Kas yra sekta
5 (100%) 1 vote

Kas yra sekta

Kas yra sekta?

03-10-26 Holger Lahayne

Tereikia žodžiui „sekta“ atsidurti pavadinime ir bemat kokio nors laikraščio skaitytojų padaugėja. Vargu ar rastume kitą sąvoką, kuri spaudoje būtų taip mielai vartojama ir taip miglotai apibrėžiama. Sektos – tai tos „pavojingos organizacijos, viliojančios mūsų vaikus“; tos religiniu požiūriu kažkaip mums svetimos; tos, kurių misionieriai naujus narius pritraukia hipnoze bei smegenų plovimu; tai visos tos netradicinės, neoficialios, nelegalios… Sektos – tai tos, apie kurias niekas dorai nieko nežino. Tiesa, apie didžiąsias – katalikų, ortodoksų, liuteronų Bažnyčias – nedaug, bet žino.

Prieš keletą dešimtmečių surasti atsakymą į mūsų klausimą nebuvo sunku. Kol gyvavo valstybinės Bažnyčios, „sekta buvo laikoma kiekviena bendrija, atsiskyrusi nuo vyraujančios, valstybės pripažintos Bažnyčios…“, – buvo teigiama XIX a. pabaigoje Vokietijoje. Bet kadangi šiandien valstybinių Bažnyčių beveik nėra, nes Bažnyčia ir valstybė paprastai yra atskirtos, apie sektas kalbėti nėra taip paprasta. Tad logiška, kad „sekta“ ne juridinė sąvoka.

Visgi šiandien su žodžiu „sekta“ siejama maža religinė grupė, kuri – kaip sociologai sako – sukuria įtampą aplinkoje; kuri nesuderinama su visuomenės vertybėmis bei papročiais. Šis sociologų požiūris suteikia aiškumo, tačiau nepakankamai. Maždaug prieš gerą šimtmetį sociologas Maxas Weberis pabrėžė: Bažnyčios nariu tampi gimdamas, sektos – savanoriškai į ją įstodamas. Kiek vėliau E. Troeltschas teigė: sektos griežtai atsiskiria nuo pasaulio ir „radikaliai pabrėžia krikščionišką gyvenimą meilėje“ – bet argi tai ne kiekvienos Bažnyčios užduotis – gyventi meilėje?

Sociologai, psichologai bei istorikai daug prisideda prie sektų sampratos formavimo, tačiau vienareikšmiškai apibūdinti nėra lengva, be to, ir vertinimai labai priklauso nuo laiko ir kultūros. Norint atsakyti, kas yra krikščioniška sekta, reikia pirmiausia žvelgti iš krikščioniško tikėjimo pozicijų.

Biblija apie šią sąvoką

Žodis „sekta“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio secta, padaryto iš veiksmažodžio sequi, reiškiančio „sekti“. Antikoje sektomis vadintos filosofinės mokyklos arba politinės partijos, taip pat grupės, besilaikančios mokymo, nesutampančio su tuo metu vyraujančiu. Tuo metu ši sąvoka buvo vartojama visai laisvai ir neturėjo neigiamos reikšmės. Juozapas Flavijus žydų fariziejų, sadukiejų ir esėjų grupes vadina „sektomis“.

Graikų kalboje sektą atitinkantis žodis yra hairesis, padarytas iš veiksmažodžio haireomai, reiškiančio „išsirinkti“. Iš jo kilęs žodis „erezija“. Naujajame Testamente hairesis vartojamas keletą kartų, įvardijant taip pat fariziejus ir sadukiejus (Apd 5,17; 15,5; 26,5).

Greta šios reikšmės, Naujajame Testamente hairesis vartojamas dar dviem reikšmėmis. 1 Kor 11,19 hairesis verčiamas žodžiu „atskala“, o 2 Pt 2,1 – „klaidamokslis“. Vulgatoje (lot. kalba) pastarojoje eilutėje vėl vartojama secta.

Bibliniai kriterijai

Greta neutralios žodžio „sekta“ reikšmės, apibūdinančios paprasčiausią žmonių grupę, Naujajame Testamente sekta dažniausiai vadinamas koks nors klaidamokslis arba netikri mokytojai. Čia neturima omenyje tiesiog kita nuomonė ar kitas teologinis akcentas. Klaidamokslis prieštarauja pagrindinėms krikščionių tikėjimo tiesoms.

Kokios gi yra tos krikščionių tikėjimo tiesos? Trumpą ir labai aiškią santrauką pateikia Paulius Pirmajame laiške korintiečiams: „Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai“ (1 Kor 15,3–5). Žodžiu „pirmiausia“ Paulius pabrėžia, kad tai, ką dabar pasakys, išties yra tikėjimo pagrindas, svarbiausi Evangelijos elementai bei krikščioniško mokymo esmė. Greta mirties bei prisikėlimo, pasinaudodami kitais krikščionių tikėjimo apibūdinimais, pateiktais Naujajame Testamente (Rom 5,6–11; 2 Kor 5,17–21; Ef 2,1–10; Kol 1,15–23; Fil 2,6–11; Tit 3,3–7; Hbr 2,10–18; 1 Pt 2,22–25), galime dar pridurti: Kristus buvo ir yra Dievas ir Viešpats; jis buvo tikras žmogus; mūsų nuodėmės atskiria mus nuo Dievo; Kristus savo mirtimi atnešė visišką išganymą; mes išgelbstimi per malonę; užrašytas Dievo Žodis, Senasis ir Naujasis Testamentai yra absoliutus autoritetas.

Taigi krikščionių tikėjimo tiesų pamatas yra Jėzus Kristus: jo asmuo, veikla ir apreiškimas per jį. Apie Jėzų sukasi ir visos Petro bei Judo mintys laiškuose, Naujajame Testamente. 2 Pt 2,1 ir Jud 4 rašoma, kad netikri mokytojai ir bedieviai neigia ne tik pagrindines tiesas, bet ir patį Viešpatį, taigi Jėzų.

Kada žmogui krikštytis? Kada rinktis į pamaldas? Kokias giesmes giedoti? Kas gali būti kunigu? Kada ką pašalinti iš Bažnyčios? Kokios dvasinės dovanos praktikuotinos? Kada prasidės tūkstantmetė viešpatija? Viskas, žinoma, svarbu, bet tai nėra krikščionybės esmė. Krikščionybės pamatas padėtas nuo apaštalų laikų. Judas ragina kovoti už tikėjimą „vieną kartą visiems laikams duotą“ (Jud 3), o Paulius kviečia Timotiejų laikytis to, ką yra išmokęs ir tvirtai įtikėjęs (2 Tim 3,14).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 823 žodžiai iš 2573 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.