Kas yra psichologija
5 (100%) 1 vote

Kas yra psichologija

112131415161

Turinys:

Įvadas 2

Verslo etikos samprata 3

Etiniai verslo aspektai 4

Verslo etikos struktūra 4

Etinės problemos versle 5

Etinių problemų kilimo ir jų analizės lygiai 5

Etinių problemų klasifikavimas 6

Interesų konfliktai 7

Sąžiningumas ir teisingumas 8

Bendravimas ir santykiai organizacijoje 8

Etiniai sprendimai ir jų priėmimas verslo organizacijoje 8

Lorenso Kohlberg’o individo moralinio vystymosi teorija 11

Verslo etika ir vadybininkų priimami sprendimai 11

Valdžia ir pavaldumas 12

Etikos kodeksas – etinio elgesio vadovas 13

Etikos kodekso tikslai 13

Etikos kodekso struktūra ir jo sudarymas 14

Išvados 16

Naudota literatūra: 17

Įvadas

Verslo etika – viena iš jauniausių ir sparčiausiai besiplėtojančių mokslo sričių. Verslo etika kelia gana opius klausimus, susijusius su specifine verslo praktika ir veikla bei jos priimtinumu visuomenei. Pavyzdžiui, ar verslas privalo laikytis tam tikrų moralinių reikalavimų, kurių laikosi visuomenė ar tam tikros grupės, jeigu jis savo veikla daro poveikį jų interesams? Ar gali didelė organizacija savo elgesį grįsti teisingumo principais? Ar verslo organizacija turi moralinių įsipareigojimų tautinių mažumų ir aplinkos išsaugojimo atžvilgiu, koks tų įsipareigojimų turinys?

Tai tik menka dalis klausimų, į kuriuos verslo etika stengiasi rasti atsakymus.

Etinės problemos yra žmonių bendravimo rezultatas. Tik bendraudami, kontaktuodami vieni su kitais žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami etiniu požiūriu. Verslininkai, pasitelkdami žmones savo tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie gali išprovokuoti etinių problemų kilimą.

Verslo etika, kaip studijų sritis, nesiekia pateikti universalių receptų, kas yra dora, o kas – ne. Pagrindinis tikslas – supažindinti su esamais požiūriais bei padėti analizuoti savo bei kitų elgesį, priimant sprendimus įvairiose verslo situacijose, remiantis esamomis vertybėmis.

Verslo etikos samprata

Etika – mokslinė disciplina, kuri pagrindžia moralinius klausimus, kylančius tarp žmonių ir aplinkos, tarp žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Visi ryšiai susiję per gėrio ir blogio prizmę.

Verslas – tai aktyvi žmonių veikla siekiant pelno.

Verslo etika – tai etikos sritis, kuri atsiranda verslui ir etikai sąveikaujant. Tai moralinių principų ir standartų visuma, veikianti verslo pasaulyje.

Tarp verslo ir etikos yra labai stiprus ryšys. Štai keletas požymių, iliustruojančių verslo ir etikos ryšį:

o Machinacijų versle atskleidimas ir viešas paskelbimas bei ryški visuomenės reakcija į tai (jei melas ir apgaudinėjimai verslo sandoriuose būtų įprastinė ir laukiama tradicija, niekas į tai nebekreiptų dėmesio);

o Populiarių grupių susiformavimas: “žalieji”, vartotojų interesų gynėjai (tai, kad žmonės buriasi į grupes, organizacijas ir kovoja prieš aplinkos teršimą, nesaugius produktus, rodo, jog iš verslo tikimasi ne tokios veiklos);

o Susirūpinimas verslo būkle, išreikštas konferencijų, seminarų rengimu, publikacijomis laikraščiuose ir žurnaluose, etikos kodeksų kūrimu įmonėse, verslo organizacijose.

Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopediniame žodyne verslininkas reiškia “asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas jį padidinti, ieškantis naujų, pelningų veiklos krypčių, panaudojantis tam dalykines ir žmogiškąsias savybes”.

Į klausimą, kas yra etiška, kokie yra etiškumo kriterijai, galima atsakyti trumpai – etiška yra tai, kas padeda žmogaus, visuomenės gyvenimui, t.y.:

 Etiška, kada veikiančiojo asmens ketinimai yra geri;

 Etiška, kada veiklos rezultatas yra geras.[2]

Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius. Bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Verslininko veiklos rinkoje moralumo išraiška – elgsena, normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas [4].

Etiniai verslo aspektai

Verslininkui privalu turėti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikrų moralės standartų. Tai jį įpareigoja paprasta aplinkybė: jam tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso daugelio žmonių likimai, sprendimus, kurie ne visada sutampa su darbuotojų ar vartotojų interesais. JAV verslo sociologė Lora Nesh išskyrė tokias svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria verslininkai:

 godumas;

 faktų ir neteisingos informacijos ataskaitose nuslėpimas;

 prastos produkcijos gaminiai;

 neprotingas kainų kėlimas ar tiesioginė apgaulė derybų metu;

 pernelyg didelis pasitikėjimas savo teisingumu;

 žema darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga būtų;

 prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo organizacijos (firmos) interesų;

 favoritų buvimas;

 galimybių nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatinių neetiškų poelgių atmosferoje;

 dėmesio šeimai stoka arba asmeniniams reikalams dėl pernelyg didelės darbo apimties;

 produkcijos su abejotinomis saugumo charakteristikomis gamyba;

 negrąžinimas daiktų ar vertybių, paimtų darbo vietoje, iš bendradarbių ar firmos
fondų;

 sąmoningas pervertinimas savo plano pranašumų, siekiant susilaukti jo palaikymo;

 perdėtas dėmesys judėjimui hierarchiniais karjeros laiptais;

 kilimas karjeros laiptais “per kitų galvas”. Darbuotojų apgaulė siekiant gauti naudos firmai;

 sąjungų kūrimas su abejotinais partneriais, tikintis laimingo atsitiktinumo;

 neskubėjimas (delsimas) vykdyti savo įsipareigojimų, ir dėl to švaistomas verslo organizacijos laikas ir pinigai.

Šiuolaikinė verslo etika, kaip pastebi daugelis mokslininkų, turėtų remtis trimis nuostatomis:

1) materialiųjų vertybių įvairovės kūrimas yra svarbiausias pradinis verslo pašaukimas (jo misija).

2) Verslo organizacijų pelnas ir kitos lėšos turi būti kreipiamos visuomeniškai reikšmingiems tikslams siekti.

3) Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi būti teikiamas tarpasmeniniams interesų derinimui, o ne produkcijos gamybai didinti.

Verslo etikos struktūra

Tradiciškai verslo etiką priimta skirstyti į makroetiką ir mikroetiką.

Makroetiką sudaro ta verslo etikos dalis, kuri tyrinėja moralinių santykių specifiką tarp visuomenės socialinės ir ekonominės sistemos makrosubjektų; tarp bendrovių (verslo organizacijų) valstybės ir visuomenės apskritai, taip pat ir jos atskirų dalių.

Mikroetika – nagrinėja specifinius moralinius santykius bendrovėse, taip pat tarp bendrovių, kaip moralinių subjektų, ir jų darbuotojų bei akcijų turėtojų.

Moalinių santykių tarp makrosubjektų sistemoje specialistai skiria du lygmenis: horizontalųjį ir vertikalųjį.

Horizontaliajame lygmenyje nagrinėjami moraliniai santykiai tarp subjektų, kuriems būdingos tos pačios charakteristikos, taip pat moralinius santykius tarp skirtingų korporacijų.

Vertikaliajame lygmenyje nagrinėjami moraliniai santykiai tarp subjektų, kuriems būdingos skirtingos charakteristikos ir savybės. Šitam lygmeniui priklauso santykiai tarp bendrovių ir visuomenės apskritai (arba jos dalies) ir tarp bendrovių ir supančios aplinkos. [1]

Etinės problemos versle

Kiekviena veikla reikalauja tam tikroje srityje dirbančiųjų žmonių atsakomybės, todėl turi atitikti specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. O pastarieji neprieštarauti bendrosioms moralės normoms. Moralės turi paisyti ir verslininkystė, kuri suvokiama kaip laisva privati veikla. Jos subjektas – verslininkas pats atsako už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą.

Moraliniu požiūriu gali būti vertinama:

o Verslininko elgesys įvairių subjektų (darbuotojų, kitų verslo organizacijų ir pan.) atžvilgiu,

o Priimami sprendimai, turintys vienokias ar kitokias pasekmes įvairiems subjektams.

Savo ruožtu įvairiose verslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuruojančius interesus, kyla nemažai etinių problemų.

Kas yra etinė problema? Tai – situacija arba galimybė, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš keleto sprendimų, kuris gali būti įvertintas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar nemoralus.[1]

Lietuvoje buvo atlikta verslininkų apklausa, kurios vienas iš klausimų buvo “dėl ko dažniausiai pažeidžiamos verslo etikos normos?”. Taigi, pateikiame nuomonių pasiskirstymą pagal atskiras verslo rūšis (procentais):

Verslo rūšis Verslo etikos normos pažeidžiamos dėl:

Verslo etikos normų nežinojimo Verslo etikos normų nepripažinimo Kitų priežasčių

Gamyba 34,6 50,0 15,4

Prekyba 46,3 39,0 14,7

Paslaugos 45,7 38,6 15,7

Kaip matome, savo požiūriu išsiskiria tik gamybininkai, kurie blaiviau nei kiti vertina situaciją [3].

Etinių problemų kilimo ir jų analizės lygiai

Skiriami penki etinių problemų kilimo lygmenys:

• Individualus lygmuo. Etinės problemos kyla dėl verslo organizacijos puoselėjamų etinių standartų priimtinumo individui.

• Organizacinis lygmuo. Etinės problemos kyla tarp atskirų organizacijos struktūrinių padalinių ar individų interesų grupių.

• Asociatyvus lygmuo. Etinės prblemos kyla bendraujant firmoms, siekiančioms bendrų tikslų, taip pat ir konkuruojant tarpusavyje.

• Visuomenės lygmuo. Etinės problemos kyla dėl firmos rizikingos veiklos ir jos galimų negatyvių pasekmių visuomenei.

• Tarptautinis lygmuo. Etinės problemos kyla dėl multinacionalinių korporacijų veiklos pasekmių (silpnai išsivysčiusių šalių pigios darbo jėgos panaudojimas, diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir pan.). [1]

Skiriami trys problemų analizės lygiai:

1. Individuali analizė

• Analizuojamas individo vaidmuo organizacijoje;

• Individas, priimdamas sprendimus, analizuoja organizacijos etinę aplinką;

• Individas analizuoja asmeninių moralinių standartų suderinamumą su organizacijos politika.

2. Organizacinė analizė

• Analizuojamas organizacijos sprendimų, politikos ir struktūrų etiškumas;

• Sprendimų pasekmės tiesiogiai ar netiesiogiai veikia individus ar jų grupes, jeigu jie ir nedalyvauja priimant sprendimus (pvz., gamyklos uždarymas);

• Pasirenkamos naujos strateginės verslo kryptys, galinčios sukelti darbuotojams etinių problemų;

• Organizacinė kultūra gali būti įvertinta etiniu požiūriu (pvz., etikos kodeksai ir t.t.).

3. Sisteminė analizė

• Verslas yra keleto socialinių sistemų dalis, įskaitant įvairias ekonomines, teisines ir politines
institucijas.

• Analizuojamas šių sistemų (pvz., kapitalizmo) moralinis “teisingumas” ar “neteisingumas” bei tų sistemų dalys (įstatymai, visuomenės politika, nuorodos ir t.t.). [2]

Vykdant verslininkų apklausą buvo tiesmukiškai sugretinti verslo etikos problemas Lietuvoje ir Rytų (NVS) šalyse, pasirenkant praktiškai identiškus atsakymų variantus.

Dėl kokių priežasčių, jūsų nuomone, atsiranda nesklandumų dirbant su verslo partneriais Lietuvoje?

Nėra visuotinai pripažintų verslo etikos normų Kritusi visuomenės moralė Nenoras būti apgautu, nuviltu kita

33,6 37,9 24,8 3,7

Bendraujant su Rytų (NVS) šalių verslo partneriais

Nėra nusistovėjusių verslo etikos normų Kritusi visuomenės moralė Nenoras būti apgautu, nuviltu kita

29,8 35,1 26,9 8,2

Taigi matome beveik vienodus įvertinimus, išskyrus skirtumus pasirenkant vadinamąjį “kitą” atsakymo variantą, kuris rodo, kad Rytų (NVS) šalyse yra kiti, Lietuvai ne tiek būdingi, specifiniai momentai [3].

Etinių problemų klasifikavimas

Pati verslo prigimtis yra konfliktų kalvė. Juk šiaip ar taip konkurencijos dvasia persmelkia kiekvienos verslo organizacijos veiklą. Konkurencijos atmosferoje veikia ne tik pati verslo organizacija, kovodama už savo vietą rinkoje, bet ir jos darbuotojai, konkuruodami vieni su kitais dėl aukštesnės padėties organizacijoje ir pan. Suprantama, kad tai neišvengiamai provokuoja etinių konfliktų atsiradimą.

Pasak amerikiečių verslo specialistų Grott’o Vitelli’o ir Trojaus Festervand’o dažniausiai etinius konfliktus sukelia dvi pagrindinės priežastys:

• abipusiškai priimtinų santykių tarp subjektų nebuvimas,

• nesutarimas dėl verslo praktikos rezultatų siekimo būdo priimtinumo.

Etinius konfliktus, kurie sukuria etines problemas verslo organizacijoms, galima suskirstyti į tris grupes:

1) interesų (naudos) konfliktai,

2) teisingumo ir sąžiningumo konfliktai,

3) bendravimo ir santykių organizacijoje konfliktai. [1]

Interesų konfliktai

Interesų konfliktas – tai sutarimo tarp dviejų ar daugiau šalių (konkrečių asmenų, grupių) nebuvimas darbiniuose santykiuose.

Įprasta manyti, kad konfliktas griauna dalykinius santykius, turi negatyvių pasekmių bendram darbui. Tačiau pastaruoju metu yra pripažįstama, kad konfliktinė situacija gali turėti ne tik negatyvią, bet ir pozityvią reikšmę, nes kai kada tai duoda konstruktyvių (kūrybinių) rezultatų. Šiuo atveju randamas kompromisinis sprendimas, paremtas inovacija ir skatinantis organizaciją efektyviau dirbti. [2]

Verslo organizacijoje skiriami penki konfliktų tipai:

 Vidinis asmenybės konfliktas pasireiškia tada, kai individas turi pasirinkti, kuo vadovautis priimant sprendimą – savo interesais ar firmos. Būtent šis konfliktas ir provokuoja etinių problemų kilimą interesų (naudos) lygyje. Kad būtų išvengta interesų (naudos) konflikto, darbuotojai turi gebėti atskirti savo interesus nuo firmos interesų.

 Tarpasmeninis konfliktas pasireiškia dėl:

1. individų nesutarimų dėl skirtingo organizacijos tikslų suvokimo,

2. dėl nuomonių skirtingumo sprendžiant konkrečias problemas,

3. dėl negatyvaus netolerantiško požiūrio vienas į kitą.

Būtent šie konfliktai gali provokuoti etinių problemų kilimą bendravimo ir organizacijos santykių lygmenyje.

 Vidinis grupės konfliktas – tai konfliktas tarp grupės narių arba vieno iš grupės narių su visa grupe (pvz., kai atsiranda naujas neformalus lyderis, kuris netoleruoja buvusio lig šiol elgesio ir nuostatų). Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą sąžiningumo, teisingumo, bendravimo organizacijoje santykių lygmenyje.

 Tarpgrupinis konfliktas – nesutarimas tarp organizacijos grupių, pasireiškimas nepasitenkinimu darbų paskirstymu, atliekamų darbų vertinimu ir turintis ryškų emocinį atspalvį (pvz., tarp gamybininkų ir atsakingų už pagamintos produkcijos realizavimą. Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą interesų ir bendravimo lygmenyje).

 Vidinis organizacijos konfliktas siejamas su nepasitenkinimu vadovybės sprendimais, darbo planavimu ir pan. Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą interesų, teisingumo ir bendravimo lygmenyje.

Norint sėkmingai konfliktą išspręsti, būtina gerai pažinti jo kilimo priežastis.

Paprastai konfliktų organizacijoje kilimo priežastys būna įvairios:

 Netinkamas išteklių paskirstymas tarp atskirų padalinių,

 Skirtingi atskirų padalinių tikslai (pvz., gamybos ir realizavimo),

 Skirtingos atskirų darbuotojų grupių vertybinės orientacijos,

 Skirtinga darbuotojų kultūra, išsilavinimas, gyvenimo patirtis, poreikiai,

 Nesusipratimai ir blogas komunikavimas,

 Nepagarba arba kitų nuomonės ignoravimas,

 Konfliktinis ego,

 Baimė ar įtarinėjimai dėl “kontrolės praradimo” ir kt.

Sąžiningumas ir teisingumas

Sąžiningumas ir teisingumas yra bendrosios moralės nuostatos, kurių dera paisyti priimant sprendimus. Elementariausias reikalavimas iš verslo žmonių – tai laikytis įstatymų ir sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Žmonės versle elgiasi pagal savo ekonominius interesus, bet siekdami savo interesų, jie privalo paisyti moralės reikalavimų – būti teisingi, sąžiningi, patikimi.

Bendravimas ir santykiai organizacijoje

Bendravimas – tai
perdavimas ir abipusis prasmės supratimas. Netikslus ir netinkamas informacijos pateikimas (sąmoningas ar nesąmoningas) darbuotojams ir partneriams gali sukurti terpę nesusipratimams ir konfliktams atsirasti. Netiksli informacija, platinama firmoje, gali dezinformuoti darbuotojus ir sukelti grėsmę firmos veiklai, o netiksli informacija, pateikta apie firmą klientams ir partneriams, gali sugriauti jų pasitikėjimą pačia firma. [1]

Etiniai sprendimai ir jų priėmimas verslo organizacijoje

Verslo organizacijos specifika ta, kad ji veikia dinamiškoje aplinkoje, yra veikiama daugybės išorės ir vidaus veiksnių. Todėl nėra lengva nustatyti sprendimo ar veiksmo etiškumą, nuspręsti, kas yra gera ir teisinga, o kas bloga ir klaidinga.

E.A. Henderson’as pateikia vieną iš galimų būdų, kuris padeda geriau suvokti ir nustatyti poelgio etiškumą ir teisėtumą.

Vidinis figūros ratas rodo, kokie yra organizacijos sprendimai prieš atskleidžiant juos visuomenei. Paskelbus juos visuomenei (vidurinis stačiakampis), jie tampa visuomenės diskusijų objektu. Šių diskusijų rezultatas – kodavimo procesas, kurio metu yra nustatomas sprendimo teisėtumas ir etiškumas.

Čia ir iškyla klausimas firmoje: kas atsitiks, kai sprendimas išeis į viešumą?

Į šį klausimą gali būti sunku atsakyti, nes sprendimo etiškumas ir teisėtumas keičiasi priklausomai nuo laiko. Vadovams tenka atsakyti į klausimą: į kurį antros figūros kvadratą reikia atkreipti dėmesį, norint išspręsti šias problemas?

Tikrais verslo vadovais galima laikyti tuos, kurie stengiasi patekti į pirmą kvadrantą. Kai sprendimai tampa vieši ir aiškūs, tada galima teigti, jog jie yra ir etiški, ir teisėti. Tai galimybė visiems, kurie priima sprendimus. Tačiau ne visi ja pasinaudoja. Patirtis rodo, daug priimamų sprendimų patenka į antrą, trečią ar net ketvirtą kvadrantą.

Antrame kvadrante (etiška ir neteisėta) galima rasti daugybę vienas kitam prieštaraujančių subjektų, kurie aiškiai padalija sferą, nes jų veikimo etiškumas ir teisėtumas konfliktuoja (narkotikų prekyba, nelegalūs sandoriai ir pan.). pagal pateiktą schemą, etiškas supratimas apie problemą turi būti paskelbtas prieš tai, kai jos teisėtumas gali būti pakeistas.

Trečias kvadrantas susideda iš kitos prieštaraujančių subjektų visumos, kurie yra legalūs (teisėti), bet neetiški. Pavyzdžiui, nors maisto teikimas besivystančioms šalims yra legalus, bet ne visada etiškas, nes neskatina ir netgi kartais trukdo pačioms juo pasirūpinti. Kaip ir antrajame kvadrante, trečiajame kvadrante siūloma sutelkti dėmesį labiau į problemų sprendimo teisėtumo, nei į jų etiškumo pagrindimą.

Ketvirtame kvadrante (neetiška, neteisėta) galima rasti didelę veiksmų, kurie yra smerktini įvairovę: mažumų ir moterų diskriminacija, profesinis azartiškas lošimas, cheminių atliekų atsikratymas, kyšiai ir pan. [1]

Problemų sprendimo sėkmė prilauso nuo teisingo sprendimo priėmimo. Sprendimų priėmimo etika organizacijoje yra labai sudėtinga. Sprendimas turi būti moksliškai ir etiškai pagrįstas, atsižvelgiant į aplinkybes, juridinį ir moralinį sprendimo leistinumą. Organizacijos darbuotojai, prieš priimdami sprendimą, turi numatyti tokio sprendimo pasekmes (potencialią naudą ir žalą):

• Sau patiems;

• Organizacijai, kurioje jie dirba;

• Visuomenei, kurioje veikia organizacija.

Reikalavimai “nedaryti žalos” yra svarbiausias moralinis reikalavimas, veikiantis tiek atskirų individų, tiek organizacijų etiką.

S.C.Certo siūlo moralinių dilemų, iškylančių organizacijos veikloje, sprendimo schemą, kuria gali vadovautis ir Lietuvos organizacijos.

Organizacijos moralinio sprendimo priėmimo schema

Kiekvienai šiuolaikinei organizacijai rūpi jos etinio klimato, kultūros stiprinimas. R.Daftas skiria tokius organizacijos kultūros sriprinimo ir atsakomybės palaikymo metodus:

 Darbuotojams nustatomi tikslai turi būti realūs. Sunkumai, su kuriais susiduria darbuotojai, kai jiems iškeliami tikslai, kurių neįmanoma pasiekti, gali paskatinti pasielgti neetiškai. Aiškūs ir realūs tikslai motyvuoja darnuotojus jų siekti.

 Organizacijos vadovo pavyzdys. 250-tyje didžiausių Jav kompanijų atlikti tyrimai parodė, kad ypač didelę reikšmę turi organizacijos vadovų elgesys. Vadovaujantys asmenys visada privalo elgtis etiškai ir savo elgesiu rodyti pavyzdį pavaldiniams. Įgaliodami darbuotojus, sakydami kalbas ir skaitydami pranešimus, jie privalo palaikyti organizacijos vertybes. Naudodami asmeninį ir dalykinį autoritetus, organizacijos vadovai privalo laikytis etinių normų ir skatinti darbuotojus taip elgtis.

 Etikos kodeksai. Organizacijos darbuotojai neretai gali susidurti su problema, nežinodami, kas yra ir kas nėra etiška. Etikos kodeksas yra formalus organizacijos vertybių ir moralinių įsitikinimų rinkinys, supažindinantis darbuotojus su organizacijos etikos normomis, misija, tikslais. Etikos kodeksuose nusakoma, kokio elgesio organizacija tikisi iš darbuotojo ir koks elgesys nebus toleruojamas. Netuoleruojamo elgesio pavyzdžiai gali būti kyšininkavimas, įstatymų pažeidimas, sąskaitų falsifikavimas, organizacijos paslapčių atskleidimas, vagystės ir pan.

 Etikos
Tai organizacijos naudojamos sistemos, darbo vietos ar programos, skatinančios darbuotojus etiškai elgtis. Didelėse JAV kompanijose veikia etikos komitetai, sudaryti iš grupės vadovaujančių organizacijos asmenų ir skirti iškylančioms etinėms problemoms spręsti. Mažesnėse kompanijose dirba etikos “prižiūrėtojas” – kompetentingas darbuotojas, atsakingas už etišką elgesį organizacijoje. [2]

Lorenso Kohlberg’o individo moralinio vystymosi teorija

Kaip keičiasi žmogaus moralinė – etinė sąmonė, nuodugniai tyrinėjo Harvardo universiteto (JAV) psichologas Lorensas Kohlberg’as. Individo priimtas sprendimas daug priklauso nuo to, koks yra jo moralinis išsivystymo lygis.

L.Kohlberg’as skiria šešias pakopas (lygius), kurias pereina žmogus etiškai tobulėdamas.

 Pirmajame etape (bausmės ar paklusnumo pakopoje) žmonės yra motyvuoti baimės jausmo. Laikomasi taisyklių, siekiant išvengti bausmės. Versle, kas yra “gera”, priklauso nuo viršininkų sprendimo. Kitų individų interesai domina mažai [2]. Pvz., jeigu firma draudžia savo darbuotojams imti kyšį, tai darbuotojas to ir nedarys, nurodydamas į firmoje galiojančią taisyklę – taip reikia daryti, taip ir darau, nes tokia taisyklė. Gera taisyklė ar bloga – nesvarbu, svarbu – taisyklė [1].

 Antrajame etape (asmeninių tikslų ir mainų pakopoje) individai vertina veiksmus pagal tai, kiek pasitenkinimo šie suteikia jiems, retkarčiais ir kitiems. Čia veikia principas: tu man – aš tau [2]. Svarbu, kad Aš sąžiningai ir teisingai pasiekiau gerą rezultatą, o ne tai, kad griežtai laikiausi firmoje nustatytų elgesio taisyklių [1].

 Trečiajame etape (abipusių lūkesčių, savitarpio santykių ir susiderinimo pakopoje) “geras elgesys toks, kuris padeda kitiems ir yra gerai vertinamas kitų (draugų, šeimos narių ar pan.), nesirūpinant moraliniais skrupulais” [2].

 Ketvirtajame etape (asmeninės sąžinės adaptacijos socialinėje sistemoje pakopoje) individo moralinis vystymasis dažnai sustoja. Individas atliekamo veiksmo teisingumą sieja su savo atsakomybe visuomenei. Jo supratimu, jo (ir jo socialinės grupės) teisės turi būti suderintos su visuomenės siekiais, o jis už savo veiksmus asmeniškai atsakingas visuomenei [1].

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3158 žodžiai iš 6213 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.