Turinys
Acto rūgštis………………………………………………………………………………….. 3
Benzoinė rūgštis…………………………………………………………………………… 3
Palmitino rūgštis…………………………………………………………………………… 3
Pieno rūgštis………………………………………………………………………………… 4
Salicilo rūgštis……………………………………………………………………………… 4
Skruzdžių rūgštis………………………………………………………………………….. 5
Stearino rūgštis…………………………………………………………………………….. 5
Vyno rūgštis…………………………………………………………………………………. 5
Sviesto rūgštis………………………………………………………………………………. 6
Acto rūgštis
Arba etano rūgštis CH3-COOH. Tankis 1049 kg/m³. Bevandenė acto rūgštis vadinama ledine, vandeninis acto rūgšties tirpalas – actu. Silpna rūgštis gerai tirpsta vandenyje, etilo alkoholyje, eteryje, benzole. Su šarmais sudaro druskas, su alkoholiais – eterius. Atsikėlus iš dviejų molekulių vandenį, gaunamas acto rugšties anhidridas, pakeitus acto rūgšties hidroksilą chloru – acetilo chloridas, amino grupe – acetaminas. Acto rūgšties garai erzina kvėpavimo takus, didesnės kaip 30% koncentracijos vandeniniai tirpalai nudegina odą ir gleivines. Pramonėje acto rūgštį gauname oksiduojant iš acetileno gautą acetaldehidą. Šiek tiek acto rūgšties gaunama sausai distiliuojant medieną. Bakterijų ir grybelių veikiamose organinėse medžiagose susidaro acto rūgštis, todėl jos yra rūgusiame piene, perrūgusiame vyne, iš kurio gaminamas vyno actas. Iš acto rūgšties daromas vaistas acetilcholinas, aminoalkoholio ir acto rūgšties eteris, nervų sistemos mediatorius. Acto rūgštis vartojama dažų sintezėje, acetono, acetilceliuliozės gamyboje, maisto medžiagoms rūgštinti ir pramonėje.
Benzoinė rūgštis
C6H5-COOH aromatinė rūgštis. Bespalviai blizgantys kristalai. Lydymosi temperatūra 122°C, virimo 249°C. Gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, blogai vandenyje, lengvai sublimuoja. Su šarmais sudaro druskas (benzonatus), su alkoholiais – eterius. Gaunama, oksiduojant foluotą, arba iš aromatinių magnio halogenidų ir anglies oksido. Benzoinės rūgšties natrio druska vartojama maisto produktams konservuoti, kai kurios kitos druskos – reumatui gydyti, benzoinė rūgštis ir jos dariniai naudojami dažų pramonėje, benzoinės rūgšties eteriai (jų yra augaluose) – kvepalų gamyboje.
Palmitino rūgštis
CH3-(CH2)14-COOH monokarbonatinė sočioji organinė rūgštis, viena riebiųjų rūgščių. Bespalviai kristalai. Lydymosi temperatūra 63,1°C, virimo 351,5°C. Netirpsta vandenyje, tirpsta alkoholiuose ir eteryje. Sudaro druskas ir eterius – palmitatus. Palmitino rūgšties gliceridų yra riebaluose. Gaunama, muilinant riebalus. Vartojama ploviklių, kosmetikos priemonių gamyboje.
3
Pieno rūgštis
Oksipropioninė rūgštis, CH3-CH(OH)-COOH, monokarboninė oksirūgštis. Bespalviai kristalai, gerai tirpstantys vandenyje. Yra tryjų formų: dvi optiškai aktyvios –d(-)- pieno rūgštis ir L(+)- pieno rūgštis (lydymosi temperatūra 25 – 26°C) ir viena optiškai neaktyvi – racematas (lydymosi temperatūra 18°C). Pieno rūgštis susidaro pienrūgščio rūgimo metu, pvz.: rūgstant pienui, kopūstams, silosui. Laisva pieno rūgštis randama gyvūnų raumenyse. Jos kiekis darbo metu didėja, o ilsintis – mažėja. Sintetinama iš acetaldehido. Vatojama odų, tekstilės pramonėje, organinėje sitezėje.
Kefyras ir rūgusis pienas yra pienarūgščio rūgimo produktai. Rūgusis pienas susidaro nuo laukinių bakterijų, o kefyras gaunamas rauginant grynomis kultūromis.Tamtikslui saldus pienas pašildomas iki 90 (pasterizuojamas) laukinėms bakterijoms sunaikinti. Po to ataušinama, pridedama kefyro raugo ir supilama į butelius. Pieno rūgštis sutraukia pieno baltymus, jie sutirštėja. Kefyresusidaręs mažas alkoholio kiekis nepaverčia jo alkoholiniu gėrimu.
Duonai kepti tešla rauginama pienrūgščio bei actrūgščio rūgimo bakterijomis ir kartais mielėmis. Duonoje yra alkoholio pėdsakų. Kvietinės duonos tešloje šalia alkoholio susidaro pieno rūgštis, o ruginės duonos tešloje – ir pieno, ir acto rūgštys, suteikiančios duonai malonų kvapą.