Kapitalas
5 (100%) 1 vote

Kapitalas

7Valst. politika t.b. aktyvi. Be išvardintų finansavimo formų yra venčiūrinis finansavimas (finansuojamos rizikingos technologijos). Tokio fin. tikslas ne tik gauti pelną, bet ir išbandymui: venčiur finan atliekamas tokiais etapais: 1. finans ideja, moksl tyrimai, darbai;2. finans augimo finansavimas, produktai turi pasižymėti šviežumu.

Dabar fin aprūpinime sudaro fin- rezerv fondų sudarymas. Jie g.b. kaupiami 3 metodais: biudžetiniais ( valst fin rezerv fondai), atskaitymo metodai ( įm atskaito nuo pelno), draudimo metodu ( draud org-jos fin fondai). Visų fin rezerv fondų dydis nustatomas normatyvais. Fin rezerv fondus efektyvu kaupti tik pas valstybę. Tokiu būdu padidėja valstybės galia.

7. PAGRINDINĖS FINANSAVIMO TAISYKLĖS

Jos nusako, kokiu santykiu t.b. padengtas išteklių poreikis. Yra vertikalaus ir horiz fin taisyklės. Tai buch bal įvertinimo taisyklės. Vert fin taisyklė nusako buch balanso pasyvo dalį, kokiu santykiu turim finansuotis nuosavu ir skolintu kapitalu. Horiz fin taisyklė nusako, kaip mes turim kredituotis, kokias turim pasirinkti fin formas trump ir ilg turtui. Tai auksinė balanso taisyklė, nusako fin politiką tarp turto ir fin formų. Trump turtas t.b. finansuojamas trumpalaikiais kreditais, o ilg- ilgalaikiais. Trump kreditavimas paplitęs todėl, kad yra inflicija, nors ir pažabota. Šios dvi taisyklės yra teisingos priimant sprendimus. Jų pagalba galima įvertinti balansą, be tų taisyklių suabsoliutinti negalima.

8. FINANSINIS LIZINGAS KAIP VERSLO FINANSAVIMO BŪDAS

Lizingą gali teikti lizing kontoros ir bankai. Lizing sutarčių nedaroma. V. valstybėse lizingas paplitęs. Per jį investuojama į verslą mln dolerių. Lizing sutartys suteikia verslininkui galimybę neturinčiam pinigų įsigyti būtiną įrangą. Kai bankas ar kontora nuperka tą įrangą, sudaroma sutartis ir pagal ją išnuomojama numatytam laikui. Verslininkas turi mokėti nuomą, todėl apseina be kredito. Pasibaigus lizing sutarčiai, sudaromos salygos vrslininkui įsigyti tą įrangą. Paėmus kreditą, procentus reikia mokėti iš karto, kurie būna dideli. Lizing operacijomis galėjo operuoti LAI bankas, tačiau nuspręsta, kad tai ne bankinė operacija. JAV lizingas atsirado mokesčiams sumažinti. Sumažinamas apmokestinamas pelnas dėl nuomos. Fin lizingas gali padėti bankui užsiauginti klientą.

9.FINANSAI IR JŲ SĄVEIKA SU KITOMIS EKONOMINĖMIS KATEGORIJOMIS

Visa, kas naudojama prekių ir paslaugų gamybai yra ištekl arba resursai:darbas, žemė ir kapitalas. Kapitalas yra vienas iš gamybos veiksnių. Jis turi sąveikauti su darbu, kad galėtume pagaminti t.t. produktą. Galim sukurti produktą, kai darbo ir kap santykis 1:1; 1:2;1:3 ar pan. Trumpu laikotarpiu – kapit pastovus, o darbas keičiasi ( 1:1,1:2,1:3,1:4,1:5 ), tuomet l apribota verslo laisvė. Ilgu laikotarpiu – kai keičiamas ir darbas, ir kapitalas, bet proporcingai (2:2, 3:3, 4:4 ).

Ilgalaikė gamybos funkcija. Trumpu laikotarpiu veiks mažėjančių pajamų dėsnis, ilgu – gamybos mastas. Kapit g.b. suprastas kaip realus kapitalas fizine prasme ( mechanizmai, pastatai ). Kapit kuriamas gamyboje, tai sukurtas žmogaus produktas ( pastatyta gamykla, pvz.). Realia prasme gamyboje kap g.b. kaip paprastas ir sudėtingesnis ( laivai, o adata – paprastas kap). Kap g.b. skirtingai panaudotas ( automobiliams pagaminti, drabužiams siūti). Kapit sąvoka apima ir gamybos priemones, kurios nėra pritaikytos tenkinti tiesiogiai žmogaus poreikiams ( plienas). Norint gerai išsaugoti kapitalą, reikia atkreipti dėmesį į rinkos signalus: kainą ir gamybos mastą. Kapitalu orientuojamės į ateitį. Kapit f-ja garantuoti žmonių aprūpinimą pragyvenimo reikmėmis iki to laiko, kai prekės bus pagamintos ir išparduotos. Kap esmę sudarytų gamybos ir kaupimo procesas. Investicijų esmė praplečiama tada, kai atsisakome vartojimo šiandien, o siekiame didesnio vartojimo ateityje.

Yra finans ir žmogiškasis kapitalas. Fin – akcijos ir obligacijos, žmogišk – profesija, išsilavinimas, erudicija.

10.KAPITALO ESMĖ IR TAUPYMAS

K.T. priklauso nuo žmonių galėjimo ir noro aukoti einamąjį vartojimą. Galėjimą lemia šalies ekon būklė, valst fin politika, gamt išt apimtis, jų naudojimo efektyvumas ir k.t. Noras taupyti priklauso nuo įžvalgumo, kokia bus ateitis, valst ir asmeninis lygis, soc prestižas. Norint investuoti, reikia kapitalą taupyti. Kapit taupymas – būtina sąlyga investicijoms. Be sutaupyto kapitalo nėra ekon augimo. Kad būtų galima taupyti, ekon santaupos turi viršyti prekių, paslaugų suvartojimą. Rinkos ekon žmogus gali rinktis – taupyti, ar ne. Taupymas akcijų pavidalu Lietuvoje nėra pelningas, nes negaunami dividendai. Akcijos tuo pelningas būdas, kad neprarandami pinigai. Sėkmingas, jei atneštų dividendus. Kitas būdas – padėti į bankus. Laikoma, kad tai nėra rizikinga. Dar vienas būdas – taupyti laiką. Jis t.b. panaudotas kvalifikacijai kelti. Kapit taupymo negalima vertinti kaip tiesioginio kapit pasiūlos veiksnio. Taupymo rezultate žmonės išleidžia mažiau vartojimo prekėms. Krenta gamyb apimtys, sumažėja įmoninkų pajamos, nekyla šalies efektyvumas. Jei mažiau taupoma, perkamos vartojimo prekės. Tai išplečia šalies augimą. Per prekių pirkimą didėja gamyba, todėl mes galime daugiai pirkti.

11 bilietas. Pagrindinis (PT/PK) ir apyvartinis turtas (AT/AK), apyvartinio kapitalo valdymo ir

finansavimo politika.

Pinigai, įdėti į PT ir AT sudaro kapitalą. PT – ilgalaikis turtas, naudojamas > nei 1 metams: žemė, pastatai, įrengimai ir kt. nekilnojamas turtas; nematerialus turtas: patentai, koncesijos, prekinis ženklas; transporto priemonės. Parodomas aktyvo daly. AT – trumpalaikis, < nei 1 metams: pinigai, rinkos VP, debitorinis įsiskolinimas, atsargos, iš anksto padarytos ir būsimos išlaidos. Parodomas aktyve. Kapitalo gamyba vyksta tada, kai investicijos dedamos į PT ir AT. Santykis tarp PK ir AK skirtingas prekybos ir gamybos įmonėje. Prekyboje reikia daugiau AK, gamyboje – PK. Įmonės naudojasi nuosavu ir skolintu AK. Nuosavas AK – likutis, kuris susidaro iš einamųjų vertybių atėmus einamąsias skolas. Toks AK įgauna dirbančio kapitalo pavadinimą (working capital). AK einamosios vertybės – grynieji pinigai arba jų ekvivalentai (čekiai, vekseliai, elektroniniai pinigai). Einamosios skolos – tos, kurias reikia apmokėti šiemet (nuoma, elektra). AK valdymui reikalinga politika. Apie ją sprendžiame iš turto mokumo koef. AT ir jo mokumo koef. (12.400 : 800=15,5).

Kasa – trump.s turtas 12.400

Trump. įsiskolinimai 800

Nuosavas trump. turtas 11.600

Mokumo koeficientas 15,5

Iš viso įsiskolinimų 40.800

Savininkų nuosavybė 11.600

Iš to skaičiaus:

kapitalo akcijos 9.500

nepaskirstytas pelnas 2.100

Visas turtas 52.400

AK mokumas dar vertinamas kritinio įvertinimo koef. (AK – atsargos)/ trump. įsiskolinimų suma=kritinio įvertinimo koef. AK valdymo politika turi nustatyti, kiek reikia turėti AT. AT kaupiamas aukščiausiai realizacijos apimčiai. Planuodami AK poreikį turim atsižvelgti į veiksnius, kurie didina/mažina jo poreikį. Poreikių planavimas dinamiškas. Atsižvelgiam į sezoniškumą. AK turim turėti daugiausia ne kiekine, bet judėjimo prasme. Nejudantis kap. – paralyžius versle. AK valdymas priklauso nuo valstybės fin. politikos. Jų yra 3: 1) konservatyvi (nuolaidi) – pigūs kreditai, mažos palūk. normos, liberali kreditavimo politika, daug rinkos VP – atideda investavimą ateičiai; 2) nuosaiki – tarpinė padėtis; 3) agresyvi – dirba su min sąnaudom.

Fin. politika AK kiekis Realiz. apimtis

konservatyvi 80 100.000

nuosaiki 40 100.000

agresyvi 20 100.000

Sąstingis ir pakilimas. Sąstingio metu neapsimoka didinti realiz. apimties. Pakilime reikia daugiau turto, didėja pirkėjų galia pirkti. Įmonė turi nuolatinį turtą (100 lt), sukauptą žemiausiame ciklo taške. Laikinas turtas = viso turto suma – nuolatinis turtas. Reikia apsk. padengimo koef. kai įmonė gyvena sąstingio ar pakilimo laikotarpyje. Padeng. koef.=(visas turtas-nuolatinis turtas)/AT. Kuo padeng. koef. didesnis, tuo didesnis fin. saugumas. Nuolatinis turtas = 100. Padeng. koef.= (150 – 100) / 20 = 2,5.

Finansinės politikos

rodikliai nuosaiki agresyvi konservat.

kred.įsisk. 10 20 10 20 10 20

AT prisk. įsisk. 10 20 10 20 10 20

trump. skolos 0 80 30 110 0 30

pagr. priemonės 130 130 100 100 180 180

viso 150 250 150 250 200 250

padeng. koef. 2,5 1,20 1,0 1,0 5 2,14

12 bilietas. Kapitalo (K) apytakos procesas.

Apytakos pradžia – K parūpinimas. Pabaiga – K grįžimas su priedu ar netektimi.

Nuosavas K Skolintas K

K parūpinimas

K investavimas

į pagr. turtą į apyvart. turtą

K išlaisvinimas

K grįžimas

K išlaisvinimas – pardavimai, amortizacija. K apyvarta = realizacija / visas turtas. K apyvarta – (kartais) trumpalaikio turto judėjimas. Atsargų apyvarta = realizacija / atsargos. 10 kartų – normalu. Pinigų apyvarta: įsigyjamos medžiagos – išleidžiami pinigai; parduodamos prekės – pinigai sugrįžta. Svarbu, koks atsargų lyginamasis svoris viso K sudėtyje. Cash conversation cycle – laiko trukmė dienomis, per kurį įvyksta apyvartos ciklas. 1) inventory period (atsargų periodas) – metai (360 d.) – atsargų, neparduotų už 1 mln. visa realizacijos apimtis 5 mln. [360 d./ 5 mln.= 72 d.]; 2) day sales outstanding (debetinio įsiskolinimo periodas) – kiek pirkėjai nesumoka už prekes dienomis [0,5 mln. debitorinis įsisk. / (5 mln. / 360 d.) = 36 d.]; 3) payable deffer period (kreditorinio įsiskolinimo periodas) – kiek mes tiekėjams įsiskolinę. Pvz. 30 d. Tada 72 d. + 36 d. – 30 d. = 78 d.

13 bilietas. Įstatinis kapitalas (IK). Privalomas (PKRF) ir atsargos (AKRF) kapitalo rezervo fondai. Pelno rezervo fondas (PRF).

IK – kapitalas, kurį reglamentuoja AB įstatymas. 10.000 lt – UAB; 100.000 lt – AAB. Pastatai, statiniai, įrengimai, teisė naudotis žeme, vandeniu, apyvartinės lėšos. PKRF – formuojamas padengti nuostoliams. Sudaromas iš kasmet tam skiriamų pelno sumų. Didinamas iki tol kol tampa lygus įstatiniam pagrindiniam K. Turi tikslą padaryti įmonę solidaringa, keliančia pasitikėjimą. Laikomas vyriausybės VP-se. Jei reikia, paimamas nuostoliams padengti. AKRF – išlaidoms apmokėti. Tai kainų skirtumas tarp akcijų, obligacijų nominalios vertės ir emisijos kainos. Viena dalis laikoma procentiniuose vyriaus. VP-se, kita – kaip įstatinis K. PRF – pelno dalis, neišmokėta dividendams. Jei PKRF ir AKRF mažesnė nei 1/10 PRF-o, tai atskaitymai vykdomi ne mažiau kaip 1/20 nuo grynojo pelno.

14 bilietas. Kapitalo (KR) ir finansų (FR) rinkos. Pinigų rinka (PR).

FR: 1) atlieka vaidmenį paskirstant ir perskirstant fin. išteklius. 2) didina asmens laisvę nepriklausomybę. 3)formuoja žmogiškąsias vertybes. 4) mažina skirtumą tarp
savininkų ir samdinių. 5) pasirūpina, kad pakaktų ekon. santaupų. FR vaidmuo padidėja, kai atskiriam sprendimą vartoti nuo sprendimo įdėti kapit. įdėjimus į ūkį. FR vaidmuo – ji perskirsto riziką šiais aspektais: 1) žmonės gali investuoti pinigus į banką – patys nedalyvauja. 2) investuoja į akcijas. 3) investuoja į pagalbinę darbovietę, nesusijusią su ta, kurioja dirba. FR – specifinė piniginių operacijų forma. Sandorio objektas – laisvos piniginės lėšos. FR būtinumas iškilo, kai prireikė skolintis pinigų. Pinigai juda iš perteklinių ūkinių vienetų į deficitinius – funkcionuoja ekonomika. Turi būti piniginių lėšų judėjimas. FR paverčia santaupas (po suvartojimo) į investicijas; 1) į namų ūkį. 2) po to santaupas paverčia verslui pradėti. 3) visuom. prekių ir paslaugų tiekimas. FR turi įtakos ekonomikos sveikumui. Kad FR gerai funkcionuotų, turi būti keliami reikalavimai: 1) FR turi būti laisvai visiems prieinama. 2) FR turi būti aprūpinta technine įranga, standartizuota informacija, turi funkcionuoti teisiniais pagrindais.

Prekių gamyboje naudojami ištekliai: žemė, darbas, kapitalas. Kapitalas – vienas iš gamybos veiksnių, turi saveikauti su darbu, kad galėtume pagaminti produktą. Gam. produktai kuriami trumpame laikotarpyje – darbas kinta, K pastovus, verslo laisvė labai apribota. Ilgalaikis laikotarpis – kinta ir darbas ir K, įmonė turi gamybos mastą. K turi vaidmenį atkuriant ekonomiką. K – kaip realus (fizine prasme) – mechanizmai, laivai, mašinos. Yra kuriamas gamyboje, yra žmogaus produktas sukurtas anksčiau, netolimoje praeityje. K – kaip paprasčiausias (adata) ir sudėtingas (laivas). Sudėtingas kapitalas – sudėtingam produktui gaminti. K apima priemones, nepritaikytas tiesiogiai tenkinti poreikius. Tiesioginiai poreikiai – prekės. Rinkos signalai – kaina, gamybos mąstas. Jei nekreips į tai dėmesio – neteks K. K funkcija – garantuoti žmonių ateitį pragyvenimo reikmenimis. K esmė – K gamybos ir kaupimo procesas. Praplečiama investicijų esmė, kai atsisakome vartojimo šiandien. Finansinis K – akcijos, obligacijos – netiesiogiai. Žmogiškasis K – žinios, patirtis. PR – rinka, kur operuojama trumpalaikiais ir ilgalaikiais VP. Tump. VP – iki 1 metų, hibridiniai: iždo vekseliai, komerciniai vekseliai, taupomieji sertifikatai, komerciniai popieriai. Ilgal. VP – iždo notos 2-10 metų, iždo obligacijos 10-30 m., vietos savivaldybių obligacijos, privataus sektoriaus aukšto reitingo obligacijos. Pagr. motyvas dalyvauti PR – įdėti pinigus į turtą, bet neuždirbti pajamų. PR įvairovė priklauso nuo to, kaip išvystyta nacionalinė VP rinka. PR vieta – finansų maklerių įmonės.

15 bilietas. Finansinių rinkų (FR) tipai.

FR – tai vieta, kur prekiaujama fin. turtu. Jį sudaro pinigai ir fin. įsipareigojimai – pasižadėjimai, kad bus sugrąžinta paskolinta suma po tam tikro laiko su palūkanom (akcijos, obligacijos, iždo vekseliai). Juos išleidžia deficitiniai ūkiniai vienetai. Reikia skirti FR ir kapitalo rinką (KR). FR – pinigų (PR) ir kapitalo rinka. PR – rinka, kur operuojama trumpalaikiais ir ilgalaikiais VP. Tump. VP – iki 1 metų, hibridiniai: iždo vekseliai, komerciniai vekseliai, taupomieji sertifikatai, komerciniai popieriai. Ilgal. VP – iždo notos 2-10 metų, iždo obligacijos 10-30 m., vietos savivaldybių obligacijos, privataus sektoriaus aukšto reitingo obligacijos. Pagr. motyvas dalyvauti PR – įdėti pinigus į turtą, bet neuždirbti pajamų. PR įvairovė priklauso nuo to, kaip išvystyta nacionalinė VP rinka. PR vieta – finansų maklerių įmonės. KR – ilgalaikių paskolų ir bendrovių akcijų rinka. VP dalijam į 2 grupes: akcijas ir obligacijas. Tikslas – gauti pajamas. KP vieta – bendrovės. Dažnai emitentu yra finansų ministerija ir VP rinka – birža, kur vykdomi visi sandoriai, laikomasi bendravimo taisyklių. Nebūtina kontaktuoti su pirkėju ar pardavėju. Kompiuterizuota salė – sandoris parodomas po 10 sek. Biržų tipai: 1) uždaroji – dalyvauja tik biržos nariai. 2) su laisvu dalyvių įėjimu – dalyvauja tik fin. makleriai. 3) su plačiu dalyvių skaičiumi, kontroliuojama valst. valdžios. FR: pirminė ir antrinė rinka. Pirminė – naujas VP išleidimas, naujo kapitalo kaupimas. Antrinė – kai perskirstomi fin. ištekliai nedalyvaujant emitentui. Ipotekų rinka – operuojama paskolomis, kurios duodamos įkeičiant nekilnojamą turtą. Lietuvoje tik kurimosi stadijoje. Negalima įkeisti automobilių > nei 5 m. senumo. Vakarai, Japonija turi didelę FR įvairovę, kuri pasižymi skirtingais piniginių lėšų perdavimo mechanizmais. 16. FINANSINIŲ SANDĖRIŲ TIPAI

Egzistuoja įvairios fin. rinkos. Jos pasižymi skirtingais piniginių lėšų perdavimo mechanizmais.

1. Tiesioginio finansavimo būdas. Skolintojas ir skolininkas kontaktuoja fiziškai.

Pirminaii vertybiniai popieriai Skolininkas Skolintojas

DU Piniginės lėšos SU

Trūkumai: 1) Reikia susitikti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. 2) Popieriai nėra likvidūs.

3) Dideli informacijos ir sandorių kaštai.

Šis būdas skatina finansinių rinkų augimą.Gana neblogas ir priimtinas.

2. Pusiau tiesioginis finansavimo būdas. Atsiranda tarpininkas – brokeris, makleris ar dileris. Brokeris nuo
maklerio skiriasi tuo, kad nedisponuoja savo vertyb. pop. Dileris gali supikti juos iš savo kišenės.

Pirminiai vertyb. pop. Brokeris Pirm. vertyb. pop.

DU Dileris SU

Įplaukos už vertyb. pop. Piniginės lėšos

Pranašumai: 1) Sumažėja kaštai. 2) Didesnė galimybė nusipirkti vertyb pop. tiems, kas turi mažesnes pajamas.

3. Netiesioginis finansavimo būdas. Atsiranda finans. institucijos – organizacijos, kurios kaupia fin. išt., kad galėtų juos perskirstyti. Depozitinės fin. institucijos – komerciniai, taupomieji bankai. Kontraktinės fin. inst. – gyvybės draudimo, sveikatos apsaugos draud. Investicinės – nekiln. turto, verslo ir kt. institucijos (kredito unijos, kredito sąjungos).

Pirm. vertyb. pop. Finansinė Antr. vertyb. pop.

DU institucija SU

Skolinamos lėšos Skolinamos lėšos

Pranašumai:1) Mažesni sandorių kaštai. 2) Didesnis vertyb. pop. dalomumas ir lankstumas.

3) Mažesnė rizika. Didesnė įvairovė.

17. FINANSŲ GALIMYBĖS

Rinkos ek. sąlygomis fin. turi potencialias galimybes (gali įvykti, gali ir ne). Galimybės gali būti kiekybinės ir kokybinės. Kiekybines lemia fin. išt. kiekis. Kokybines – fin. santykių organizavimo būdas, fin. išt. judėjimo (panaudojimo) formos. Fin. galimybės gali būti objektyvios ir subjektyvios. Objektyvios – nepriklauso nuo – žmonių valios ir noro, glūdi pačioje fin. kaip kateg. prigimtyje. Funkcijos: paskirstymas, perskirstymas ir kontrolė. Kontrolinė leidžia panaudoti fin. kaip jautrų barometrą. kad galėtume nustatyt ir fin. rinkos pažeidimus.

Subjektyvios priklauso nuo žmonių valios ir noro: teisinės verslo organizac. formos, mok. tarifų, atskaitomybės formos, atsakomybės laipsnio, valdymo organų struktūros.

Rinkos ek. sąlygomis fin. visada turės daugiau galimybių, jei funkcionuos ne tik paskirstymo, bet ir gamybos, mainų ir vartojimo stadijoje. Gamyboje galima stimuliuoti gamybos aprūpinimą fin. išt. Mainų cirkuliacijos sferoje stimuliuojant fin. sudaromos sąlygos komercijai. Kuo labiau fin. panaudosim visose sferose, tuo daugiau jie turės galimybių..

18. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS FINANSAIS

Valstybiniu reguliavimu suprantame subalansuotą ek., jos dalių vystymąsi. Ekonomikai būdingas netolygus vystymasis, nes poreikiai didesni už išteklius. Valstyb. reguliavimas – aktyvesnis valstybės kišimasis į ekonomiką (laisvos rinkos principas ir kišimosi politika). Valstybinis reguliavimas finansais per revoliucinį kelią – savireguliacija. Savireguliacijos dėka turėtų būti užtikrintas fin. rinkos funkcionavimas ir jos stabilumas. Savireguliacijos dėka turime paskirstyti fin išt. iš SU į DU, neleisti susidaryti atskiroms monopolijoms, nereguliuojamai demokratijai, sudaryti sąl. optimaliam g-bos veiksnių paskirstymui šalyje. Vyriausybės kišimasis negali būti begalinis, o apribotas. Valstyb reguliavimo poveikis finansais turi būti nukreiptas į įmonių finansus, nes čia gaminamas nac. produktas. Kuo NP didesnis, tuo didesnis biudžetas. Vien iš komerc. prekybos nieko nepasieksime. Savireguliacijos dėka turi būti nustatyta teisinga mok. politika, įmonės skatinamos kuo daugiau, geriau ir kokybiškiau gaminti. Valstyb. reguliavimo poveiis turi būti sutelktas į biudžetinį finansavimą, kokias valstybė turi daryti išlaidas.

Valstybinis reguliavimas pasireiškia per įstatymus, suteikia fin. didesnę ar mažesnę laisvę. Nemažą įtaką turi amortizacinių atskaitymų tvarka, muitų politika. Valstyb. regulaivimas gali būti per dotaciją ir sugvenciją. Dotacija – valstybės lėšos, kurias duoda valstybė, kad įm., org., savivaldybės galėtų padengti savo išlaidas. Sugvecija – valstybės finansinė pašalpa, suteikiama įm., ū. šakoms tam tikriems darbams padaryti (pvz., potvyniui sumažinti). L. svarbus fin. kaip stimulo panaudojimas diegiant pažangias technologijas. Valstyb. reguliavimu valstybė gali stimuliuoti prioritetinių ir pagr. šakų vystymą, bedarbystės problemų išsprendimą, kainų stabilumą, ekonomikos efektyvumą, teisingą paj. paskirstymą, ek.-soc. teisingumą ir saugumą piliečiams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2763 žodžiai iš 8976 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.