Žmonės visais laikais ir visokiais būdais ieškojo atsakymo į pagrindinį
gyvenimo klausimą: Kam mes gyvename ant žemės?
Šis klausimas rūpi visiems. Galime prie jo pridurti ir kitus: Kas yra žmogus?
Kodel mes sukurti? Koks mūsų gyvenimo tikslas?
Fizikiniu požiūriu, žmogus tėra fiziologinis bei cheminis padaras. Tai yra, mes
esame iš materijos, iš “žemės dulkių”, kaip rašo Biblija.
Tačiau ką reiškia būti žmogumi? Ar mes egzistuosime tik laikinai? O gal
esame sukurti kažkokiai paskirčiai? Kas mus skiria nuo gyvūnų? Ir kuo mes esame į
juos panašūs?
Tiesūs, nepagražinti bibliniai atsakymai į šiuos klausimus padės suvokti mūsų
gyvenimo tikslą ir suprasti, kam mes gyvename ant žemės.
PAŽINK SAVE
Biologiniu požiūriu žmogus yra gyvas organizmas. Esame sudėti iš cheminių
elementų. Mes turime skeletą iš kaulų, įvairių rūšių audinius, nervų sistemą, vidaus
organus, išorinį odos sluoksnį. Materialiniu požiūriu visa tai ir sudaro žmogų.
Bet argi žmogus nėra daugiau nei mato mūsų akis? Ar mūsų, žmonių,
prigimtis nėra daugiau, negu fiziniai jos komponentai?
Kodėl mes patiriame moralines kančias ir trokštame pažinti nežinomą? Kodėl
mes siekiame vis didesnių ir didesnių aukštumų, siekdami atskleisti įvairias sferas bei
mokslo šakas? Kodėl mes ieškome, semiamės žinių, idant patenkintumėme savo
žingeidumą? Kodėl mūsų intelektas skatina mus vis į didesnius pasiekimus, į
darnesnį, harmoningesnį materialinį pasaulį?
Gamtos mokslo nagrinėjimai apie žmogaus kilmę pasirodė esą visų sunkiausi
mokslai. Knygoje Darvino juodoji dėžė (Darwin’s Black Box) biochemikas Michaelis
Behe moksliniais teiginiais įtikinamai parodė, kad neįmanomas dalykas, jog gyvybė
galėtų atsirasti vien tik iš negyvosios materijos.
Visuomenėje pripažintos evoliucijos teorijos negali paaiškinti, kodėl mes
siekiame neapčiuopiamų dalykų, tokių kaip grožis ar dvasinis pažinimas. Žmogaus
protas yra per daug sudėtingas, kad būtų atsitiktinumo pasekmė. Biblija nepripažįsta
evoliucijos teorijos ir nedviprasmiškai nurodo, jog žmogų sukūrė Dievas.
Žmonės labai daug žino apie savo aplinką, visatą o taip pat apie pačius save,
jei tai liečia kūno sveikatą. Jau daug žinome apie neorganines ir organines
medžiagas, apie žemės rutulio augmeniją ir gyvūniją ir netgi apie dangaus šviesulių
prigimtį. Bet maža težinome apie moralinę atsakomybę ir kaip išvengti tokio blogio,
kaip karai ir nusikaltimai. Tai lieka mums vis dar mįslė.
Padėtis pasaulyje yra pavojinga, ir tai šen, tai ten ji tampa nekontroliuojama,
atsiranda nauji karo židiniai, pradedama kariauti. Pagrindinis to kaltininkas yra pats
žmogus. Neatidėliojant mes privalome ieškoti moralinio ir intelektualinio sugedimo
priežasčių. Mums reiktų mūsų prigimtinį žingeidumą, kuris gamtos mokslų srityje
pasiekė tiek daug laimėjimų, nukreipti taip trūkstamos mūsų pasauliui moralinės
pažangos keliu. Tuomet gal mūsų rytojus bus šviesesnis.
KAS YRA ŽMOGUS?
2
Žmonėms būtinos žinios iš pažinimo šaltinių – taip pat ir iš tų šaltinių, kurie
viršija materialaus pažinimo rėmus, ir su kurių pagalba galime tirti intelektualinėje, o
ypač dvasinėje sferoje.
Mums būtina suprasti žmogų apskritai. Masačiusetso Technologijos instituto
profesoriusStivenas Pinkeris (Steven Pinker) savo knygos Kaip dirba protas? (How
the Mind Works) pratarmėje rašo: „Pagaliau, mes net nesuprantame, kaip veikia
protas – nesuprantame taip gerai, kaip kad suprantame apie mūsų kūno darbą ir,
žinoma, tikrai ne taip gerai, kaip mokame kurti utopijas arba spręsti avarijų sukeltas
problemas.”
MOKSLO RIBOTUMAS
Dabartinė civilizacija nesugeba mūsų visų padaryti laimingais. Trūksta tam
reikalingų žinių. Gamtamokslininkai, apsiriboję stebėjimais, dažniausiai negali suteikti
mums reikalingų žinių apie nematerialius dalykus. Filosofiniai apmąstymai tėra
tikrovės neatitinkančios prielaidos, skleidžiančios vien spėliones.
Mus veikia dvasiniai dėsniai, jų poveikis toks pat neišvengiamas, kaip ir
mokslo atrastų fizinių dėsnių poveikis. Nors mes negalime matyti, tarkime svorio
jėgos, tačiau juk neabejojame jos buvimu.