Kaštai trumpo ir ilgo laikotarpio kaštai alternatyvieji kaštai
5 (100%) 1 vote

Kaštai trumpo ir ilgo laikotarpio kaštai alternatyvieji kaštai

Vilniaus Technikos Kolegija

Mechanikos Fakultetas

Ekonomikos teorija

Savarankiškas darbas

„Kaštai“

Sudarė:

Vilnius, 2006

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Kaštai 4

Kaštų funkcija 4

Trumpas ir ilgas laikotarpiai 5

Kaštai trumpu laikotarpiu 5

Trumpo laikotarpio gamybos funkcija 6

Ilgo laikotarpio kaštai 6

Alternatyvieji kaštai ir pelnas 8

Ryšys tarp ilgojo ir tumpojo laikotarpių kaštų. 9

Žemesnių kaštų paieškos 9

Išvada 10

Literatūros sąrašas: 11

Įvadas

Verslo įmonė ir jos kaštai yra svarbus mikroekonomikos analizės objektas. Gamybos kaštai susidaro bet kuriame versle: žemės ūkyje, gamybinėje ir apdirbamojoje pramonėje, paslaugų srityje. Ekonomine prasme kaštai įvertina visų panaudotų gamybos išteklių (gamtinių, darbo ir kapitalo) vertę. Skiriamas materialus kapitalas (įranga, įrankiai ir panašiai) ir intelektualusis kapitalas (bendrasis išsilavinimas, profesinis meistriškumas, verslumo gabumai).

Materialusis kapitalas, taip pat ypač intelektualusis kapitalas tiesiogiai ir itin glaudžiai susiję su pelnu, kuris yra svarbiausias ir labiausiai siekiamas rezultatas bet kokia veikla užsiimančioje įmonėje, jeigu tik ta įmonė, kaip įprasta, yra pelno siekianti organizacija.

Kaštų tyrimas, jų susidarymo ir kitimo nagrinėjimas taip pat glaudžiai susiję su pelno maksimilizavimu firmoje. Kadangi nuo kaštų dydžio priklauso būsimas firmos pelnas, tai ekonomistus ir buhalterius, bei įmonių savininkus domina kaštų kontrolės būdai, bei alternatyvos tuos kaštus sumažinti.

Tikslas: šio darbo tikslas yra išsiaiškinti apie ilgo bei trumpo laikotaroių kaštus, bei jų ypatybes.

Uždavinai: Rašant šį darbą paaiškės kuo skiriasi trumpo laikotarpio kaštai nuo ilgo laikotarpio kaštų, bei išsiaiškinti kas tai iš viso yra kaštai. Sukurti pavyzdžius, kuriais remiantis būtų lengva suprasti kas tai yraišvardinti kaštai.

Kaštai

Kaštai turi didelę reikšmę mikroekonomikoje, nes nepriklausomai nuo verslo organizavimo formos, nuo gaminamų prekių pasiūlos elastingumo ir nuo kitų veiksnių, įmonės savininkui prekę gaminti bus ekonomiškai naudinga tik tada, kai už visą produkciją jis gaus pajamas, kurios galės jam kompensuoti tos prekės gamybos kaštus.

Gamybos kaštai susidaro visose verslo rūšyse: apdirbamojoje ir gamybinėje pramonėje, žemės ūkyje, visuose versluose teikiančiuose paslaugas. Gamintojai – verslininkai turi galimybę pasirinkti. Pirmiausiai jie renkasi prekių gaminimo ar paslaugų teikimo būdą, t.y. verslo įmonė apsisprendžia, kokį pasirinks gamybos veiksnių derinį, kokius konkrečius pajėgumus, kokias medžiagas naudos gamybos procese, kiek ir kokios kvalifikacijos darbuotojų samdys. Gamyboje vienus išteklius galima pakeisti kitais. Pvz. ūkininkas, auginantis javus gali naudoti mažiau žemės ir daugiau trąšų, bet lygiai tą patį derlių gali gauti naudodamas mažiau trąšų, tačiau apsėdamas didesnį dirbamos žemės plotą. Arba pramoninėje gamyboje galima naudoti automatizuotą surinkimo liniją ir samdyti mažiau darbuotojų, bet lygiai taip pat galimas ir atvirkštinis variantas.

Tai yra skirtingi verslo sprendimai ir jie skiriasi vienas nuo kito reikalingų kaštų apimtimis. Todėl kaštai – tai panaudoti ištekliai tam tikram verslo sprendimui įgyvendinti.

Jeigu verslininkas imasi pramoninio verslo pirmiausia nuomojasi arba perka žemės sklypą, turi pasistatyti gamyklą, sumontuoti įrenginius, šildymą, apšvietimą, pasisamdyti įvairių specialybių darbuotojų, privalo nusipirkti reikalingų žaliavų, medžiagų, apsirūpinti energija. Už visa tai verslininkas turi mokėti, ir dažniausiai, anksčiau negu jo produkcija bus paruošta rinkai. Visos šios išlaidos sudaro gamybos kaštus. Tai reiškia, kad produktų gamybos kaštai apima žaliavų, energijos, darbo užmokesčio išlaidas, įmonės renginių naudojimą, nusidėvėjimą bei įmonės pastatų nuomą arba pirkimą, pašvietimą bei šildymą. Į gamybos kaštus pereina tik ta dalis pagrindinio naudojamo kapitalo, kuri susidėvi gamyboje. Pvz., verslo įmonė įsigijo audimo staklių už šešis šimtus tūkstančių litų, kurių vertė po vienerių metų naudojimo sumažėjo dviem šimtais tūkstančių litų. Į gamybos kaštus per šį laikotarpį bus įskaičiuota tik ši audimo staklių vertės dalis, t.y. du šimtai tūkstančių litų.

Kaštų funkcija

Firmos tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti pasirenka tokį išteklių derinį, kuris leidžia tai padaryti mažiausiomis išlaidomis.

Kaštų funkcija (costs function) – nusako ryšį tarp produkcijos apimties ir mažiausių firmos išlaidų, garantuojančių tą produkcijos apimtį

Norėdami nustatyti tam tikros produkcijos gamybos kaštus, turime žinoti reikiamų įvairių išteklių kiekį ir jų kainas. Kaštų funkciją galima apskaičiuoti pasinaudojus gamybos funkcija, ją papildžius išteklių kainomis. Tai atrodytų taip:

TCq = f(P1*L1;P2*L2;…….Pn*Ln);

Čia TCq – tam tikros produkcijos Q gamybos kaštai;

P1, P2 ir t.t. – pirmo, antro ir t.t. išteklių kainos;

L1, L2 ir t.t. – pirmo, antro ir t.t. išteklių reikiamas kiekis.

Trumpas ir ilgas

laikotarpiai

Verslininkai, kaip ir vartotojai, turi pasirinkimo galimybę. Pirmiausia jie privalo pasirinktiprekių gaminimo bųdą, t.y. firmos apsisprendžia, kokį gamybos veiksnių derinį naudos, kokius konkrečiai pajėgumus, medžiagas jos naudos gamybos procese. Pavyzdžiui, ar automobilių gamintojas galės pigiausiai pagaminti automobilius, naudodamas automatizuotą surinkimo liniją, t.y. naudodamas daugiau įrenginių ir tik keletą darbuotojų? Ar kviečius auginantis ferneris naudos daug trąšų mažesniame žemės sklype, ar jis augins kviečius, naudodamas daugiau dirbamos žemės ir mažiau trąšų?

Verslo laisvė per trumpą laikotarpį yra labiau apribota negu per ilgą laiką. Pavyzdžiui, būdą, kuriuo automobilius gamina „General Motors“ kompanija šiais metais, daugiausiai lemia praeityje priimti sprendimai. Šių metų gamyboje kompanija naudoja anksčiau įsigytus robotus, štampavimo mašinas, pastatytas gamyklas. Per metus neįmanoma užsisakyti, sumontuoti ir paleisti naujus įrenginius, pastatyti naujas įmones. Esant trumpam laikotarpiui kompanijos sprendimai yra apriboti: per metus pagaminamų automobilių kiekį lems turimi įrenginiai, samdomų darbuotojų skaičius. Tuo tarpu esant ilgam laikotarpiui „Generals Motors“ kompanija turi daugiau laisvės. Planuodama veiklą po penkerių ar dešimties metų, kompanija gali išplėsti savo kapitalą, pastatyti naujas gamyklas, nusipirkti pažangiausias technologijas.

Taigi ekonomistai skiria trumpą ir ilgą laikotarpius. Trumpu laikotarpiu gamybos kapitaliniai pajėgumai daugiau ar mažiau yra fiksuoti. Pavyzdžiui „Generals Motors“ kompanija turi pastovų įmonių ir įrenginių kiekį jose, fermeris turi ribotą žemės plotą. Esant ilgam laikotarpiui firma turi daug galimybių rinktis. Ji produkciją gali gaminti intensyvidama kapitalo panaudojimą, t.y. naudojama daug įrenginių ir mažaidarbininkų, arba intensyvidama darbo veiksnio panaudojimą, t.y. samdydama daug darbininkų ir naudodama mažai įrenginių.

Trumpas laikotarpis – tai toks periodas kai gamyboje naudojami kapitaliniai pajėgumai (arba ištekliai) yra daugmaž pastovūs.

Ilgas laikotarpis – tai toks periodas, kai firma sugeba pakeisti gamyboje naudojamų kapitalinių pajėgumų kiekį, pirmiausia kapitalo ir žemės apimtis.

Trumpas laikotarpis nėra apibrėžtas konkrečiu savaičių, mėnesių ar metų skaičiumi. Tai laiko periodas, per kurį įmonės įrenginiai ir kiti kapitaliniai pajėgumai yra fiksuoti nepaisant to periodo trukmės. Kai kuriose pramonės šakose trumpas laikotarpis gali užtrukti kelerius metus. Pavyzdžiui, elektrinei suprojektuoti ir pastatyti prireiks dešimties ar net daugiau metų. Tuo tarpu kitose šakose trumpas laikotarpis gali trukti tik keleta dienų. Pavyzdžiui, kokios nors įstaigos menedžeris gali operatyviai nusipirkti personalinį kompiuterį (o tai reikštų kapitalinių įrenginių įsigijimą) ir pradėti verslą – spausdinti sutartis. Negana to, trumpas laikotarpis gali būti mažesnis besiplečiančiai įmonei negu užsidarančiai. Besiplečianti įmonė naujus įrenginius gali įsigyti pakankamai greitai, tuo tarpu užsidarančios įmonės kapitalo išpardavimas gali užtrukti gan ilgai. Mat gali nebūti rinkos panaudotiems įrenginiams realizuoti ir gali tekti laukti net metus.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1241 žodžiai iš 3583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.