Kas yra meilė
5 (100%) 1 vote

Kas yra meilė

Kas yra meilé? Keldami toká klausimà, ieðkome ne vien kokio nors bendro paaiðkinimo. Norime þinoti, kaip su meile susitinkame, kà ji mums duoda. Jau nuo seno þmones domino meilés tema: menininkai savo kûriniuose yra iðreiðkæ kitø þmoniø meilés dþiaugs-mus ir kanèias, taip pat savo paèiø iðgyvenimus. Meno kûriniuose ákûnyta meilé veikia mûsø jausmus, skatina susimàstyti, nuolat ieðkoti keliø á tai, kas tau-ru ir graþu. Meile paprastai laikome taurø asmenybés taurø asme-nybés jausmà, kuris yra prigimties duotø ir kultûros su-kurtø þmogiðkøjø savybiø vientisumo iðraiðka. Meilé yra fizinio, dvasinio ir dorovinio prado vie-nové. Meilé bûdinga visiems þmonéms, tik kiekvienas þmogus jà iðgyvena skirtingai. Þmogaus meilé atitinka jo dvasi-nés kultûros lygá. Estetinis neiðprusimas, savininkiðka psichologija, pareigos, savigarbos, uþuojautos, gério, groþio, jausmø skurdumas yra didþiausi ir pagrindiniai draugystés ir meilés prieðai. Reikia atsisakyti senojo meilés supratimo, kai vie-nas þmogus buvo visiðkai pavaldus kito uþgaidoms ir no-rams. „Jei myli – klausys“, – tai pasenusi paþiûra á mei-læ. Gal bût, reiktø prisiminti R.Rolano „Uþburtosios sie-los“ herojés Anetos mintis, iðsakytas mylimajam: „Jûs a-teinate pas mane ne vien su savo meile. Jûs ateinate su saviðkiais; su savo gimine, su uþsibréþtu keliu, su savo ðeima – su visu pasauliu, kuris yra jûsø, su visu pasau-liu, kuriuo esate jûs pats. Ir að turiu pasaulá, að taip pat esu pasaulis. Jûs man sakote: „Palik savo pasaulá. Mesk já ir iðeik á manàjá.“ Að esu pasirengusi ateiti su viskuo. Ar jûs mane priimsite su viskuo?“ Darosi aiðku, jog jei mes nesieksime paþinti ir sup-rasti vienas kito pasaulá, negalvosime, ar kito partneriopasaulis tilps mûsø pasaulyje, ar netaps jis panèiais, varþanèiais mums kurti ir tobulinti savàjá pasaulá. Prie-ðingu atveju vargu ar galima bus sukurti tikràjà laimæ. Ilgam patraukti kuris nors þmogus gali tik tada, jei

jis mums patinka kaip visa asmenybé ir atrodo vertas mei-lés. Meilé didþiausia dalimi yra bièiulysté. Kai tarp þmoniø ásigali tvirta ir gili bièiulysté, jie vienas prie kito verþiasi laisva valia. Á tokios bièiulystés sàvokà áeina draugiðki santykiai, abipusis atvirumas, asmenybés gerbimas, pasauléþiûrø atitikimas, tarpusavio uþuojauta, rûpinimasis, pakantumas. Svarbus bièiulystés poþymis vi-suomenéje – abiejø partneriø stengimasis tobulinti savo asmenybæ. Meilé be bièiulystés neámanoma. Jei visame ka-me, taip pat lytiniuose ryðiuose, rûpinimasis partnerio gerove, vidinio poveikio verèiami dalinasi su juo gyveni-mo rûpesèiais ir dþiaugsmais, stengiamasi áveikti savo nerangumà jo labui, tada atsiranda pasitenkinimas savimi ir galima apibréþti: tai tikra meilé. Ið to seka iðvada, kad reikia mokéti suprasti tikrà-já þmogaus groþá, artimame þmoguje atrasti vis naujø ir naujø bruoþø bei savybiø. Pravartu nevengti bendravimo su kitais þmonémis: jie duos naujø áspûdþiø, sudarys sàlygas palyginimui, sugretinimui. Neverta tikéti pasakomis, kad meilé trokðta vienumos. „Uþdaryta meilé nyksta, dûsta.“ Ávairûs autoriai meilæ sieja su þmoniø bendravimu, su tokiomis þmogiðkomis problemomis, kaip simpatija, abi-pusis supratimas, pasitikéjimas, atvirumas, artumas, in-teresø bendrumas ir t.t. Daþnai sakoma, kad bendravimas su þmonémis – tai prabanga, bendravimas su draugais – tai ðventé. Tad vienas kità mylédami ieðkome bendrø draugø, branginame jø norà bendrauti. Meilé – tai kai du þmonés, du skirtingi dvasiniai pasauliai, skirtingos mintys ir charakteriai, vienas su kitu susiderina. Svarbu susiderinti, bet ne uþgoþti vie-nas kità, nebûti vienas kito ðeðéliu. Susiderinimas rei-kalauja laiko, atsakomybés ir abipusiø pastangø. Menkiau-sias netaktas, abejingumas kurio nors atþvilgiu ne tik suteikia skausmà, bet taip pat griauna tiltus á vienas kità. Taèiau kita vertus, negalima ir su viskuo sutikti,viskà atleisti. Toks neprincipingas elgesys neiðsaugos meilés, prieðingai, artins prie bedugnés. Dvasios vergø negalima myléti. Meilé yra tikra ir stipréja tarp tokiø þmoniø, kurie vienas kitam neleidþia suklupti, atsilikti, sustoti kelio nelygumuose, kurie diena ið dienos nuolat siekia uþka-riauti vienas kità ne apsimetinéjimu ar melu, bet nuoðir-dumu, tiesa, ðiluma.

Ar meilé – menas? Þmonés niekada negalvojo, kad meilé néra svarbi. Jie iðtroðkæ jos, bet vargu ar galvoja, jog myléti galima mo-kytis. Keista, taèiau taip jau yra, kad daugelis màsto ir sprendþia, kaip tapti mylimu, bet ne mylinèiu. Kiekvienas nori bûti mylimas, stengiasi tapti meilés objektu. O kaip tai pasiekti? Daþniausiai siekiama labiausiai paplitu-siais metodais, bûtent: iðmokstant ir laikantis gerø, ma-loniø manierø, bûti ádomiu paðnekvu, atkreipiant á save prieðingos lyties démesá mandagumu, paslaugumu, linksmu-mu, sugebéjimu bendrauti. Taèiau tai tik populiarumo troðkimas, bet jokiu bûdu ne meilé. Antra vertus, þmonés ásitikinæ, jog meiléje svarbu yra meilés objektas, t.y. kà myléti ar kieno meilés siek-ti, o myléti, atseit, yra paprasta. Patraukli mergina vyrui, patrauklus vyriðkis mergi-nai – tai tikslas, kurio jie siekia. „Patrauklus“ papras-tai reiðkia visà glébá tam
laikmeèiui populiariø savybiø.Pavyzdþiui: treèiajame deðimtmetyje patrauklia buvo lai-koma iðgerianti, rûkanti, seksuali mergina; ðiandien mada reikalauja daugiau ðeimyniðkumo, kuklumo, vidinio groþio; taip pat ir vyrai: XIX a. pab. XX a. pr. turéjo bûti ag-resyvûs, kai tuo tarpu dabartiná patrauklumà lemtø tole-rantiðkumas. Atrodo, tarsi vyrautø rinkos sàlygos santykiuose tarp dviejø vienas kito geidþianèiø objektø, tai yra, jo-kiu bûdu nenorima nuvertinti savæs ir dél uþsléptø ar akivaizdþiø privalumø renkamasis objektas turi atitikti tam tikras nuostatas, kurias perþengus ðis objektas tampa nebeádomus. Kultûroje, kur vyrauja rinkos orientacija, kur mate-rialiné sékmé yra iðskirtiné savybé, néra ko stebétis, kad þmoniø meilés ryðiai tik atkartoja tuos paèius mainø modelius, kurie valdo prekiø ir darbo rinkà. Ðtai dar vienas aspektas, kurio nederétø pamirðti – neiðskirta riba tarp pradinio „ásimyléjimo“ ir ilgalaikés meilés. Du þmonés, susiþavéjæ vienas kito savybémis, lei-dþia sugriûti sienoms, iki atitinkamo momento saugoju-sioms nuo „paðalinio“ ásiverþimo, pasijunta artimi. Tai ypaè keista ir nuostabu tiems, kurie iki tol nepripaþino

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1062 žodžiai iš 3153 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.