TURINYS
ĮŽANGA 4
1. FINANSINĖ APSKAITA 5
1.1. Pagrindiniai finansinės apskaitos principai 5
1.2. Buhalterinės sistemos komponentai 6
1.2.1. Sąskaitų planas 6
1.2.2. Bendras finansinių ataskaitų žurnalas 10
1.2.3. Debetinio įsiskolinimo sąskaita 11
1.2.4. Atsargos 12
1.2.5. Turtas 12
1.2.6. Kreditinio įsiskolinimo sąskaita 13
1.2.7. Darbo užmokesčio žiniaraštis 13
1.3. Išlaidų apskaičiavimas 13
1.4. Kontrolė 14
1.5. Finansinė ataskaita 15
1.6. Pagrindiniai terminai 17
2. KAŠTŲ APSKAITOS IR FINANSINĖS KONTROLĖS
YPATUMAI LIETUVOJE 18
2.1. Kaštų apskaitos vaidmuo verslo organizacijoje 18
2.2. Finansinės kontrolės operacijos Lietuvos verslo įmonėse 20
IŠVADOS 23
LITERATŪRA 24
ĮŽANGA
Temos aktualumas
Lietuvai norint įeiti į Europos Sąjungos sandarą, privalu suderinti Lietuvos mokesčių bazę, turtui ir sandoriams vertinti taikyti tarptautinius apskaitos ir audito bei tarptautinių sutarčių sudarymo principus. Buhalterinės apskaitos tvarkymas turėtų būti grindžiamas pasauline apskaitos teorija ir praktika, tarptautiniais apskaitos standartais ir Europos Ekonominės Bendrijos direktyvomis. Tobulas Lietuvos apskaitos sistemos kūrimas labai priklauso nuo to, kiek sėkmingai semiamasi patirties iš šalių, turinčių labai išvystytą rinkos ekonomiką.
Lietuvoje leidžiami įvairūs įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Buhalterinės apskaitos metodika ir organizavimas turi neprieštarauti jiems, o kuo objektyviau atvaizduoti juose numatytas nuostatas. Kadangi Lietuvos įstatymai, palyginti su kitų šalių įstatymais, turi savo ypatybių, kurias lemia šiuolaikinės politikos ir ekonomikos reikalavimai, tai ir buhalterinė apskaita, turi savo tik jai būdingų specifinių bruožų. Todėl išsivysčiusios šalies apskaitos patirties studijavimas ir mūsų valstybės situacijos analizė yra aktuali šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis.
Kursiniame darbe apžvelgiami kaštų apskaitos ir finansinės kontrolės klausimai.
Kursinio darbo tikslas – išstudijuoti JAV apskaitos tvarkymą ir kontrolės organizavimą bei išanalizuoti kaštų apskaitos ir finansinės kontrolės operacijų ypatumus Lietuvos verslo įmonėse.
Kursinio darbo uždaviniai:
išnagrinėti amerikiečių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kontrolės organizavimą;
išanalizuoti kaštų apskaitos vaidmenį Lietuvos verslo įmonėse;
išsiaiškinti Lietuvos verslo įmonėse vykdomas finansinės kontrolės operacijas.
Kursinio darbo metodologija – tarptautinės knygos “Start-up Basics” studijavimas, Lietuvos situacijos analizė, remiantis buhalterinės apskaitos literatūros studijavimu, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu nagrinėjimu.
1. FINANSINĖ APSKAITA
Baimė ir nenoras tvarkyti buhalterinę apskaitą dažnai priverčia verslininkus laikyti ją toli nuo savęs. Nemažai iš jų pradeda daugiau dėmesio skirti produkcijos gamybai, realizavimo klausimams, marketingo tyrimams, atidedami apskaitos užrašų ir sąskaitų sisteminimą vėlesniam laikui. Toks nesąžiningas elgimasis su savo finansais duoda liūdnus rezultatus. Daugybė gerų verslo idėjų, pelningų sandorių žlunga dėl blogai sutvarkytos apskaitos sistemos. Nes tik gerai organizuota apskaita garantuoja sėkmingą verslą.
Buhalterinė apskaita turi tiksliai atspindėti įmonės būklę ir specifinius jos bruožus tam tikru laiko momentu. Uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų fiksavimas apskaitos žiniaraščiuose leidžia tiksliai žinoti jūsų firmos padėti, ar ji dirba pelningai, ar nuostolingai. Yra ir kitos priežastys, kurios parodo susistemintos apskaitos reikalingumą:
• Buhalterinė apskaita yra teisiškai reglamentuojama.
• Buhalterinės apskaitos ataskaitos yra puiki verslo valdymo priemonė.
Apskaitos sistema, sutvarkyta pagal visus įstatymų reikalavimus, garantuoja jums gerus santykius su mokesčių inspekcija ir kitomis valstybės organais, taip pat suteikia reikalingos finansinės informacijos, kuri leidžia priimti svarbius finansinius sprendimus, užtikrinančius pelningą verslą.
1.1. Pagrindiniai finansinės apskaitos principai
Dauguma verslininkų, tvarkant buhalteriją, naudoja vieną iš dviejų pagrindinių apskaitos metodų: pinigų metodą ar kaupimo metodą. Nežiūrint į tai, kad nemažai jų pasirenka kaupimo principą, jūsų firmos tinkamiausio metodo pasirinkimas priklauso nuo įvairių požymių: pardavimų apimties, verslo struktūros, kredito teikimo pirkėjams.
Grynųjų pinigų metodas yra paprasčiausias. Jis grindžiamas realių piniginių srautų judėjimu. Pajamos pripažįstamos tuo metu, kai gauti pinigai, išlaidos registruojamos jų apmokėjimo momentu. Šitą metodą dažniausiai naudoja personalinių įmonių savininkai ir įmonės, neturinčios atsargų.
Kai steigiamas naujas verslas, pinigų metodas būna ypač naudingas. Šiuo atveju pajamų registravimas, o kartu ir mokesčių apmokėjimas, gali būti atidėtas kitiems metams, o tuo tarpu išlaidos apskaičiuojamos dabartiniu metu.
Taikant kaupimo metodą, pajamos ir išlaidos pripažįstamos, kai ūkiniai faktai įvyksta, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išleidimo momentų. Kaip pavyzdį galima paminėti pardavimą skolon. Pardavimas fiksuojamas dokumentuose iš karto, kai išrašyta sąskaita-faktūra, o ne pinigų gavimo metu. Išlaidos fiksuojamos
panašiai, kai užsakomos medžiagos, o ne tuo metu, kai realiai išrašomas ir apmokomas čekis. Šio metodo trūkumas – pajamų mokestis apmokomas iš anksto.
Nagrinėjant šiuos principus, iškyla klausimas, kurį iš jų geriau naudoti: pinigų arba kaupimo? Kaupimo metodas reikalaujamas akcinėms bendrovėms, kurių metiniai pardavimai viršija 5 milijonus dolerių. Jį taip pat turi taikyti firmos, turinčios sukauptų atsargų, ir įmonės, teikiančios kreditą. Pinigų metodas tinkamiausias mažoms paslaugų įmonėms. Priimant sprendimą, kuris iš metodų geriausias jūsų įmonei, rekomenduojama konsultuotis su firmos buhalteriu.
1.2. Buhalterinės sistemos komponentai
Kiekvieną apskaitos sistemą sudaro keletas pagrindinių komponentų. Juos svarbu suprasti, net jeigu jus planuojate naudotis buhalterinių ar konsultacinių įmonių paslaugomis. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą lemia įmonės rūšis.
Paprasčiausiai naudojami šitie pagrindiniai buhalterinės sistemos elementai: sąskaitų planas, bendrasis finansinių ataskaitų žurnalas, debetinio įsiskolinimo sąskaitos, atsargos, ilgalaikio turto apskaita, kreditinio įsiskolinimo sąskaitos, darbo užmokesčio žiniaraštis.
1.2.1. Sąskaitų planas
Prieš pradedami tvarkyti buhalterinę apskaitą, pirmiausiai svarbu apsispręsti, kurie ūkiniai faktai turi būti fiksuojami. Tačiau kiekvienai įmonei būtina ne tik užregistruoti visus įvykius, bet ir pateikti juos tam tikru būdu susistemintus. Todėl sudaromas sąskaitų planas, kuris padeda sugrupuoti apskaitos informaciją pagal tam tikrus požymius (žiūrėkite 1 lentelę).
Kiekvienoje įmonėje sudaromas individualus sąskaitų planas, pritaikytas konkrečios įmonės apskaitos informacijai formuoti. Ūkinės operacijos gali būti įrašomi ranka arba techninėmis priemonėmis.
Tam, kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų sąraše, naudojamas trijų skaičių kodavimas. Kai kuriais sudėtingais atvejais sąskaitos detalizuojamos, pritaikant keturių skaičių sistema.
1 lentelė
Pavyzdinis sąskaitų planas
Balansinė ataskaita (1-500) Sąskaita
Aktyvai (1-300)
Pinigai bankuose ir kasoje
Kasa 11
Bendra sąskaita banke 21
Darbo užmokesčio žiniaraščio sąskaita banke 31
Mokėtinos sumos ir įsiskolinimai
Debetinio įsiskolinimo sąskaita 61
Įvairios kitos mokėtinos sumos 71
Atsargos
Pagaminta produkcija 101
Nebaigta gamyba 111
Žaliavos 121
Iš anksto apmokėtosios išlaidos
Skelbimai ir reklama 151
Draudimas 161
Nuoma 181
Nuosavybė ir įrengimai
Žemė 201
Pastatai 211
Pastatai – Nusidėvėjimas 212
Mašinos 216
Mašinos – Nusidėvėjimas 217
Baldai ir įstaigos įrengimai 221
Baldai ir įstaigos įrengimai – Nusidėvėjimas 222
Mechanizmai 226
Mechanizmai – Nusidėvėjimas 227
Nuomojamoji nuosavybė 246
Nuomojamoji nuosavybė – Nusidėvėjimas 247
Įvairūs aktyvai
Pradinės išlaidos 251
Franšizė 271
Įsipareigojimai (301-450)
Įsipareigojimai kitiems
Trumpalaikės mokėtinos skolos 301
Einamųjų ilgalaikių skolų padengimas 302
Apmokėtinų skolų sąskaita 311
Pardavimo mokesčio mokėtinos skolos 321
Federalinio pajamų mokesčio atidėjimai 332
Valstybės pajamų mokesčio atidėjimai 333
Mokėtinos sumos
Mokėtini atlyginimai 351
Priskaičiuotos, bet neišmokėtos palūkanos 361
Mokėtinas federalinis nedarbo mokestis 371
Mokėtinas valstybės nedarbo mokestis 372
Mokėtinas federalinis pajamų mokestis 391
Mokėtinas valstybės pajamų mokestis 392
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikės mokėtinos skolos 401
Užstatas 411
Atidėti mokesčiai 421
Akcininkų nuosavybė (451-500)
Apmokėtas kapitalas 451
Akcinis kapitalas 461
Savininkų čekiai 481
Nepaskirstytas pelnas 491Pelno ataskaita (Sąskaitos 501-999) Sąskaitos
Pardavimai ir kitos pajamos (501-550)
Prekių pardavimai 501
Pardavimų grąžinimai ir nukainojimai 502
Pirkėjams teikiamos nuolaidos 503
Įvairios pajamos 541
Parduotų prekių savikaina
Parduotų prekių savikaina 551
Frachto išlaidos 561
Einamojo verslo išlaidos
Atlyginimai 601
Atsargos 611
Įrengimų nuomos mokestis 621
Įrengimų remontas 631
Transporto einamasis remontas 641
Pardavimų išlaidos (701-750)
Reklama 701
Priverstinis pardavimas 711
Komisiniai 721
Pramoga 731
Administracinės išlaidos
Atlyginimai 751
Atsargos 761
Pašto išlaidos 762
Telefono išlaidos 763
Apmokėjimai ir pasiryšimai 764
Draudimas 771
Transporto išlaidos 781
Profesinės paslaugos (advokatas ir buhalteris) 786
Laiku nesumokėtos skolos 791
Palūkanos 796
Įvairios sąnaudos
Veiklos sąnaudos
Nuoma 851
Pastatų remontas 861
Komunaliniai patarnavimai 871
Nusidėvėjimas
Pastatų nusidėvėjimas 911
Transporto nusidėvėjimas 916
Baldų ir įrengimų nusidėvėjimas 921
Mechanizmų nusidėvėjimas 926
Išnuomotos nuosavybės nusidėvėjimas 946
Mokesčiai
Federalinis nedarbo mokestis 952
Nekilnojamojo turto mokestis 961
Federalinis pajamų mokestis 991
Valstybės pajamų mokestis 992
Šaltinis: JAV profesionalių buhalterių organizacija
1.2.2. Bendras finansinių ataskaitų žurnalas
Visos buhalterinės sąskaitos, naudojamos sąskaitų plane, įtrauktos į bendrąją žurnalą, kuriame tiksliai atspindi visa atliekama įmonės veikla. Čia nuosekliai kaupiamos duomenys apie visas atliktas ūkines operacijas.
Nedidelėse įmonėse bendrasis finansinių ataskaitų žurnalas gali būti pildomas tiesiogiai iš čekių knygelės. Iš jos imama naudinga informacija apie bendrą balansą, atliktų ūkinių operacijų datas, kiekį ir tikslą. Tačiau, planuojant pirkti ar parduoti prekes skolon, čekių knygelė jau nepatenkins visų jūsų poreikių. Todėl ji negalės būti vieninteliu šaltiniu, tvarkant balansinę ataskaitą.
Pirminiai dokumentai (pavyzdžiui, pirkėjų ar teikėjų sąskaitų-faktūrų kopijos, panaikinti čekiai, komunalinių paslaugų sąskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai) vertinami kaip pagrindiniai bendrojo žurnalo komponentai. Jie atlieka tam tikrą patikrinimo funkciją, kai jus ar kas nors kitas privalo grįžti ir išanalizuoti įmonės sudarytus finansinius sandorius. Pavyzdžiui, klientas gali tvirtinti, kad jis negavo iš jūsų įmonės sąskaitos-faktūros. Sąskaitos-faktūros gavimą turi įrodyti pirminiai dokumentai. Taip pat pirminiai dokumentai labai svarbūs mokesčių mokėjimo laiku.
Visos ūkinės operacijos bendrajame žurnale registruojamos du kartus. Tai turi reikšmės, nes sudarant finansinį sandorį, pinigai (arba įsipareigojimas juos sumokėti) keičia savo savininką. Pavyzdžiui, išrašant čekį, pinigai iš darbo užmokesčio žiniaraščio sąskaitos (pinigai išimami iš kasos) pateka į jūsų darbuotojų rankas (fiksuojamos įmonės išlaidos). Parduodant prekes skolon, jus fiksuojate pardavimą (įmonės pajamos) bei pirkėjo skolą įmonei (kliento įsipareigojimas įmonei). Taigi kiekviena operacija turi būti atvaizduojama vienos sąskaitos debete ir tuo pat metu – kitos sąskaitos kredite. Tai vadinama debito-kredito sistema, kuri užtikrina balansą.
Visi kreditai ir debitai didina arba mažina balansą. Pagrindiniai santykiai pateikiami 2 lentelėje.
Sąskaitos objekto pakitimai – padidėjimai ir sumažėjimai – fiksuojami skirtingose pusėse. Debetas – tai skiltis kairėje sąskaitos pusėje, kreditas – dešinėje pusėje. Žiūrėkite debeto ir kredito fiksavimo pavyzdį 10 puslapyje.