Įvadas
Nuolat girdime kalbant apie vyrų ir moterų skirtumus. Ar iš
tikrųjų lytys skiriasi labiau, negu kiekvienas pastebime? Ar yra
universalių psichologinių skirtumų?
Atsakyti į šį klausimą galima įvertinant kultūrinį kontekstą.
Jeigu pažvelgtume į tyrimus, kurie daryti šimtmečio pradžioje ir
palygintume juos su tyrimais, kurie atliekami dabar, pamatytume, kokių
skirtingų dalykų juose randama. Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kad
vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse
kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni,
o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lyg
paprastesnės, “naminės” būtybės. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tų
skirtumų neberanda. Labai įdomu, kad tuo metu išplito feministinis
judėjimas, vis daugiau tyrimų konstatuodavo, kad esminių psichologinių
skirtumų tarp vyro ir moters apskritai nėra, o matomi skirtumai formuojasi
dėl nevienodo auklėjimo ir moterų suvaržymo. Artėta prie teiginių,
prieštaraujančių sveikam protui ir gyvenimiškai patirčiai – vyrai ir
moterys yra tokie pat. Dabar, keičiantis ideologijai, populiarėja teiginys,
kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet vienodai vertingi. Pasižiūrėję į
tyrimus, kuriuose taikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai, randame įdomesnių,
subtilesnių ir labiau pagrįstų skirtumų. Dažnai konstatuojama, kad vyrai
sunkiau išreiškia emocijas, nesugeba jų įvardinti, atsilieka kalbinės
raiškos srityse, yra mažiau empatiški, labiau agresyvūs ( tai, beje,
patvirtina vyrų ir moterų smegenų veiklos tyrinėjimai). Skiriasi ne tik
vyrų ir moterų agresyvumo lygis, bet ir agresijos išraiška. Vyrai linkę
agresiją rodyti fiziškai, o moterų agresyvumas dažniausiai apsiriboja
žodžiais. Yra tyrimų, rodančių vyrų ir moterų suvokimo skirtumus: moterys
jautresnės akustiniams (girdimiems ) stimulams, o vyrai regimiesiems. Ne
veltui sakoma, kad vyrai myli akimis, o moterys – ausimis. Moterų labiau
išvystyta girdimoji atmintis, vyrų – regimoji. Vyrai labiau orientuojasi į
objektyvųjį pasaulį, moterys – į subjektyvųjį. Veikloje vyrai dažniausiai
siekia karjeros, prestižo, moterys – geros darbo atmosferos. Joms labiau
rūpi žmonės jų tarpusavio santykiai, jausmų pasaulis.
Vyrų ir moterų jausmai.
Vyro ir moters jausmai nėra labai skirtingi. Skiriasi sugebėjimas
suprasti, kas žmoguje vyksta. Moterys daug geriau supranta, kokie jausmai
jas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti.
Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai. Tiriant vyro ir moters
kairiojo ir dešiniojo pusrutulių nervines jungtis, buvo nustatyta, kad
kairysis moters pusrutulis su dešiniuoju sujungtas daug didesniu jungčių
kiekiu, negu vyro. Žinome, kad dešinysis pusrutulis fiksuoja labiau
jausminę informaciją, o kairysis atsakingas už loginį mąstymą. Todėl šitie
duomenys teikia anatominį paaiškinimą, kodėl vyras sunkiau įvardina tai,
kas su juo vyksta. Dažnai vyras, nors ir graužiasi dėl ko nors, nesugeba
įvardinti patiriamo jausmo, pavyzdžiui, išgyvendamas stiprų nerimą ar
liūdesį, tepasako, kad yra pavargęs ar jam galvą skauda. Šie skirtumai taip
pat paaiškina, kodėl moterys daug dažniau kreipiasi į psichologą: jos daug
lengviau loginiu mąstymu suvokia, kad problemos slypi jose pačiose, jų
prieštaringuose jausmuose ir panašiai. Moterys ne tik geriau susigaudo
savo jausmuose, joms yra svarbūs aplinkinių žmonių jausmai, santykis į jas.
Vyrai sėkmingai funkcionuoja konkurencinėje, netgi priešiškoje aplinkoje,
o tuo tarpu moterų sugebėjimai labiau atsiskleidžia palaikančioje,
draugiškoje atmosferoje. Moterys kritiką ir pritarimą yra linkusios
vertinti kaip aplinkinių meilės ar priešiškumo pasireiškimą, o vyrai – kaip
jų pasiekimų įvertinimą. Didesnis jautrumas savo jausmams ir didesnė
priklausomybė nuo aplinkinių žmonių jausmų skatina moteris dažniau ieškoti
psichologų pagalbos.
Moterų pranašumas jausmų pasaulyje dažnai leidžia manyti, kad
žmona šioje srityje galėtų tarsi padėti savo vyrui. Šiaip jau ir moteris ir
vyras, gyvenantys šeimoje, yra suaugę žmonės ir atsakingi už savo emocinę
gerovę. Dažnai girdėti, kad moteris turėtų būti šeimos židiniu ar ta
žvakele, aplink kurią viskas sukasi, kaklu, kuris galvą sukioja. Visi šie
pasakymai atspindi nuostatą, skiriančią moteriai labai neparankią vietą,
t.y., užkrauna didelę atsakomybę už dalykus, kurių ji negali valdyti,
pavyzdžiui, už kito žmogaus jausmus, už tai, kas šeimoje vyksta ne taip.
Šiuolaikinėje visuomenėje šis požiūris geriausiu atveju naivus. Bet vis
dėlto sunku nesutikti su nuomone, kad moteris sugeba greičiau pastebėti ir
lengviau spręsti santykių bei emocines problemas.
Jei šiuo požiūriu vyras ir moteris skiriasi, vadinasi, kažkada šie
skirtumai turėjo įtakos skirtingų lyčių individų išlikimui.
Jeigu
persikeltume į tolimą praeitį ir pažiūrėtume, kokia evoliucinė skirtumų
prasmė, tai pamatytume, kad moteris turėjo gerai sugyventi su kitomis
moterimis, sugebėti kartu auginti vaikus, palaikyti gerus santykius ir su
vaiko tėvu, ir su kitais vyriškos lyties atstovais. Kitaip ir jos
palikuonys negalėjo būti saugūs. Matyt, per tūkstantmečius moteris išsiugdė
bendravimo sugebėjimus, kurie genetiškai buvo perduodami iš kartos į kartą.
Vyras ilgus tūkstantmečius buvo laisvas medžiotojas, kurio praktinis
intelektas ir agresyvumas, ko gero, turėjo daug didesnę reikšmę, negu kiti
dalykai. Šeimoje jo vaidmuo buvo “padaryti” vaikus, aprūpinti maistu ir
apginti. Bėgantys tūkstantmečiai taip lengvai nepakeitė moters – globėjos
ir vyro – medžiotojo prigimties: vyras yra grubesnis, kreipiantis mažiau
dėmesio į tarpasmeninius santykius, labiau siekiantis kažkokio konkretaus
tikslo. Dabartis kelia naujus reikalavimus, tačiau netaip lengva pakeisti
prigimtį, o ir pastovaus noro keistis taip pat reikia. Labai svarbu
šeimyniniame gyvenime išsakyti savo norus ir laukimus, nes pavyzdžiui
žmona, norinti, kad jos vyras būtų jautresnis jos nuotaikų kitimams arba
dažniau pasipasakotų savo išgyvenimus, ir nesugebanti apie tai pasakyti,
bus pasmerkta nepasitenkinimui, susierzinimui, pykčiui. Padėti irgi galima
tik tada, kai žmogus pagalbos nori ir yra pasiruošęs ją priimti. O gan
dažnai pvz., vyrai yra linkę manyti, kad “tikras” vyras su visais sunkumais