Karaliaučius
5 (100%) 1 vote

Karaliaučius

Baltų etninės žemės prie Kuršių marių, vadinamoji Mažoji Lietuva, dabar yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Galdapės apylinkės (su pietine Rytprūsių dalimi) – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijos anklavas. Čia susikirto keleto tautų likimai, jų istorinėj atminty šis kraštas siejamas su lemtingais įvykiais ir daugelio ryškių asmenybių vardais. Dramatiška karšto istorija paliko didžiulį paveldą, tačiau Mažoji Lietuva – ne vien įdomios istorijos – šiandieną tai ir populiarių kurortų, poilsio ir turizmo, uostų, žvejybos ir pramonės kraštas. O bene labiausiai čia visus traukia gamta: skardingas Karaliaučiaus krašto pajūris, mistinis nerijos peizažas, jūros ir marių platybės, Nemuno deltos regioninis parkas – pirmykštis užliejamų pievų, kanalų ir pylimų kraštovaizdis, paukščių bei žuvų rojus.





IRMOSIOS LIETUVIŠKOS KNYGOS IŠSPAUSDINTOS XVI A. PIRMOJE PUSĖJE, PLINTANT REFORMACIJAI. Naujas požiūris į raštiją liudijo kokybiškai naują tautinės savimonės ir kultūros lygmenį.

Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547) – nedaug atsiliko nuo pirmųjų kai kurių Vidurio ir Rytų Europos knygų nacionalinėmis kalbomis, o kai kurias ir aplenkė. Istorinės aplinkybės lėmė, kad ne tik pirmoji, bet ir dauguma XVI a. lietuviškų knygų (net 12) buvo išspausdintos Prūsijos kunigaikštystėje, kur gyveno mažesnioji tautos dalis. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviškos raštijos pradininkas buvo Mikalojus Daukša (1595).Neįkainojama pirmųjų lietuviškų knygų vertė – jos yra kalbos ir kultūros paminklai. XVI a. lietuviškų knygų reikšmę mokslinėms lingvistikos studijoms liudija jų perspaudai (nuo XIX a. pabaigos iki mūsų dienų) ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, JAV, taip pat gausūs viso pasaulio mokslininkų tyrinėjimai. Išliko tik šešiolika lietuviškų XVI a. knygų. Kelios yra dingusios arba dar nesurastos.Toks likimas ištiko Martyno Mažvydo giesmyno I ir II dalies (1566, 1570) vienintelius egzempliorius, dingusius per Antrąjį pasaulinį karą. Praėjus 450 metų nuo pirmosios lietuviškos knygos išspausdinimo, XVI a. spaudinių originalų žinomi pavieniai egzemplioriai, o kai kurių nebėra nė vieno. Lietuvos bibliotekose saugomi aštuonių XVI a. lietuviškų knygų originalai. Daugiausia jų turi universiteto biblioteka. Kiti šeši unikumai saugomi Lenkijos, Vokietijos, Švedijos bibliotekose.

Mažvydas, Martynas. CATECHISMUSA PRASTY SZADEI, MAKSLAS SKAITIMA RASCHTA YR GIESMES… – Karaliaučius, 1547.

Pirmoji lietuviška knyga, parengta liuteronų kunigo, Ragainės klebono Martyno Mažvydo. Tai pirmasis lietuviškas elementorius, katekizmas, giesmynėlis. Prakalba „Knigieles paczias byla …“ yra pirmasis originalus eilėraštis lietuvių kalba.

Manoma, kad knyga išspausdinta 200 – 300 egz. tiražu. Išliko du egzemplioriai, saugomi Vilniaus ir Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose.

K. Hennenbergerio žemėlapis „Senoji Prūsija“. Karaliaučius, 1584

Karaliaučius

Dabar miestas vadinamas Kaliningrad. Ankščiau jis buvo vadinamas Tuwangste, Twangste, Twangst, Twongst, Twoyngst. Vokiečiai XIII-XIV a. rašę Kunigsberk, Kunisberk, Konigsberk. Pagaliau nusistovėjo Konigsberg vardas. Lietuviai jį vadina Karaliaučiumi.

Tvangstės pilis stovėjo ant kalvos, dešiniajame Priegliaus krante.

Kryžiuočiai ją sudegino ir 1255 jos vietoje pasistatė savo medinę pilį. Vėliau, pietvakarinėje kalvos dalyje iškilo mūrinė pilis, apjuosta dviem sienom su 9 bokštais. Kryžiuočiams talkinusio Čekijos karaliaus Otakaro II garbei pilis buvo pavadinta Karaliaus kalnu, o jos įkūrimo metai laikomi miesto įkūrimo metais.

1260 prasidėjus Didžiajam Prūsų sukilimui, prūsai stengėsi pilį užimti. Jie savo laivais užblokavo Priegliaus žiotis, kad niekas negalėtų priartėti prie pilies. Tačiau Ordinui pavyko rasti išdaviką, kuris pragręžė prūsų laivų dugnus, ir šie ėmė skęsti. Tada prūsai nutarė pastatyti tiltą per Prieglių ir abiejuose galuose įrengti po stiprų kuorą. Tik žūtbūtinai susikovus, Ordinui pavyko sudeginti prūsų pastatytą tiltą.

Karaliaučiaus šturmuoti buvo atvykęs Mantas su jungtine kelių sričių kariuomene. Per kautynes jis buvo sužeistas ietimi. Sukilėliai atsitraukė nepaėmę pilies.

1263 pilies apgulčiai vadovavo sembas Nalubas.

1273 po nesėkmingo bandymo paimti Karaliaučiaus pilį apsiausties vadas bartas Glapas pateko į kryžiuočių nalaisvę ir buvo pakartas ant kalvos, esančios į vakarus nuo pilies. Paskui kalnas ilgai buvo vadinamas Glapo kalnu, vėliau – Rollberg.

Katedra, kurios likę tik griuvėsiai, stovi Knypavos saloje. Ji pradėta statyti 1297, baigta – 1333. Po 1544 gaisro deš. bokštas buvo atstatytas su dvylikabriauniu antstatu. Katedros vidus buvo labai turtingas, išliko įvairių amžių puošybos detalių. Tai didžiulis trijų navų pastatas. Centrinė nava buvo suskaidyta žvaigždiniais skliautais. Altorius barokinis.

1312 Karaliaučiaus pilyje įsikūrė vyriausiasis Ordino maršalas.

1370 Karaliaučiaus paimti žygiavo jungtinė Algirdo ir Kęstučio kariuomenė. Dar nespėjo jie susijungti, o Kęstučiui teko kautis prie Rūdavos. Karaliaučiaus pilis liko neliesta.

1409 ir 1412 į Karaliaučių norėjęs žygiuoti Vytautas.

1457
į Karaliaučių atsikėlė Ordino vyriausiasis magistras, o po 1454-1466 karo Ordinas čia perkėlė savo sostinę iš Marienburgo.1550 metų Karaliaučiaus planas

XVI amžiuje 2.5-3 km spinduliu nuo pilies buvo pastatytas gynybinis pylimas, žinomas Lietuvių pylimo vardu. Pradžioje tai buvo tik aukštas žemės pylimas su giliu ir plačiu grioviu.

1544 rugpjūčio 14 d. buvo iškilmingai atidarytas Karaliaučiaus universitetas. Buvo įsteigtos 4 katedros: Teologijos, Teisės, Medicinos ir Laisvųjų menų. Universitetas įsikūrė Knypavos saloje, kairėje katedros pusėje. Jis kartu su katedros mokykla sudarė uždarą ansamblį su vartais į Šv. Petro aikštę. Čia universitetas veikė iki 1861, kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone.

1626-1634 metais pagal lietuvių architekto Teofilio Spynausko projektą Lietuvių pylimas buvo rekonstruotas. Pastatyti bastionai, kazematai. Ypač darbai paspartėjo Karaliaučiuje apsigyvenus paskutiniam Biržų-Dubingių Radvilų šakos atstovui – Boguslavui Radvilai, tapusiam Brandenburgo ir Prūsijos valdovo kunigaikščio Frydricho patarėju ir Prūsijos generalgubernatoriumi. Jis apjuosė Karaliaučių gynybiniu pylimu.

XVII amžiuje pilis, kuri tapo hercogų dvaru, buvo rekonstruota. Pilies bažnyčioje buvo karūnuojami Prūsijos karaliai. Vėliau joje įšventindavo evangelikų kunigus. 1743 spalio 21 čia buvo įšventintas Kristijonas Donelaitis.

Po Antrojo pasaulinio karo iš pilies liko vien plikos sienos, kurios 1967 buvo susprogdintos.

XIX a, čia sutelkus Rytų Prūsijos administracines, ekonomines, teisines, švietimo įstaigas, miestas labai išaugo. Plėtėsi uostas, pramonė. 1782 buvo 31368, 1888 – 140909, >1910 – 249600, 1939 – 373464 gyventojų.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Karaliaučius labai nukentėjo. 1944 rugpjūčio 20 ir rugsėjo 2 d. miestą smarkiai bombardavo anglų ir amerikiečių aviacija. Puikus viduramžių miestas, vadintas Šiaurės Venecija, virto didžiule griuvėsių krūva. Buvo sugriauta 70% pastatų, žuvo apie 25000 žmonių.

1945 sausio 15 d. prie Karaliaučiaus priartėjo Tarybinė Armija. Jos artilerija sugriovė dar beveik 20% pastatų.

1945 balandžio 6 d. prasidėjo miesto šturmas. 1945 balandžio 9 d. miestas kapituliavo.

1946 liepos 4 d. jis gavo Kaliningrad vardą.

Karaliaučiaus miesto garsiausi lietuviai

Jonas Tartyla Šv.Mikalojaus, vėliau Šteindamo bažnyčios klebonas nuo 1531 iki 1536 metų. Jis pradėjo laikyti pamaldas lietuviškai.

Baltramiejus Vilentas Šteindamo bažnyčios klebonas, religinės literatūros vertėjas.

Klebonas Jonas Bretkūnas išleido giesmyną, baigė versti Bibliją į lietuvių kalbą.

Lozorius Zengštokas nuo 1604 iki 1621 tarnavo Zakheimo (ankščiau Šv.Elžbietos) bažnyčiai, išleido B.Vilento išverstas į lietuvių kalbą „Evangelijas bei epistolas“.

Zakheimo bažnyčioje 1721-1731 kunigavo K.H.Vagneris – lietuviškų giesmių kūrėjas.

Abraomas Kulvietis 1542 buvo paskirtas partikuliaro (aukštesniosios mokyklos dvasininkams rengti) vedėju. Netrukus partikuliaras buvo reorganizuotas į universitetą. Kulvietis tapo graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi.

Stanislovas Rapolionis – Karaliaučiaus universiteto teologijos katedros vedėjas. Vedė disputus, aiškino Bibliją, dėstė hebrajų kalbą.

1546 kunigaikščio Albrechto kvietimu į Karaliaučių atvyko Martynas Mažvydas. 1547 studijuodamas parengė pirmają lietuvišką knygą „Katechizmusa prasty žadei“. 1548 metais jis bakalauro laipsniu baigė Karaliaučiaus universitetą. 1549 buvo paskirtas kunigu į Ragainę.

1721-1740 Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius Jonas Jokūbas Kvantas rūpinosi Šv.rašto ir kitų religinių knygų vertimu į lietuvių kalbą ir jų išleidimu

.

1722-1746 Karaliaučiuje gyveno Kristijonas Donelaitis. 1731-1736 mokėsi Albrechto kolegijoje. 1736-1740 studijavo universitete.

1724-1804 gyveno ir dirbo žymus lietuvių kilmės filosofas Imanuelis Kantas.

Liudvikas Rėža – Karaliaučiaus universiteto profesorius. Kūrė lietuviškas eiles pats, rinko lietuvių liaudies dainas, neskelbtus literatūros kūrinius ir išleisdavo juos.1836-1844 metai universitete studijavo Fridrichas Kuršaitis. Nuo 1865 tapo universiteto profesoriumi. Sudarė didžiausią XIX amžiaus vok.-liet. ir liet.-vok. žodyną, reikšminga jo lietuvių kalbos gramatika.

1880 universiteto profesoriumi, 1918-1921 rektoriumi buvo Adalbertas Becenbergeris – aktyvus Lietuvių literatūros draugijos, lietuvių kalbos ir senovės tyrėjas, baltistikos pradininkas.

1934-1937 universiteto rektoriumi buvo dialektologijos specialistas profesorius Jurgis Gerulis.

S. Rapolionis

Baigė Krokuvos ir Vitenbergo universitetus.

Buvo vienas iš pirmųjų teologų išdėsčiusių pagrindinius reformacijos teiginius. Jį labai vertino M.Liuteris ir P.Melanchtonas. Pats M.Liuteris, atidėjęs svarbią kelionę, dalyvavo S.Rapolionio daktaro laipsnio gynime ir pasakė įžanginę kalbą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1457 žodžiai iš 4780 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.