Kas ta meile
5 (100%) 1 vote

Kas ta meile

112131

Įvadas

Nuolat girdime kalbant apie vyrų ir moterų skirtumus. Ar iš

tikrųjų lytys skiriasi labiau, negu kiekvienas pastebime? Ar yra

universalių psichologinių skirtumų?

Atsakyti į šį klausimą galima įvertinant kultūrinį kontekstą.

Jeigu pažvelgtume į tyrimus, kurie daryti šimtmečio pradžioje ir

palygintume juos su tyrimais, kurie atliekami dabar, pamatytume, kokių

skirtingų dalykų juose randama. Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kad

vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse

kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni,

o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lyg

paprastesnės, “naminės” būtybės. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tų

skirtumų neberanda. Labai įdomu, kad tuo metu išplito feministinis

judėjimas, vis daugiau tyrimų konstatuodavo, kad esminių psichologinių

skirtumų tarp vyro ir moters apskritai nėra, o matomi skirtumai formuojasi

dėl nevienodo auklėjimo ir moterų suvaržymo. Artėta prie teiginių,

prieštaraujančių sveikam protui ir gyvenimiškai patirčiai – vyrai ir

moterys yra tokie pat. Dabar, keičiantis ideologijai, populiarėja teiginys,

kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet vienodai vertingi. Pasižiūrėję į

tyrimus, kuriuose taikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai, randame įdomesnių,

subtilesnių ir labiau pagrįstų skirtumų. Dažnai konstatuojama, kad vyrai

sunkiau išreiškia emocijas, nesugeba jų įvardinti, atsilieka kalbinės

raiškos srityse, yra mažiau empatiški, labiau agresyvūs ( tai, beje,

patvirtina vyrų ir moterų smegenų veiklos tyrinėjimai). Skiriasi ne tik

vyrų ir moterų agresyvumo lygis, bet ir agresijos išraiška. Vyrai linkę

agresiją rodyti fiziškai, o moterų agresyvumas dažniausiai apsiriboja

žodžiais. Yra tyrimų, rodančių vyrų ir moterų suvokimo skirtumus: moterys

jautresnės akustiniams (girdimiems ) stimulams, o vyrai regimiesiems. Ne

veltui sakoma, kad vyrai myli akimis, o moterys – ausimis. Moterų labiau

išvystyta girdimoji atmintis, vyrų – regimoji. Vyrai labiau orientuojasi į

objektyvųjį pasaulį, moterys – į subjektyvųjį. Veikloje vyrai dažniausiai

siekia karjeros, prestižo, moterys – geros darbo atmosferos. Joms labiau

rūpi žmonės jų tarpusavio santykiai, jausmų pasaulis.

Vyrų ir moterų jausmai.

Vyro ir moters jausmai nėra labai skirtingi. Skiriasi sugebėjimas

suprasti, kas žmoguje vyksta. Moterys daug geriau supranta, kokie jausmai

jas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti.

Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai. Tiriant vyro ir moters

kairiojo ir dešiniojo pusrutulių nervines jungtis, buvo nustatyta, kad

kairysis moters pusrutulis su dešiniuoju sujungtas daug didesniu jungčių

kiekiu, negu vyro. Žinome, kad dešinysis pusrutulis fiksuoja labiau

jausminę informaciją, o kairysis atsakingas už loginį mąstymą. Todėl šitie

duomenys teikia anatominį paaiškinimą, kodėl vyras sunkiau įvardina tai,

kas su juo vyksta. Dažnai vyras, nors ir graužiasi dėl ko nors, nesugeba

įvardinti patiriamo jausmo, pavyzdžiui, išgyvendamas stiprų nerimą ar

liūdesį, tepasako, kad yra pavargęs ar jam galvą skauda. Šie skirtumai taip

pat paaiškina, kodėl moterys daug dažniau kreipiasi į psichologą: jos daug

lengviau loginiu mąstymu suvokia, kad problemos slypi jose pačiose, jų

prieštaringuose jausmuose ir panašiai. Moterys ne tik geriau susigaudo

savo jausmuose, joms yra svarbūs aplinkinių žmonių jausmai, santykis į jas.

Vyrai sėkmingai funkcionuoja konkurencinėje, netgi priešiškoje aplinkoje,

o tuo tarpu moterų sugebėjimai labiau atsiskleidžia palaikančioje,

draugiškoje atmosferoje. Moterys kritiką ir pritarimą yra linkusios

vertinti kaip aplinkinių meilės ar priešiškumo pasireiškimą, o vyrai – kaip

jų pasiekimų įvertinimą. Didesnis jautrumas savo jausmams ir didesnė

priklausomybė nuo aplinkinių žmonių jausmų skatina moteris dažniau ieškoti

psichologų pagalbos.

Moterų pranašumas jausmų pasaulyje dažnai leidžia manyti, kad

žmona šioje srityje galėtų tarsi padėti savo vyrui. Šiaip jau ir moteris ir

vyras, gyvenantys šeimoje, yra suaugę žmonės ir atsakingi už savo emocinę

gerovę. Dažnai girdėti, kad moteris turėtų būti šeimos židiniu ar ta

žvakele, aplink kurią viskas sukasi, kaklu, kuris galvą sukioja. Visi šie

pasakymai atspindi nuostatą, skiriančią moteriai labai neparankią vietą,

t.y., užkrauna didelę atsakomybę už dalykus, kurių ji negali valdyti,

pavyzdžiui, už kito žmogaus jausmus, už tai, kas šeimoje vyksta ne taip.

Šiuolaikinėje visuomenėje šis požiūris geriausiu atveju naivus. Bet vis

dėlto sunku nesutikti su nuomone, kad moteris sugeba greičiau pastebėti ir

lengviau spręsti santykių bei emocines problemas.

Jei šiuo požiūriu vyras ir moteris skiriasi, vadinasi, kažkada šie

skirtumai turėjo įtakos skirtingų lyčių individų išlikimui.
Jeigu

persikeltume į tolimą praeitį ir pažiūrėtume, kokia evoliucinė skirtumų

prasmė, tai pamatytume, kad moteris turėjo gerai sugyventi su kitomis

moterimis, sugebėti kartu auginti vaikus, palaikyti gerus santykius ir su

vaiko tėvu, ir su kitais vyriškos lyties atstovais. Kitaip ir jos

palikuonys negalėjo būti saugūs. Matyt, per tūkstantmečius moteris išsiugdė

bendravimo sugebėjimus, kurie genetiškai buvo perduodami iš kartos į kartą.

Vyras ilgus tūkstantmečius buvo laisvas medžiotojas, kurio praktinis

intelektas ir agresyvumas, ko gero, turėjo daug didesnę reikšmę, negu kiti

dalykai. Šeimoje jo vaidmuo buvo “padaryti” vaikus, aprūpinti maistu ir

apginti. Bėgantys tūkstantmečiai taip lengvai nepakeitė moters – globėjos

ir vyro – medžiotojo prigimties: vyras yra grubesnis, kreipiantis mažiau

dėmesio į tarpasmeninius santykius, labiau siekiantis kažkokio konkretaus

tikslo. Dabartis kelia naujus reikalavimus, tačiau netaip lengva pakeisti

prigimtį, o ir pastovaus noro keistis taip pat reikia. Labai svarbu

šeimyniniame gyvenime išsakyti savo norus ir laukimus, nes pavyzdžiui

žmona, norinti, kad jos vyras būtų jautresnis jos nuotaikų kitimams arba

dažniau pasipasakotų savo išgyvenimus, ir nesugebanti apie tai pasakyti,

bus pasmerkta nepasitenkinimui, susierzinimui, pykčiui. Padėti irgi galima

tik tada, kai žmogus pagalbos nori ir yra pasiruošęs ją priimti. O gan

dažnai pvz., vyrai yra linkę manyti, kad “tikras” vyras su visais sunkumais

turi susitvarkyti pats. Ši problema yra aktuali tiek vyrams, tiek moterims,

o sugebėjimas priimti pagalbą yra asmenybės brandos dalykas. Kartais, kai

kalbama apie vyro ir moters skirtumus, užmirštama, kad kalbama apie

abstrakčius skirtumus, kurie būdingi visai žmonijai, o ne konkrečiam vyrui

ar konkrečiai moteriai. Todėl pvz,. kiekvienas vyras yra unikalus, ir jis

gali turėti daug turtingesnį jausmų pasaulį ir gebėjimą kalbėti apie jį,

negu šalia esanti moteris. Tokiu atveju moteriai reikia vyro pagalbos

susigaudyti jausmuose, tinkamai juos išreikšti. Negalime bendrų teiginių

taikyti konkretiems asmenims, nes tada esame neteisūs ir žeidžiantys. Iš

tiesų, dviejų konkrečių vyrų arba dviejų moterų psichikos, taip pat ir

emociniai ypatumai gali būti labai skirtingi. Yra gi labai emocianalių vyrų

ir, atvirkščiai, emociškai gana šaltų moterų.

Vyriška – moteriška

Jau ankstyvoje vaikystėje berniukai ir mergaitės pradedami auklėti

diegiant jiems “tai tik mergaitėm” arba “tai tinka tik berniukams”. Todėl

tradiciniuose darželiuose mergaitės yra skatinamos žaisti su lėlėmis, o

berniukai su mašinomis ir kaladėlėmis. Tačiau čia slypi pavojus neleisti

atsiskleisti unikaliems augančio žmogaus sugebėjimams. Maisto gaminimas –

tradiciškai moteriška sritis. Tačiau geriausiuose pasaulio restoranuose

virėjai dažniausiai vyrai. Fizika – vyriškas mokslas , bet turbūt

kiekvienas girdėjo apie Marijos Skladovskos Kiuri pasiekimus. Galima

teigti, kad specializuotas auklėjimas arba mergaičių kreipimas į vieną

pusę, o berniukų į kitą, daro žalą. Moterys kurios negali įkalti vinies į

sieną, kurios yra visiškai bejėgės, kai sugenda elektros jungiklis arba kai

mašinai gatvėje nuleidžia padangą, gyvena nesaugiame pasaulyje ir jaučiasi

priklausomos nuo vyrų. Lygiai taip pat vyrai, kurie nesugeba įsisiūti

sagos, išsilyginti kelnių arba išskalbti marškinių, sako “ Na, be moters aš

prapuolęs”. Tvirtos nuostatos, kas vyriška, o kas moteriška, daro žmones

infantiliai priklausomus vieną no kito. Tada vyras ir moteris vaikšto tarsi

surišti vienas su kitu ir nuolat vaikiškai priekaištauja vienas kitam:

kodėl tu nepadarai to, tu juk vyras, o kodėl tu nepadarai to, tu gi

moteris. Tai viena medalio pusė, tačiau yra ir ta pusė, kuri ateina su

evoliucija ir su žmogaus prigimtimi. Aišku , kad moteris genetiškai

užprogramuota atidžiau elgtis su palikuonimis. Ir dėl to mergaites labiau,

negu berniukus, traukia lėlės, o berniukus – kuokos ir ietys. Tai labai

natūralus prigimties dalykas. Bet tada, kai jis per daug eksploatuojamas,

kai prie jo klijuojami kultūriniai stereotipai, ką turi daryti mergaitė, o

ką berniukas, daroma daugiau žalos, negu atnešama naudos. Ir tai

suprantama, nes kultūriniai stereotipai formuoja ne tik interesus ir

elgesį, bet ir jausmų išraišką. Juk labai dažnai mama ar tėtis gėdina mažą

berniuką: koks tu vyras, jei verki. Taip palaipsniui iš vyrų atimama

galimybė rodyti savo liūdesį ar skausmą. Panašiu būdu modeliuojamos ir

mergaitės: “Nešokinėk, nesistumdyk, nesimušk – tu juk mergaitė”. Tai ne

agitacija už moterų agresyvumą, tačiau ribojant jį formuojamas moterų

nesugebėjimas pakovoti už savo nuomonę, teises arba akivaizdžiai

pademonstruoti savo pranašumą.

Manoma, kad darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus yra

kultūrinių stereotipų išraiška. Aišku nejauku stebėti, kaip moterys kloja

asfaltą ar dirba
kitus sunkius fizinius darbus. Kaip bebūtų, moterys yra

fiziškai silpnesnės už vyrus. Tačiau sakykim mes Lietuvoje galvojame, kad

arti laukus, tampyti akmenis arba dirbti kitus sunkesnius žemės ūkio darbus

dirbti yra vyrų reikalas, o tuo tarpu vienos Afrikos genties moterys

teigia, kad tie visi darbai yra tik moterų reikalas. Kai buvo pabandyta

išsiaiškinti tokios nuomonės priežastis, pasirodė, kad toje gentyje vyrai,

sulaukę brandaus amžiaus, dėl nuolatinio gėrimo tiesiog negali tų darbų

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1628 žodžiai iš 3231 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.