Kas tai yra nuotolinės studijos
5 (100%) 1 vote

Kas tai yra nuotolinės studijos

KAS TAI YRA NUOTOLINĖS STUDIJOS?

Dieninių studijų mokymasis vyksta tiesiogiai bendraujant mokytojui ir mokiniui. Tai leidžia mokytojui sekti mokymosi procesą, koreguoti jį, taisyti besimokančiojo klaidas. Tačiau studijos dieną ki¬tame mieste tinka ne visiems, ne kiekienas gali palikti namus bei dar¬bą. Todėl populiarėja kitokio pobūdžio studijų formos – vakarinės ir neakivaizdinės. Jos leidžia studijuoti ne darbo metu, o neakivaizdi¬nės- ir likti gyventi vietoje. Mokytis gyvenamojoje vietoje pigiau, ša¬lia yra artimieji ir draugai, neriekia palikti darbo. Tačiau ne visuomet galima įgyti gerą išsilavinimą, nes mokslo centrai telkiasi didžiuosiuo¬se miestuose ir mokslinio potencialo neįmanoma tolygiai paskirstyti.

Pastaruoju metu imta plačiai kalbėti apie nuotolines studijas (dis-tance education). Jos leidžia spęsti netolygaus mokslinio pedagogi¬nio personalo išsidėstymo keliamas problemas, pakelti mokymosi kokybę, kai nėra sąlygų pasitelkti kvalifikuotų pedagogų, todėl gerė¬ja mokslo pasiekiamumas, masiškumas, dažnai atpinga išsilavinimo teikimas. Nuotolinės studijos patogios tuo, kad nereikalauja kur nors vykti; mokytis galima patogiu laiku ir patogioje vietoje. Aišku, kei¬čiasi ir studijų pobūdis – jos individualėja. Mokytojas tampa patarė¬ju bei metodiniu vadovu. Nuotolinėse studijose ne visuomet galima naudoti tradicines mokymo metodikas, o kartu ir daugelio šimtme¬čių mokymo patirtį.

Kas yra nuotolinės studijos? Dažnai šį terminą suprantame intui¬tyviai, kai dėstytojas ir studentas yra atskirti. Tačiau detaliau panagri¬nėję šį terminą pamatysime, kad nuotolinės studijos apima labai dide¬lę „bendrųjų studijų“ įvairovę, ir ne visuomet pavyksta rasti takoskyrą tarp tradicinių ir nuotolinių studijų. Todėl formaliai apibrėžti nuotoli¬nes studijas gana sudėtinga.

Nuotolinės studijos turi sąsajas su keliomis mokslo kryptimis. Ne¬abejotinas nuotolinių studijų ryšys su edukologija, nes čia nagrinėjami švietimo, ugdymo, studijų organizavimo bei kiti šios mokslo krypties probleminiai klausimai. Antra vertus, šiuolaikinės nuotolinės studijos plačiai naudojasi informatikos mokslo priemonėmis bei laimėjimais. Ir, pagaliau, ryšiui tarp studento ir dėstytojo palaikyti pasitelkiamos nau¬jausios telekomunikacijų priemonės. Todėl šiuolaikinės nuotolinės stu¬dijos yra net kelių mokslo krypčių laimėjimų ir sanglaudos rezultatas.

Nuotolinis švietimas neapsiriboja kuriuo nors švietimo tipu ar eta¬pu, žmonių kategorija ar gyvenimo tarpsniu, nors studijų medžiagai, jos pateikimo būdui ir studijų metodikai tuo suteikiama tam tikros specifikos. Nuotolinėse studijose gali būti teikiamas vidurinis arba aukš¬tasis išsilavinimas, vykdomas neformalusis visuomenės švietimas, su¬augusiųjų ar tęstinis mokymas. Todėl nuotolinės studijos yra įrankis, kuris vienodai sėkmingai gali būti naudojamas teikiant įvairų išsilavi¬nimą, taip pat ir kvalifikacinius laipsnius.

Ir vis dėlto, kaip jau minėta, daug žmonių nuotolinių studijų terminą supranta intuityviai, tiesa, dažnai skirtingai. Siekdami su¬vienodinti požiūrius pasižiūrėkime, kokių nuotolinių studijų formų esama bei susipažinkime su nuotolinių studijų istorine raida.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ FORMOS

Nuotolinės studijos mums labiausiai pažįstamos kaip neakivaizdinės studijos aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Jos organizuojamos pa¬štu siunčiant užduotis, taisymui skirtus ir ištaisytus kontrolinius dar¬bus, du kartus per metus rengiamos sesijos. Šios studijos ir dabar suda¬ro didelę nuotolinio švietimo dalį.

Dieninių ir nuotolinių studentų grupių skirtumas tas, kad „nuoto¬liniams“ studentams stinga svarbaus studijų elemento – gyvo, pasto¬vaus bendravimo su dėstytoju arba ši galimybė yra ribota. Kurdami nuotolinių studijų programas, jų autoriai privalo atsižvelgti j šią ap¬linkybę. Todėl nuotolinėms studijoms skirtus vadovėlius rengia ne vien mokymosi turinio ekspertai. Prie jų kūrimo dažnai prisideda psicho¬logai bei ugdymo ir leidybos specialistai. Vadovėlio kalba, išryškintos teksto dalys, iliustracijos, gali tapti reikšmingos nuotolinėms studijoms. Todėl vadovėliai turi būti parašyti labai suprantamai.

Nuotolinės studijos reikalauja itin didelės asmeninės disciplinos ir studijas skatinančios aplinkos darbe bei šeimoje. Kad tai sunkus dar¬bas, rodo didelis studentų „nubyrėjimo“ procentas.

Svarbi ir nuolat keliama problema yra nuotolinių studijų kokybė. Kai studentai negali tiesiogiai bendrauti su dėstytojais, nebelieka dau¬gelio studijų paskatų, medžiaga sunkiau išmokstama. Todėl šioje srity¬je gana intensyviai dirbama. Kad studijų medžiaga būtų geriau įsisavi¬nama, naudojamos įvairios informacijos laikmenos, leidžiančios paį¬vairinti informacijos pateikimą (garso ir vaizdo kasetės, kompaktinės plokštelės). Konsultacijoms pasitelkiamos šiuolaikinės ryšio priemo¬nės, pavyzdžiui, telefonas ir elektroninis paštas.

Svarbus studijų aplinkos interaktyvumas – galimybė dėstytojui ir studentui operatyviai bendrauti. Tai viena iš svarbiausių ir sunkiausiai realizuojamų nuotolinių studijų organizavimo priemonių. Neakivaiz¬dinėse studijose interaktyvumui palaikyti reikia titaniškų pastangų, gali¬ma panaudoti tik atskirus jo elementus, pateikiant standartinių klausimų ir
atsakymų rinkinius ar išsamius praktinių situacijų analizės aprašymus. Efektyvios interaktyvaus bendravimo formos yra disputai, grupi¬nis problemų sprendimas, dalykiniai žaidimai, operatyvios konsulta¬cijos, grupiniai projektai. Norint pritaikyti šiuos elementus nuotoli¬niam švietimui, būtina moderni ryšio bei kompiuterinė technika ir tokios technikos naudojimu paremta pedagoginė metodika.

Priklausomai nuo tikslų, turimų techninių priemonių ir mokymo proceso organizavimo, nuotolinės studijos gali būti realizuojamos sin¬chronine, asinchronine ir mišria formomis.

Artimiausias tradicinėms studijoms yra sinchroninis modelis, dar vadinamas nuotoliniu mokymu realiame laike (on-line). Užsiėmimai vyksta pagal grafiką, dėstytojai ir studentai palaiko ryšį techninėmis prie¬monėmis: telefono, radijo, televizijos arba kompiuterinio ryšio kana¬lais. Studentas gali girdėti kartais ir matyti dėstytoją, taip pat pateikti klausimus ir dalyvauti disputuose, todėl šiam modeliui būdingos labai geros interaktyvumo savybės. Jis tinka, kai studentai dirba grupėmis ar jiems reikia perteikti daug žodinės ir vaizdinės informacijos. Visą mo¬kymą pagrįsti vien tokia technologija yra sunku, todėl jis paprastai deri¬namas su kitais nuotolinio švietimo būdais. Tai perspektyvus būdas. Sie¬kiant išspręsti grįžtamojo ryšio ir grupinio darbo organizavimo proble¬mas, kuriama speciali vaizdo konferencijų techninė ir programinė įranga. Ji dažniausiai sąlygoja apribojimus studijų vietai, nes studijos turi vykti specialią įrangą turinčiose klasėse.

Asinchroniniame modelyje studentui perduodama studijų medžia¬ga, kontrolinės užduotys ir nustatomas atsiskaitymų grafikas. Kada ir kaip mokytis, paliekama studento nuožiūrai. Šis modelis reikalauja stiprios mokymosi motyvacijos ir gebėjimo mokytis individualiai. Asinchroninis modelis sudaro studijų susirašinėjant pagrindą, btudijų ko¬kybė priklauso nuo mokymo medžiagos kokybės ir operatyvios kon¬sultavimo sistemos savybių. Keblus grupinio darbo organizavimas. To¬dėl individualus mokymasis asinchroniniame modelyje derinamas su sesijomis. Studijų efektyvumas auga pasitelkus informacines techno¬logijas (IT). Moderniose asinchroninio nuotolinio švietimo sistemose stengiamasi diegti grupinio darbo principus panaudojant e.paštą ir pasaulinio voratinklio priemones, efektyvinti konsultacijų sistemą pa¬gal specialiąsias mokymo metodikas, įvairias mokymo ir ryšio prie¬mones, mokymosi proceso administravimo sistemą.

Asinchroninis modelis reikalauja palyginti nedaug lėšų pačiam mokymo procesui palaikyti, tačiau mokymo medžiagos parengimas yra brangus ir reikalauja didelių darbo sąnaudų.

Šiuo metu plinta mišrusis nuotolinių studijų būdas, kai paskaitos skaitomos, grupinis darbas ir diskusijos vyksta sinchroniškai, pasitel¬kus IT (garso ir vaizdo konferencijas, e.paštą, e.pokalbio priemones), o studento individualus mokymasis vyksta asinchroniniu būdu, patei¬kus jam medžiagą individualiam darbui ir individualias užduotis.

Studijose pasitelktos IT suartino tradicinių ir nuotolinių studijų galimybes bei išplėtė jas, nuotolinėse studijose tapo lengviau naudoti tradicines mokymo metodikas. IT leido padidinti ir tradicinių studijų efektyvumą. Šiuo metu nuotolinių ir tradicinių studijų skirtumai spar¬čiai nyksta. Tradicinėse studijose IT pasitelkiamos kaip studijų organi¬zavimo priemonė, padedanti išplėsti studentų individualiojo darbo dalį. Kita vertus, komunikacijų sistemos leidžia artimai imituoti tradi¬cinių studijų metodus, atstumas tampa neesminiu darbo faktoriumi. Dėstytojams nebūtina susitikti su studentais, norint juos konsultuoti, kontroliuoti ar priimti atsiskaitymus.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS

Studentai ne visada gali atsitraukti nuo darbo ir vykti j sesijas. Todėl kai kuriose šalyse kuriami nuotolinių studijų tinklai, apimantys šias studijas organizuojančius centrus bei regioninius studijų centrus, daž¬niausiai – regioninius universitetus ir kolegijas, kur galima atlikti la¬boratorinius darbus, pasinaudoti biblioteka, konsultuotis, atsiskaityti už atliktas užduotis. Regioniniai centrai taip pat reklamuoja ir propa¬guoja nuotolines studijas, registruoja studentus studijoms, išduoda mo¬kymo medžiagą. Regioniniai centrai padeda pasiekti kompromisą tarp nuotolinių studijų patogumo (studijos vietoje, patogiu laiku ir indivi¬dualia sparta) ir tradicinių studijų efektyvumo. Studentai gali nors trum¬pam pasinerti į akademinę aplinką.

Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje) veikia mo¬biliosios laboratorijos, važiuojančios pas studentus. Kartais laborato¬rinių darbų medžiaga ir prietaisai siunčiami paštu.

Dažnai nuotolinį švietimą organizuojama atskiros įstaigos (uni¬versiteto, kolegijos). Tai gali būti specializuotos švietimo įstaigos, ku¬rios teikia tik nuotolinio švietimo paslaugas, arba tradicinių mokyklų skyriai. Toks modelis populiarus didelėse valstybėse (JAV, Indija, Rusi¬ja) ir mokant pagrindinėmis pasaulio kalbomis (atviras Didžiosios Bri¬tanijos universitetas), kai nesunku formuoti didelius studentų srautus.

Atskiriems universitetams ar kolegijoms sunkiau užtikrinti nuoto¬linio švietimo masiškumą ir parengti reikalingą metodinę medžiagą. Todėl mažoms valstybėms perspektyvesnis nuotolinis
jun¬giant kelių mokymo įstaigų pastangas. Pagal tokį modelį kuriamos be¬veik visų Šiaurės Europos šalių nuotolinio švietimo sistemos. Nuotoli¬niam švietimui organizuoti prie universitetų steigiami specialūs mo¬kymo ir tyrimo centrai, kurie padeda studentams suformuoti ir įsisa¬vinti mokymo programas iš kelių šalies ir užsienio universitetų siūlo¬mų mokymo programų.

Pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri gyventojų skaičiumi artima Lietu¬vai, nuotolinį švietimą universitetuose ir koledžuose koordinuoja nuo¬tolinio švietimo taryba, įsteigta vyriausybės sprendimu. Ji sukūrė vie¬ningą nuotolinio švietimo tinklą, jungiantį nuotolinio mokymo sky¬rius įvairiuose universitetuose ir koledžuose. Kiekvienam skyriui bū¬dinga tam tikra specializacija. Tokia struktūra leidžia studentams pa¬tiems formuoti mokymo programas iš kelių mokymo centrų siūlomų dalykų. Nuotolinio švietimo taryba taip pat atsakinga už nuotolinio švietimo projektų atranką ir vykdymo organizavimą.

Panaši sistema egzistuoja Suomijoje. Nuotolinį švietimą Suomi¬joje vykdo specializuoti universitetų padaliniai, kurie ne tik teikia mo¬kymo paslaugas, bet ir yra nuotolinio švietimo metodikos bei techno¬logijos mokslinio tyrimo centrai. Kiekvieno universiteto švietimo cen¬tras Suomijoje ne tik organizuoja nuotolines studijas, bet ir kooperuo¬ja kitų įstaigų nuotolinio švietimo veiklą. Tai plačiai išsišakojusi mo¬kymo struktūra, kuri apima visą šalies teritoriją ir plataus profilio mo¬kymo programas, derina nuotolinę, vakarinę ir kitas mokymo formas. Labai panašios nuotolinio švietimo struktūros yra ir kitose šiaurinės

Europoas šalyse Lietuvai, kaip mažai valstybei, taip pat geriausiai tinka integruo¬tos nuotolinio švietimo sistemos modelis. Puikias technines ir organi¬zacines prielaidas tokios sistemos kūrimui parengė Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET. Šio tinklo bazėje jau kuriama mo¬derni nuotolinių studijų sistema, paremta vaizdo konferencijų tinklu.

Lietuvoje nuotolinį švietimą organizuoja universitetų, kolegijų ir aukštesniųjų mokyklų neakivaizdinių studijų skyriai, naudojantys tra¬dicinę susirašinėjimo technologiją. Jiems aktualios modernios moky¬mo medžiagos ir efektyvios ryšių bei studijų palaikymo sistemos įdie¬gimo problemos. Todėl tikėtina, kad naujai kuriamas nuotolinio švie¬timo tinklas ir neakivaizdinio mokymo institucijos Lietuvoje palaips¬niui susilies į vieningą modernią integruotą nuotolinio švietimo sistemą.

NUOTOLINĖS STUDIJOS IR MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PRINCIPAI

Europos Komisija 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos išvadose1 pažymėjo pagrindinius Europos Sąjungos politikos momentus. Ji patvirtino, kad Europa eina j žinių amžių, kas turės didžiulę įtaką kultūriniam, eko¬nominiam ir socialiniam gyvenimui. Keisis darbo, mokymosi ir paties gyvenimo pobūdis. Išvadose pažymėta, kad mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimas yra pagrindinis garantas sėkmingam perėji¬mui į žiniomis grįstą visuomenę. Švietimo ir kvalifikacijos palaikymo sistema įvardyta kaip artėjančių pokyčių šerdis. Plėtodama šias nuo¬statas, Europos Komisija 2000 m. spalio 30 d. paskelbė Mokymosi visą gyvenimą memorandumą2, kuriame suformulavo pagrindinius prin¬cipus.

Buvo manoma, kad jauniems žmonėms mokykloje galima sukaupti tiek konkrečios srities žinių, kad jų pakaktų visą likusį gyvenimą. Net¬gi mokymosi procesas buvo apibrėžiamas kaip vyresnės kartos patyri¬mo perdavimas jaunesnei kartai. Šiuolaikinei visuomenei toks požiū¬ris netinka.

Visuomenės plėtros tempai dabar tokie, kad kartą įgytas išsilavini¬mas jau nebeleidžia sėkmingai siekti karjeros visą gyvenimą bei palai¬kyti vienodo gyvenimo lygio. Dabar dirbantieji turi mokytis visą gyve¬nimą ir, nenutraukdami darbinės veiklos, dažniau kelti ar keisti kvali¬fikaciją, kad išliktų konkurencingi darbo rinkoje. Įgyto išsilavinimo dabar pakanka vidutiniškai tik 7 metams, vėliau darbuotojas ima ne-betenkinti darbo vietos reikalavimų ir jam tenka kelti savo kvalifikaciją, mokytis iš naujo, keisti darbą, o daliai kyla pavojus jo netekti. At¬skirose sparčiai besivystančiose mokslo ir pramonės srityse šis laiko¬tarpis dar trumpesnis. Žmogaus gyvenimo trukmės ilgėjimas, gimsta¬mumo mažėjimas, laipsniškas visuomenės vidutinio amžiaus darbin¬gumo trukmės ilgėjimas – dar viena priežastis, dėl ko vis svarbiau nuo¬lat atnaujinti kvalifikaciją. Tai taip pat reiškia, kad vis rečiau kvalifi¬kuotos darbo jėgos trūkumo problemą galima spręsti įdarbinant jau¬nus specialistus – jų bus tiesiog per mažai, technologijos keisis vis spar¬čiau, ir teks vis labiau rūpintis esamų darbuotojų kvalifikacija ir jos kėlimu.

Švietimo sistema turi būti suformuota taip, kad žmogus galėtų nuolat ir be kliūčių siekti vis aukštesnio išsilavinimo, palaikyti savo kvalifikaciją, prireikus daryti pertrauką ir užsiimti praktine veikla, o vėliau, atsiradus galimybei, tęsti savišvietą jam tinkamu laiku bei for¬momis. Mokymosi visą gyvenimą ideologijos pagrindas yra perėji¬mas nuo mokymosi visam gyvenimui principo prie mokymosi visą gyvenimą proceso.

Mokymosi visą gyvenimą memorandumo šeštoji tezė reikalauja priartinti mokymąsi prie namų. Tikslas – sudaryti mokymosi visą gyve¬nimą sąlygas kuo arčiau
besimokančiųjų, jų bendruomenėse, kur įma¬noma, įrengiant kompiuterines technologijas. Taip skatinamos formuo¬tis nacionaliniu IT taikymu paremtos nuotolinio švietimo sistemos, o pačios nuotolinės studijos laikomos mokymosi visą gyvenimą princi¬po įgyvendinimo įrankiu.

NUOTOLINĖS STUDIJOS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

IT vystymasis pasaulyje sukėlė didelius ūkio ir visuomenės struktūrų pokyčius. Sparčiai plinta ir tobulėja IT bazėje sukurti darbo įrankiai, jais naudojasi vis didesnė visuomenės dalis. Keičiasi socialinė ir eko¬nominė situacija. Šiems pokyčiams intensyviai ruošiasi Europos Są¬junga, vienu svarbiausių savo politikos prioritetu numačiusi visoke¬riopą paramą informacinės visuomenės kūrimuisi3.

Skaitmeninių technologijų teikiamos galimybės naikina ribas tarp valstybių, o su tuo susijusi ekonominių ir socialinių procesų globali¬zacija vis labiau keičia mūsų gyvenimą, mąstymą ir kultūrą. Periferija jau suprantama kaip mąstymo būdas, o ne kaip teritorijos ypatybė. Tačiau dėl išlikusių socialinių, kultūrinių ir ekonominių skirtumų tarp žmonių, tautų ir valstybių ne visi turi vienodas sąlygas naudotis IT ga¬limybėmis; jau pastebimos naujojo elito formavimosi tendencijos. Vals¬tybė tampa atsakinga, kad skaitmeninė revoliucija netaptų akstinu vi¬suomenėje formuotis naujiesiems e-vargšams ir naujajam e-elitui. Pa¬saulinė bendrija tampa atsakinga, kad problemos, iškilusios dėl skir¬tingo ekonominio šalių išsivystymo ir suformavusios „trečiąjį pasaulį“ ekonominiu požiūriu, nepersikeltų į elektroninę terpę.

IT didina švietimo galimybes. Jos vaidina dvejopą vaidmenį. Vie¬na vertus, palaiko ir išplečia esamų mokymosi metodikų galimybes, leidžia šias metodikas išplėsti į naujas naudojimo sritis (pavyzdžiui, vaizdo konferencijos įgalina panaudoti tradicines mokymo metodi¬kas nuotolinėse studijose). Kita vertus, IT leidžia sukurti naujas moky¬mosi metodikas, kurios be jų būtų negalimos (pavyzdžiui, mokymasis kompiuterių tinkluose, panaudojant hiperteksto galimybes).

Lisabonoje paskelbtos Europos Tarybos išvados4 pažymi šiuo me¬tu svarbiausius įgūdžius: gebėjimą naudotis informacinėmis techno¬logijomis, užsienio kalbomis, technologinę kultūrą, verslumą ir so¬cialinius gebėjimus. Tai nepilnas sąrašas, bet jis apima svarbiausias sritis. Gebėjimai naudotis IT vis dažniau siejami su galimybe šviestis, nes mokymosi erdvei plečiantis į kompiuterių tinklus ir internetą be šių įgūdžių mažėja mokymosi galimybės.

Kompiuterių tinklai turi strateginę reikšmę valstybei – jie tapo vals¬tybės informacinės infrastruktūros pagrindu ir jos institucijų bei ūkio subjektų sėkmingos veiklos sąlyga5. Kompiuterių tinklai teikia įvairias paslaugas: elektroninio pašto, duomenų perdavimo, suteikiama gali¬mybė dirbti internete, naudotis informacijos ir bibliotekų sistemomis. Jais galima perduoti visų rūšių informaciją: duomenis (tekstus, skait¬meninę ir grafinę informaciją), garsus (garso įrašus, radijo laidas, po¬kalbius), vaizdus (vaizdo įrašus, televizijos laidas, vaizdo konferenci¬jas). Kompiuterių tinklai sparčiai plečiasi, auga jų galimybės, vartoto¬jų skaičius. Kompiuterių tinklai vis plačiau naudojami studijomis6.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2765 žodžiai iš 8969 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.