaudoti savo
užgaidoms negali be santuokos, nes ji tam nepasiduoda, o ir parodyti pavyduliavimo, taip pat, negali, nes iš to prabangos periodo visuomenėje tik pasijuokiama. Tokioje visuomenėje vyras siekia moters palankumo ir tikisi savo turtine padėtimi patraukti jos dėmesį. Be to, kaip rašo Kantas, vyras, net nepastebėjęs, moters yra paverčiamas padoriu, moraliu ir taip tinkančiu žmonijos kultūrai.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 955 žodžiai iš 2635 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.