Kas yra žmogus
5 (100%) 1 vote

Kas yra žmogus

1121

Žmonės visais laikais ir visokiais būdais ieškojo atsakymo į pagrindinį

gyvenimo klausimą: Kam mes gyvename ant žemės?

Šis klausimas rūpi visiems. Galime prie jo pridurti ir kitus: Kas yra žmogus?

Kodel mes sukurti? Koks mūsų gyvenimo tikslas?

Fizikiniu požiūriu, žmogus tėra fiziologinis bei cheminis padaras. Tai yra, mes

esame iš materijos, iš “žemės dulkių”, kaip rašo Biblija.

Tačiau ką reiškia būti žmogumi? Ar mes egzistuosime tik laikinai? O gal

esame sukurti kažkokiai paskirčiai? Kas mus skiria nuo gyvūnų? Ir kuo mes esame į

juos panašūs?

Tiesūs, nepagražinti bibliniai atsakymai į šiuos klausimus padės suvokti mūsų

gyvenimo tikslą ir suprasti, kam mes gyvename ant žemės.

PAŽINK SAVE

Biologiniu požiūriu žmogus yra gyvas organizmas. Esame sudėti iš cheminių

elementų. Mes turime skeletą iš kaulų, įvairių rūšių audinius, nervų sistemą, vidaus

organus, išorinį odos sluoksnį. Materialiniu požiūriu visa tai ir sudaro žmogų.

Bet argi žmogus nėra daugiau nei mato mūsų akis? Ar mūsų, žmonių,

prigimtis nėra daugiau, negu fiziniai jos komponentai?

Kodėl mes patiriame moralines kančias ir trokštame pažinti nežinomą? Kodėl

mes siekiame vis didesnių ir didesnių aukštumų, siekdami atskleisti įvairias sferas bei

mokslo šakas? Kodėl mes ieškome, semiamės žinių, idant patenkintumėme savo

žingeidumą? Kodėl mūsų intelektas skatina mus vis į didesnius pasiekimus, į

darnesnį, harmoningesnį materialinį pasaulį?

Gamtos mokslo nagrinėjimai apie žmogaus kilmę pasirodė esą visų sunkiausi

mokslai. Knygoje Darvino juodoji dėžė (Darwin’s Black Box) biochemikas Michaelis

Behe moksliniais teiginiais įtikinamai parodė, kad neįmanomas dalykas, jog gyvybė

galėtų atsirasti vien tik iš negyvosios materijos.

Visuomenėje pripažintos evoliucijos teorijos negali paaiškinti, kodėl mes

siekiame neapčiuopiamų dalykų, tokių kaip grožis ar dvasinis pažinimas. Žmogaus

protas yra per daug sudėtingas, kad būtų atsitiktinumo pasekmė. Biblija nepripažįsta

evoliucijos teorijos ir nedviprasmiškai nurodo, jog žmogų sukūrė Dievas.

Žmonės labai daug žino apie savo aplinką, visatą o taip pat apie pačius save,

jei tai liečia kūno sveikatą. Jau daug žinome apie neorganines ir organines

medžiagas, apie žemės rutulio augmeniją ir gyvūniją ir netgi apie dangaus šviesulių

prigimtį. Bet maža težinome apie moralinę atsakomybę ir kaip išvengti tokio blogio,

kaip karai ir nusikaltimai. Tai lieka mums vis dar mįslė.

Padėtis pasaulyje yra pavojinga, ir tai šen, tai ten ji tampa nekontroliuojama,

atsiranda nauji karo židiniai, pradedama kariauti. Pagrindinis to kaltininkas yra pats

žmogus. Neatidėliojant mes privalome ieškoti moralinio ir intelektualinio sugedimo

priežasčių. Mums reiktų mūsų prigimtinį žingeidumą, kuris gamtos mokslų srityje

pasiekė tiek daug laimėjimų, nukreipti taip trūkstamos mūsų pasauliui moralinės

pažangos keliu. Tuomet gal mūsų rytojus bus šviesesnis.

KAS YRA ŽMOGUS?

2

Žmonėms būtinos žinios iš pažinimo šaltinių – taip pat ir iš tų šaltinių, kurie

viršija materialaus pažinimo rėmus, ir su kurių pagalba galime tirti intelektualinėje, o

ypač dvasinėje sferoje.

Mums būtina suprasti žmogų apskritai. Masačiusetso Technologijos instituto

profesoriusStivenas Pinkeris (Steven Pinker) savo knygos Kaip dirba protas? (How

the Mind Works) pratarmėje rašo: „Pagaliau, mes net nesuprantame, kaip veikia

protas – nesuprantame taip gerai, kaip kad suprantame apie mūsų kūno darbą ir,

žinoma, tikrai ne taip gerai, kaip mokame kurti utopijas arba spręsti avarijų sukeltas

problemas.”

MOKSLO RIBOTUMAS

Dabartinė civilizacija nesugeba mūsų visų padaryti laimingais. Trūksta tam

reikalingų žinių. Gamtamokslininkai, apsiriboję stebėjimais, dažniausiai negali suteikti

mums reikalingų žinių apie nematerialius dalykus. Filosofiniai apmąstymai tėra

tikrovės neatitinkančios prielaidos, skleidžiančios vien spėliones.

Mus veikia dvasiniai dėsniai, jų poveikis toks pat neišvengiamas, kaip ir

mokslo atrastų fizinių dėsnių poveikis. Nors mes negalime matyti, tarkime svorio

jėgos, tačiau juk neabejojame jos buvimu.

Kaip traukos jėga daro įtakingą poveikį fiziniams objektams, taip veikia ir

dvasiniai dėsniai. Jų poveikis priklauso nuo mūsų elgesio.

Mokslinis metodas turi savų trūkumų. Savybės, neturinčios nei svorio, nei

erdvinio matavimo – tokios kaip meilė, tuštybė, neapykanta, grožio pajautimas,

poetinis įkvėpimas, netgi moksliniai išradimai – neturi teisingo paaiškinimo.

Nors mokslas gali ir duoda tam tikrą įnašą į žinias apie žmogų, tačiau tik

vienas Dievas gali mums pasakyti, kas mes esame, kam gyvename ir koks yra mūsų

likimas. Jo Žodis, Jo Biblija užpildo žmogaus žinių trūkumą.

Dievo žodis apžvelgia žmogų kaip visumą. Vientisas žmogus negali būti

suskaidytas į atskiras dalis, tarsi atplėšiant jas vieną nuo kitos. Jei mūsų organai būtų

atskirti vienas nuo kito, mes negyventumėme. Neturėdami dvasinių savybių,

netektumėm žmoniškumo. Dvasinis aspektas yra auščiau visko, ir mes neturime jo

neignoruoti.

KAS TU ESI, ŽMOGAU?

Kas yra žmogus? Taip pat ir Biblija klausia to, o ir, tarp kitų filosofų, Imanuelis

Kantas manė, kad visa filosofija grindžiama šiuo klausimu.
Bet ir dabar, kaip ir

anksčiau, žmogus negali tinkamai atsakyti į šį reikšmingą klausimą.

Hebrajų Rašte (Biblijoje) klausimas „Kas yra žmogus?“ pasitaiko du kartus.

Dovydo mintys Psalmyno 8-me skyriuje gerai žinomos ir cituojamos Naujojo

Testamento Laiške hebrajams. Rečiau prisimenami Jobo žodžiai Jobo knygos 7

skyriuje.

Kaip mes apibūdiname žmoniją? Kas yra žmogus? Ieškodami atsakymo į tai

pasinaudosime tinkamomis šiai temai Dievo Žodžio eilutėmis.

Kaip Dievas sukūrė žmogų?

“… Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves

gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela” (Pradžios 2,7; K. Burbulio

vertimas).

KAS YRA ŽMOGUS?

3

“Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus. Siela, kuri nusikalsta, mirs”

(Ezechielio 18,4; žr. 20-ą eilutę; K. Burbulio vertimas).

Pradžios knygos pirmajame skyriuje pasakojama, kad žmogus buvo sutvertas

pagal Dievo paveikslą (26-27 eilutės). Antrame skyriuje sužinome papildomų dalykų

apie šią kūrybą. Dievas sukūrė žmogų iš materijos, „iš žemės dulkių“. Biblijoje niekur

nerašoma, kad žmogus yra arba turi “nemirtingą sielą”. Visos tokios idėjos apie

“nemirtingą sielą” yra nebiblijinės, jos akivaizdžiai atsirado iš nebiblijinių šaltinių.

Priešingai Biblija (Raštas) nedviprasmiškai apreiškia, kad siela gali mirti, kad ji

gali būti sunaikinta. Ji nėra nemirtinga. Jėzus ragina nesibaiminti: „Nebijokite tų, kurie

žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to [Dievo], kuris gali pražudyti ir

sielą, ir kūną pragare“ (Mato 10,28).

Biblija nedviprasmiškai moko, kad žmogus neturi nemirtingos sielos. Tačiau ar

žmogaus sandaroje yra kokia nors nemateriali sudedamoji dalis?

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1109 žodžiai iš 2209 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.