Kas yra filosofija
5 (100%) 1 vote

Kas yra filosofija

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

FILOSOFIJOS KATEDRA

KAS YRA FILOSOFIJA?

Atliko: FMM 7/2 gr. stud.

Inga Kieraitė

Priėmė:

Dėst. E. Čiuldė

“Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas.” Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Dauguma žmonių iš filosofijos laukia nepaprastų atradimų arba “ ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintys objekto.” Filosofijos apibrėžti vienu sakiniu neįmanoma, nes ji liečia kiekvieną žmogų, todėl ji turi būti suvokiama, suprantama ir prienama visiems.

Ką apie filosofiją galvoja žmonės, glaudžiai susije su ja, filosofai? Juk jie nuo jos neatsiejami, todėl galima teigti, kad tai jų gyvenimo prasmė. A. Plėšniui “ filosofija – išminties meilė ”, o K. Jospersui “tai kas vadinama filosofija, iš tikrųjų duoda pagrindą prieštaringiems vertinimams. ” ” Filosofai žino, kad nieko nežino, tačiau geidžia žinoti, todėl yra neišminčiai, o mylintys išmintį.” Taigi kyla klausimas, kas yra išmintis? Juk tai nėra žinios, kurias galima įgyti, tai žmonių savybė, kuri leidžia mums susivokti gamtoje ir tarpusavyje, tačiau žmogui, tikinčiam mokslu vis tik blogiausia tai, kad filosofija nėra pasiekusi visuotinių rezultatų, kurie tenkintų kiekvieną iš mūsų. O susivokti įvairiuose situacijose mums padeda įvarūs mokslai, kurei yra pasieke visuotinai priimtų įstatymų, kurie tiria “ pirmuosius pradus bei priežastis.” Be to, filosofiniam mąstymui nebūdinga žengti į priekį, o tai neabejotinai svarbu mokslui. “ Filosofija yra teorija, o teorijai būdinga nedideliu pradų ir priežasčių kiekiu paaiškinti daugybe įvairių reikšmių. Filosofija siekia aprėpti visa, kas įmanoma, tad visuotinumas yra filosofijos, kaip teorijos požymis.” Kadangi filosofija yra vertinama kaip teorija, jai būdinga protu, argumentais patvirtinti savo teiginius ir tiesas. Galbūt ji nėra visiems vienodai suvokiamas ir prieinamas dalykas, kaip moksas, tačiau ji yra artima pasaulėžiūrai. Kad filosofija “ nėra visų vienodai pripažįstama, lemia jos prigimtis.” Filosofijos siekiamas tikrumas nėra kiekvienam intelektui vienodas, tai daugiau priklauso nuo žmogaus prigimties. Ji – “įsitikrinimas, kurį pasiekus prabyla žmogaus esmė.”

Norėdami suvokti ir suprasti kas gi iš tikrųjų yra filosofija, mes ją lyginame su mums suvokiamais, apčiuopiamais dalykais. Tačiau galima pasakyti, kad susisteminta filosofija priklauso nuo specialiųjų mokslų. Bet argi mus domina filosojija kaip mokslas? Ne. “Pirma visų mokslų ji pasirodo ten, kur nubunda žmogus.” Taigi, kiekvienam iš mūsų ji anksčiau ar vėliau atsiveria, tačiau mes kiekvienas ją suvokiame savaip, nes jeigu kiekvienas žmogus jaustų ir suvoktų ją kaip ir aš, tai jau nebūtų asmeniška, tai yra filosofinis mąstymas nebūtų pirmapradis. “Kiekvienas žmogus privalo mąstyti pats.” Daugelis susidures su filosofija pirmą kartą mano, kad filosofija – tai mielas pašnekesys, kuriam “pakankama prielaida laikoma, tai kad esi žmogus, turi savo likimą ir savo patirtį.” Taigi mes pateisiname, kad filosofija yra prienama kiekvienam iš mūsų. “ Juk net painiausi filosojfijos specialistų klystkeliai turi prasme tik tada, kai jie baigiasi žmogaus būtyje, kuria lemia tai, kaip jis suvokia būtį ir save patį joje.”

Nei vienas žmogus negali pažinti tiesos, tikrosios tiesos. “Filosofui ne tik svarbu tarti paskutinį, lemiamą žodį ar galutinai išspresti problemą.” Svarbiau yra iškelti klausimą ar problemą, susivokti joje ir ieškoti kelio, tai yra “būti kelyje”, nes tai yra filosofijos prasmė. Filosofas žinodamas, kad nieko nežino, nes pažinti objektų mes negalime, vengia susidaryti tvirtą ir veiningą nuomone tam tikroje srityje. “Tačiau tai, kodėl tiesos siekia filosofas, ką jis geidžia turėti – išmintis, nėra tik klaidos baimė.” Išmintis mums suteikia galimybe apmąstyiti ne tik faktus, kurie priklauso nuo erdvės ir laiko, bet ir mąstyti pačią mūsų būtį, kuri yra nekintama.

K. Jospersas teigia, kad “filosofija žmogui būtina, nes ji visais laikais gyvuoja viešoje sąmonėje, iš kartos į kartą perduodamuose priežodžiuose, paplitusiuose filosofiniuose posakiuose, viešpataujančiuose įsitikinimuose, šviesuolių ir politikų kalboje…” Filosofija prieštarauja moksliniam pažinimui, kuris užgožia “žmogiškąjį pažinimo plotą.” Pačia savo kilme filosofija nurodo į žmogų kaip asmenybe. “Juk tiek nuostata, tiek abejonė, tiek kančia kaip filosofijos šaltiniai yra žmogaus kaip asmens atoveika į būtybės gelmės matmenį darnos, apgaulės ir maišaties pavidalais.” Filosifinis mąstymas negali būti atliekamas, kaip mokslinis tyrimas, jis pradedamas visada iš naujo. “Arba filosofija yra pradinė arba iš vis jos nėra.“

“ Tai ta pati mintis, kurią randame jau ir Sokrato – Platono nusistatymuose
filosafimo atžvilgiu; nusistatyme, tiek griežtai pabrėžiame asmeninį filosofavimo pobūdį, jog jo esmė buvo regima ne daikto apsprestame atsakyme, bet asmens keliamame klausime.” Taigi, pasak Sokrato – Platono filosofinis pažinimas ateina ne iš daiktų pasaulio, tai yra ne iš mus supančios erdvės ir laiko, o iš pačių mūsų sielų gelmių. Filosofija geriau suprantama dialogo terpėje, nes tik pokalbyje gimsta tikroji tiesa ir pažinimas. Bet mūsų pačių filosofinis pažinimas prasideda klausimu, kurį užduodame ne tik atskiriems žmonėms, bet ir sau, tai yra “filosofuojame klausdami.” Žinoma klausimus mes užduodame norėdami surasti kelią į tiesą, bent kiek prartėti prie jos. “Kiekvienas metafizinis klausimas, sako M. Heideggeris, gali būti tik taip keliamas, kad ir pats klausėjas būtų kartu klausiamas, vadinasi, į klausimą įjungiamas. Metafizinis klausimas turi būti keliamas, tik išeinant iš asmeninės klausiančiojo būklės. Mes klausiame dabar ir čia pat mūsų dėlei.” Taigi, filosofuodami mes klausiame kitų, tačiau šis klausimas apgaubia savo skraiste ir mus, nes ir mes esame mąstančios būtybės, kurioms rūpi būtis. “Filosofuodamas visada esu prie saves paties, niekados prie gryno daikto.” “Filosofijuoje pažįstantysis subjektas yra liečiamas kaip ir jis pats. Kas filosofuoja, kalba apie savo būtį; kas to nedaro, tas nė nefilosofuoja.” Taigi filosofijuoje svarbus žmogus, jo prigimtis, siela, kuri yra amžina, kuri nekinta nei erdvėje, nei laike. Jei filosofija trokšta būti objektyvi, ji nukrypsta į daiktą ir jis ją apsprendžia. Tada jau tokia filosofija nėra prigimtinė būdinga tik žmogui. “Kas manosi galįs filosofuoti neasmeniškai ir įrodomai” (B. von Brondestein),” tas tuojau nuslysta į mokslo plotme ir savam asmeniniam įsitikinimui mėgina priskirti verčiamojo žinojimo kokybe, privaloma priimti kiekvienam. Šitokią daiktine filosofijos tariamybe vadiname dogmatizmu.” Dogmatizmas užgožia filosofiją, nes ji tampa nebe pirmaprade, o verčiamuoju žinojimu. Todėl čia filosofija “miršta”.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 1098 žodžiai iš 1882 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.