Kas įtakoja gyvųjų organizmų elgseną ?
Kad gyvūnai gyvi, nesunku suvokti, nes jie juda ir reaguoja į aplinką. Būdą, kuriuo organizmas atsako į aplinkos poveikį, vadiname elgsena. Elgsena gali keisti organizmo sąveikavimą su aplinka. Tie pokyčiai organizmui laiduoja didesnę galimybę išlikti ir užaugti. Kad organizmas sugebėtų tinkamai reaguoti, jis turi: rinkti informaciją apie aplinką, apdoroti surinktą informaciją ir parinkti teisingą atsaką, išmokti keisti sąveiką su pakitusia aplinka. Šie trys veiksmai yra bendri visiems gyviesiems organizmams. Gyvūnų jutimo organai renka informaciją, smegenys ją apdoroja, o raumenys reaguoja. Augalai neturi smegenų, o jų atsakas labiau susijęs su augimu negu su aktyviais judesiais.
Gyvūnai ir augalai reaguoja į aplinką esant skirtingoms priežastims. Gyvūnai: ieškodami maisto, bėgdami nuo persekiotojų, judėdami, ieškodami partnerio, poruodamiesi, siekdami sudaryti palankias sąlygas jaunikliams, vengdami nepalankių gyvenimo sąlygų, saugodami savo teritoriją. Augalai reaguoja į aplinką: vengdami nepalankių augimo sąlygų, siurbdami vandenį, taupydami vandenį, daugindamiesi tinkamiausiu laiku.
Gyvūnų elgsena daug priklauso nuo refleksų, kurių daugelį gyvūnas paveldi iš savo tėvų. Jo nereikia išmokti, ir paprastai jis susijęs su gyvūno apsisaugojimu nuo pavojaus. Refleksai – greita reakcija, nes jų nereikia sąmoningai apmąstyti. Gyvūnas pasaulį išvysta jau turėdamas įvairių refleksų, kurie tinka daugeliui situacijų. Taip yra todėl, kad įgimti – nesąlyginiai – refleksai padeda gyvūnui išgyventi ir susilaukti palikuonių, kurie irgi turės tokius pat refleksus. Tačiau ne visoms situacijoms pakanka nesąlyginių refleksų. Naujoms situacijoms gyvūnai gali išsiugdyti ir naujų refleksinių atsakų. Šios naujai išsiugdytos reakcijos į dirgiklius vadinamos sąlyginiais refleksais. Sąlyginius refleksus gyvūnas išsiugdo siedamas du įvykius.