Karščiavimas
5 (100%) 1 vote

Karščiavimas

KARŠČIAVIMAS

yra sudetinga evoliucijos eigoje įgyta šiltakraujų gyvūnų reakcija į kenksmingus faktorius: sutrinka visos sergančio gyvulio funkcijos ir pakyla kūno temperatūra. Karščiuojant sutrinka santykis tarp fizikinės ir cheminės termoreguliacijos ir organizme susikaupia šilumos perteklius. Termoreguliacijos centras yra tarpinių pilkojo gumburo užpakaliniame trečdalyje.Termoreguliacijos centrą veikia ateinantys iš eksteroreceptorių bei interoreceptorių impulsai ir kraujo cheminės sudėties pakitimai – su krauju atnešti svetimi baltymai arba jų irimo produktai, įvairūs toksinai.

Karščiavima nuo hipertermijos skiriasi tuo, kad karščuojant kūno temperatūra smarkiai pakyla nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, o hipertermiją sukelia tik aukšta aplinkos temperatūra.

KARŠČIAVIMO PRIEŽASTYS

Medžiagos, sukelenčios karščiavimą, vadinamos pirogeninėmis medžiagomis. Šių medžiagų turi mikroorganizmai, jų gaminami toksinai, baltymų skilimo produktai. Be to, kai invazija labai stipri, pirogenines medžiagas išskiria ir helmintai.

Karščiavimas gali būti infekcinis ir neinfekcinis.

Dažniausiai pasitaiko infekcinis karščiavimas. Jį sukelia mikroorganizmų toksinai, jų apykaitos produktai, uždegiminio židinio ekstraktas, audinių irimo produktai. Patogeniškiausios yra juodligės bacilos, raudonligės bakterijos. Mikroorganizmų savybė organizne daugintis, jame plisti, gaminti toksinus ir sukelti klinikinę infekcinę ligą nėra tiesiogiai proporcinga pirogeniškumui. Pavyzdžiui, pasiutligės virusas sukelia mirtiną ligą, o pasiutligę sergantys gyvuliai beveik nekarščiuoja.

Neinfwkcinis karščiavimas skirstomas į baltymų, hipertoninių druskų tirpalų, farmakologinių medžiagų sukeltą ir neurogeninį karščiavimą.

Karščiavimą sukelia suleisti parenterališkai, tai yra apliankent virškinamąjį traktą, baltymai. Taip pat atsitinka susidarius hematomomis, išsiliejus kraujui į pooodinį audinį ar kitas kūno vietas arba taikant autohemoterapiją.

Iš farmokologinių preparatų karščiavimą sukelia adrenalinas, tiroksinas, kokainas ir kt. Jų veikimas įvairus. Vienos medžiagos termoreguliacijos centrą, siaurina periferines kraujagysles, todėl organizme susikaupia daugiau šilumos. Kitos veikia medžiagų apykaitą. Labai suintensyvėjus medžiagų apykaitai, gaminasi ir daugiau šilumos.

Neurogeninis karščiavimas pasitaiko dėl smegenų sutrenkimo, kraujo išsiliejimo į smegenis, mechaninio atitinkamos smegenų srities pakenkimo ir kt.

KARŠČIAVIMO STADIJOS

Yra trys karščiavimo stadijos: 1.temperatūros kilimo; 2.karščiavimo eigos, kai laikosi karšta temperatūra, 3.temperatūros kritimo.

Temperatūros kilimo stadija priklauso nuo karščiavimą sukėlusio agento virulentiškumo ir pirogeniškumo. Vienomis ligomis sergančių gyvulių kūno temperatūra kyla lėtai, kitomis staigiai.

Šioje stadijoje gyvulys dreba, blogai ėda arba visai neėda, jo plaukai pasišiaušia, sumažėja produktyvumas, sustiprėja cheminė termoreguliacija, tai yra gaminasi daugiu šilumos, o šilumos išsiskyrimas sumažėja. Susitraukia periferinės kraujagyslės, todėl susilpnėja fizikinė termoreguliacija. Greit kaupiasi šilumos perteklius organizme ir kyla kūno temperatūrta.

Karščiavimo eigos stdija pasižymi tuo, kad kiek šilumos pagamina, tiek ir išskiria, tik jos lygis aukštas. Šioje stdijoje ne tik nustoja gyvulį „krėsti šaltis“, bet jis labai karščiuoja, periferinės kraujagyslės išsiplėčia. Jei esant aukštai temperatūrai nesuintensyvėtų šilumos išsiskyrimas, organizmas perkaistų. Ši stdija trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Temperatūra ilgai būna pastovi, gali kiek nukristi, paskui vėl pakilti.

Temperatūros kritimo stadijai būdiga tai, kad šilumos šilumos gamyba sunormalėja, o išskyrimas dar būna padidėjęs, kol kūno temperatūra pasidaro normali. Kraujagyslė būna išsiplėtusios, gyvulys labai prakairuoja, todėl išskiria daugiau šilumos. Šilumos gamyba sumažėja dėl patogeninio agento veiklos susilpnėjimo arba visiško jo neutralizavimo bei pašalinimo iš organizmo, dėl imuninių kūnų susidarymo organizme.

Temperatūra gali krist staiga arba lėtai. Staigus temperatūros kritimas vadinamas kriziniu, lėtas – liziniu. Krizinis temperatūros kritimas organizmui nenaudingas, nes jo funkcijos kartais nespėja prisitaikyti prie naujų pakitusių sąlygų, todėl gyvulys gali nugaišti. Lizinis temperatūros kritimas trunka ilgiau ir organizmo funkcijos suspėja persitvarkyti. Lizinio temperatūros kritimo laikotarpiu temperatūra gali šiek tiek pakilti dėl nestiprių dirgiklių.

Temperatūros kritimo stadija sutampa su gyvuolio sveikimu. Šiuo metu organizmas nugali patogeninį faktorių, atsistato jo termoreguliacija.

Karščiuojančio gyvulio šilumos gamybos ir išsiskyrimo svyravimai priklauso nuo etiologinio faktoriaus, organizmo atsparumo bei reaktyvumo ir medžiagų apykaitos.

KARŠČIAVIMO RŪŠYS IR TIPAI

Yra kelios karščiaviomo rūšys: 1) subfrebrilus, kai temperatūra pakyla ne daugiau kaip vienu laipsniu, 2) febrilus, kai temperatūra pakyla dviem laipsniais, 3) piretinis, kai pakyla iki trijų laipsnių, ir 4) hiperpiretinis – pakyla daugiau kaip trimis laipsniais.

Pavyzdžiui, subfebrili
temperatūra būnasergant virškinamojo trakto ligomis, febrili – raudonligės atveju, kai ligos eiga poūmė, piretinė – susirgus pažandėmis sepsiu ir ūminės eigos atveju.

Pagal temperatūros kreivę karščiavimas būna toks:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 778 žodžiai iš 1548 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.