TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3, 4
KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS 5
KASP UŽDAVINIAI 5,6
LATVIJOS KARIUOMENĖ KARTU SU LATVIJOS SAVANORIŲ
ZEMESSARDZE PAJĖGOMIS 6,7
IDB – ELITINIS LATVIJOS KARIUOMENĖS DALINYS 7,8,9
LIETUVOS KARIUOMENĖ RUOŠIASI BŪTI LYGIAVERTE PARTNERE NATO SĄJUNGININKĖMS 10
EINAME TA PAČIA LINKME 10
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO PASAUGOS SISTEMOS ORGINIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMAS
SAVANORIŲ PAJĖGŲ UŽDAVINIAI IKI 2009 M. 11
IŠVADOS 12
VAIZDINĖ MEDŽIAGA 13,14
NAUDOTA LITERATŪRA 15
Įvadas*
Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros formuotos savanoriškumo principu.
1991 metų sausį, kai 1991 sausį Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų.
1991 m. sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.
1991 m. vasario 9 d. išėjo pirmasis tarnybos laikraščio „Savanoris“ numeris. Laikraštis leidžiamas iki šiol.
Kovo mėnesį suformuotas SKAT štabas, operatyvinis būrys, SKAT mokykla, 8 rinktinės, 200 kuopų. Kovo 1 d. SKAT štabo viršininku paskirtas Jonas Gečas. Iki 1991 metų rudens SKAT štabas dirbo AT rūmuose.
1991 m. rugpjūčio 21 dieną poste prie Aukščiausiosios Tarybos žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas.
1991 m. rudenį pradėti blokuoti okupacinės armijos daliniai, siekiant nebeleisti įvežti naujų karių iš Rusijos. Blokavimą vykdė 44 savanorių postai. Tai prisidėjo prie greitesnio Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1991 metų pabaigoje pradėti saugoti svarbiausi Lietuvos strateginiai objektai.
Savanorių padaliniai padeda likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius.
1992 metais tūkstančiai savanorių gesino miškų ir durpynų gaisrus, valė Nemuno vandenis po ekologinės katastrofos Gudijoje, dalyvavo gelbėjimo darbuose Nemuno potvynio metu.
1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu talkino policijai, palaikė viešąją tvarką.
Savanorių pajėgos dalyvavo pirmosiose kariuomenės pratybose “Barjeras-93”, taip pat vėliau – pratybose “Pavasario vėjai” (1997-1998m.), “Baltijos iššūkis” (1998m.), “Gintarinė viltis” ir kitose.
Nuo 1994 m. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose. 1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba pertvarkyta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, sutrumpintai – KASP ir integruota į Lietuvos kariuomenę. (Paveksl. Nr. 1, Paveksl. Nr.2, Paveksl. Nr.3)
1944– 1945 m. Latvijoje su ginkluotomis pasipriešinimo grupėmis kovojo NKVD (nuo 1946 m. kovo mėn. – MVD) Kovos su banditizmu skyrius (OBB), kuris turėjo gerai parengtą agentų ir informatorių aparatą.
Nuo 1947 m. kovo 1 d. kovoti su nacionalistiniu pogrindžiu buvo pavesta MGB, tuo tikslu buvo įsteigtas 2-N skyrius.
Latvijos SSR valstybės saugumo organų operatyvinė veikla+ buvo neįmanoma be agentūros, o kova su tautiniais partizanais – be specialiųjų agentų ir iš agentūros.
Pirmąsias žinias apie specialiųjų grupių veiklą Latvijoje randame LSSR NKVD komisaro A. Eglyčio ir LSSR NKGB komisaro Alfonso Noviko 1946 m. rugpjūčio 27 d. direktyvoje, kuri buvo išsiuntinėta visiems NKVD ir NKGB skyrių viršininkams. Direktyvoje pažymėta, kad Alūksnės apskrities NKGB skyriaus ryšiai su NKVD specialiąja grupe yra silpni. Stebina tai, kad direktyva išleista taip vėlai, nepaisant smarkaus priešinimosi sovietiniam režimui 1944-1945 m. Dėl nesuderintų NKVD ir NKGB veiksmų specialioji grupė 1945 m. apskritai negalėjo dalyvauti kovoje su partizanais Alūksnės apskrityje.
Kova su pasipriešinimo sąjūdžiu Latvijoje ypatinga tuo, kad pirmąją specialiąją grupę kovai su tautiniais partizanais sukūrė ne valstybės saugumo organai, o LKP(b). LKP(b) CK sušaukė apskričių, miestų ir rajonų komitetų sekretorių posėdį, kuriame svarstė, kaip kovoti su tautiniais partizanais. Be kitų idėjų, LKP(b) CK sekretorius
Janis Kalnberzinis posėdyje pažymėjo, kad prieš tautinius partizanus reikia panaudoti tuos raudonuosius partizanus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kovėsi prieš okupacinį režimą. Toks nutarimas buvo priimtas tikriausiai todėl, kad raudonieji partizanai:
1) žinojo vietos sąlygas,
2) mokėjo latvių kalbą,
3) buvo susipažinę su partizaninio karo ypatybėmis,
4) miestuose dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai negalėjo efektyviai kautis su miško broliais, kurių buvo kiekvieno valsčiaus miškuose.
LKP(b) CK 1945 m. kovo 28 d. nutarimu pritarė tam, kad būtų sukurtas “būrys kovai su banditizmu, kurį sudarytų 100 buvusių aktyvių partizanų”. Komunistų partijos nutarimu tas būrys, arba specialioji grupė, veiklą pradėjo Maduonos apskrityje, kur, LKP(b) CK nuomone, miško broliai ypač aktyviai veikė. Trūkstant dokumentų, partinio būrio, kuris skirstėsi į grupes, veikla nėra visiškai aiški. Nenuginčijamas tas faktas, kad būrys fiziškai sunaikino 27, suėmė 39 tautinio pasipriešinimo dalyvius ir daugiau kaip 20 jų rėmėjų, taip pat nužudė mažiausiai vieną rėmėją Rytų Latvijoje.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos1 (Paveksl. Nr.4)
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) yra Lietuvos kariuomenės dalis.
Savanorių pajėgose yra 10 rinktinių, 1 aviacijos rinktinė (paveksl. Nr.5) ir 5 mokymo centrai.
1998 m. rinktinėms suteikti istoriniai partizanų apygardų vardai.
1. Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus.
2. Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas.
3. Žemaičių apygardos 3- ioji rinktinė , Klaipėda.
4. Tauro apygardos 4-oji rinktinė, Marijampolė.
5. Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys.
6. Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai.
7. Vytauto apygardos 7-oji rinktinė, Utena.
8. Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.
9. Kęstučio apygardos 9-oji rinktinė, Tauragė.
10. Žemaičių apygardos 10 – oji rinktinė, Telšiai.
11. Aviacijos rinktinė, Vilnius.
Savanorių pajėgose tarnauja apie 9 tūkstančius rikiuotės karių savanorių ir apie 2 tūkstančius profesinės karo tarnybos karių.
KASP uždaviniai
1. KASP karių specialistų ir specializuotų vienetų, galinčių dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose rengimas:
§ parengti misijoms logistikos, kovinio aprūpinimo ir medicinos vienetus ir karius specialistus (remontininkai, tiekėjai-vairuotojai, gydytojai, medicininis personalas, ryšių specialistai, inžinieriai ir t.t.);
§ parengti karius papildyti reguliariųjų batalionų manevrinius ir kovinės paramos vienetus vykdant atsako į krizes operacijas;
§ parengti karius vykdyti misijose ryšio karininkų, vertėjų, juristų, CIMIC, ryšių su visuomene ir kitas specializuotas funkcijas.
2. Gynybos infrastruktūros apsaugos vykdymas, o krizės ir karo metu – strateginių šalies objektų apsauga:
§ suplanuoti ir vykdyti gynybos infrastruktūros, užnugario rajonų ir strateginių objektų apsaugą ir gynybą;
§ organizuoti ir vykdyti pastovią žvalgybą ir stebėjimą;
§ esant būtinybei stebėti ir saugoti strateginius šalies objektus, kuriems gali grėsti teroristiniai išpuoliai.
3. Įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis paramos civilinei valdžiai ir policijai teikimas:
§ reprezentuoti Lietuvos kariuomenę visuomenėje;
§ palaikyti pastovų ryšį su savivaldybėmis ir apskričių administracijomis;
§ dalyvauti įvairaus lygio ekstremalių situacijų valdymo centrų darbe;
§ padėti civilinei valdžiai likviduoti stichinių nelaimių ir katastrofų pasekmes; (paveiksl. Nr. 6)