Kas man yra filosofija?
. Prieš pradedant rašyti šį darbą įsivaizdavau, kad filosofija yra labai sudėtingas mokslas. Žinojau tik filosofijos pradininkus : Aristotelį, Platoną, Georgą Hėgelį…na ir tai, kad filosofijos lopšys – Graikija. Filosofija man buvo mokslas – protingų žmonių mokslas, įsivaizdavau, kad filosofuoti yra labai sudėtinga ir tai reikalauja daug žinių.
Visų pirma pradėdama rašyti šią esė nusprendžiau išsiaiškinti, kas yra toji filosofija. Nustebau! Antras man žinomas mokslas, kuris neturi konkretaus apibrėžimo, o gal tiksliau turi jų daug, bet niekas jų nesugeba apibendrinti. Pirmasis toks man žinomas mokslas buvo politologija. Pasinėriau į filosofijos mokslo studijas, o tiksliau į pačios sąvokos studijas. Nuoširdžiai pasakysiu, kad tikrai nieko nesupratau, kol neperskaičiau frazės, kuri mane nukreipė teisingu ieškojimų keliu: „Filosofinis mąstymas visada turi būti pirmapradis. Kiekvienas žmogus privalo mąstyti pats.“ (2, 6psl. ) Ši frazė įstrigo mano pasąmonėje – aš patyriau kas yra filosofija. Supratau, kad net vaikystėje buvau susidūrusi su šiuo mokslu ir, galbūt, tai buvo pirmos mano savarankiškos studijos. Vienas iš tokių pavyzdžių kai pirmą kartą skridau lėktuvu. Tada man buvo penkeri, o gal net ketveri metukai. Žiūrėjau pro mažą lėktuvo langelį ir niekaip negalėjau suvokti vieno dalyko. Tada mamos paklausiau: „mama, kur yra Dievas, kodėl aš jo nematau?“ Mama atsakė, kad jis yra visur ir nematomas. Aš nesupratus vėl paklausiau : „kaip visur, juk sakei, kad Dievo karalystė yra danguje ir iš ten jis mato ką mes veikiame žemėje? Ką darome negerai ir už tai nubaudžia.“ Mamai sunku buvo išaiškinti biblines tiesas ketverių metų vaikui. Bet aš tai supratau savaip ir domėjausi pačia būtimi, supratau, kad ji nėra pati savaime, kad viska sukūrė žemėje dievas, kad jis gali nubausti, kad jis yra neapčiuopiamas. Aš visa tai žinojau, tačiau troškau jį pamatyti. Dievą aš suvokiau kaip būtybę, kuri yra galinga, gera, teisinga.
Iš filosofijos kilo visi kiti mokslai, todėl filosofiją galime vadinti mokslų mokslu. Viduramžiais tai buvo pats „rimčiausias“ mokslas. JAV ir daugelis kitų valstybių filosofijos garbei išlaikė tradiciją – diplomuose kur rašoma specialybė, prieš ją rasime tokį užrašą – „phd. Chemistry“- filosofijos mokslų daktaras. Gaila, kad Lietuvoje išnyko ši tradicija. Šie veiksniai mums rodo, kad filosofija yra nepamiršta, kad iš jos kilo humanitariniai ir tikslieji mokslai.
Graikų kalbos žodis „filosofas“ (philosophos) yra žodžio sophos priešingybė. Jis reiškia „mylintis pažinimą (esmę)“. Ši žodžio reikšmė išliko iki mūsų dienų: tiesos ieškojimas, o ne tiesos žinojimas yra filosofijos esmė. Filosofuoti – tai būti kelyje. ( 2, 7psl. )
Filosofija – visuomenės sąmonės forma, siekianti rasti bendruosius būties ir pažinimo principus. ( 3, 539 psl. ) Štai tokį abstraktų apibrėžimą pateikia enciklopedija. Man filosofija yra santykis su pasauliu, su gamta, mano pačios mąstymas apie tai, kas mane supa. (3, 525psl. )
Kiekvienas mąstytojas filosofiją aptaria vis kitaip. Platonas filosofiją suvokė kaip žmogaus dievėjimą, laikė ją ne tik pažinimo, bet ir būvimo būdu. K. Jaspersas teigė, kad filosofavimas yra pusiaukelė tarp Dievo ir leidimosi nebūtin. S. Bulgakovas teigė, kad filosofijoje neįmanoma nekelti klausimų ir neteikti atsakymų. ( 1, 5psl. )