Kaštų samprata
5 (100%) 1 vote

Kaštų samprata

Turinys

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………..3

1. KAŠTŲ SAMPRATA. ALTERNATYVIEJI KAŠTAI…………………………………………………….4

2. BUHALTERINIS IR EKONOMINIS KAŠTŲ IR PELNO ĮVERTINIMO PALYGINIMAS..7

3. NORMALUSIS IR EKONOMINIS PELNAS………………………………………………………………….9

4. KAŠTŲ FUNKCIJA…………………………………………………………………………………………………..10

5. TRUMPOJO LAIKOTARPIO KAŠTAI……………………………………………………………………….10

6. ILGOJO LAIKOTARPIO KAŠTAI……………………………………………………………………………..11

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..13

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………..14

ĮVADAS

Verslo įmonė ir jos kaštai yra svarbus mikroekonomikos analizės objektas. Gamybos kaštai susidaro bet kuriame versle: žemės ūkyje, gamybinėje ir apdirbamojoje pramonėje, paslaugų srityje. Ekonomine prasme kaštai įvertina visų panaudotų gamybos išteklių (gamtinių, darbo ir kapitalo) vertę. Skiriamas materialus kapitalas (įranga, įrankiai ir panašiai) ir intelektualusis kapitalas (bendrasis išsilavinimas, profesinis meistriškumas, verslumo gabumai).

Materialusis kapitalas, taip pat ypač intelektualusis kapitalas tiesiogiai ir itin glaudžiai susiję su pelnu, kuris yra svarbiausias ir labiausiai siekiamas rezultatas bet kokia veikla užsiimančioje įmonėje, jeigu tik ta įmonė, kaip įprasta, yra pelno siekianti organizacija.

Kaštų tyrimas, jų susidarymo ir kitimo nagrinėjimas taip pat glaudžiai susiję su pelno maksimilizavimu firmoje. Kadangi nuo kaštų dydžio priklauso būsimas firmos pelnas, tai ekonomistus ir buhalterius, bei įmonių savininkus domina kaštų kontrolės būdai, bei alternatyvos tuos kaštus sumažinti.

Tačiau reikia paminėti, kad buhalteriai ir ekonomistai, atižvelgdami į kaštus, pelną skaičiuoja skirtingai ir dėl skirtingų kriterijų pasirinkimo tuos kaštus apskaičiuojant, šiandien kaštai išskiriami į: buhalterinius ir ekonominius, kurių svarbiausia sudedamoji dalis – alternatyvieji kaštai. Kodėl taip yra, kam tai aktualu ir naudinga, bei plačiau alternatyviuosius kaštus aptarsime šiame darbe.

1. KAŠTŲ SAMPRATA. ALTERNATYVIEJI KAŠTAI

Kaštai turi didelę reikšmę mikroekonomikoje, nes nepriklausomai nuo verslo organizavimo formos, nuo gaminamų prekių pasiūlos elastingumo ir nuo kitų veiksnių, įmonės savininkui prekę gaminti bus ekonomiškai naudinga tik tada, kai už visą produkciją jis gaus pajamas, kurios galės jam kompensuoti tos prekės gamybos kaštus.

Gamybos kaštai susidaro visose verslo rūšyse: apdirbamojoje ir gamybinėje pramonėje, žemės ūkyje, visuose versluose teikiančiuose paslaugas. Gamintojai – verslininkai turi galimybę pasirinkti. Pirmiausiai jie renkasi prekių gaminimo ar paslaugų teikimo būdą, t.y. verslo įmonė apsisprendžia, kokį pasirinks gamybos veiksnių derinį, kokius konkrečius pajėgumus, kokias medžiagas naudos gamybos procese, kiek ir kokios kvalifikacijos darbuotojų samdys. Gamyboje vienus išteklius galima pakeisti kitais. Pvz. ūkininkas, auginantis javus gali naudoti mažiau žemės ir daugiau trąšų, bet lygiai tą patį derlių gali gauti naudodamas mažiau trąšų, tačiau apsėdamas didesnį dirbamos žemės plotą. Arba pramoninėje gamyboje galima naudoti automatizuotą surinkimo liniją ir samdyti mažiau darbuotojų, bet lygiai taip pat galimas ir atvirkštinis variantas.(Vytautas Snieška ir Gražina Startienė, 2003m.)

Tai yra skirtingi verslo sprendimai ir jie skiriasi vienas nuo kito reikalingų kaštų apimtimis. Todėl kaštai – tai panaudoti ištekliai tam tikram verslo sprendimui įgyvendinti.

Jeigu verslininkas imasi pramoninio verslo pirmiausia nuomojasi arba perka žemės sklypą, turi pasistatyti gamyklą, sumontuoti įrenginius, šildymą, apšvietimą, pasisamdyti įvairių specialybių darbuotojų, privalo nusipirkti reikalingų žaliavų, medžiagų, apsirūpinti energija. Už visa tai verslininkas turi mokėti, ir dažniausiai, anksčiau negu jo produkcija bus paruošta rinkai. Visos šios išlaidos sudaro gamybos kaštus. Tai reiškia, kad produktų gamybos kaštai apima žaliavų, energijos, darbo užmokesčio išlaidas, įmonės renginių naudojimą, nusidėvėjimą bei įmonės pastatų nuomą arba pirkimą, pašvietimą bei šildymą. Į gamybos kaštus pereina tik ta dalis pagrindinio naudojamo kapitalo, kuri susidėvi gamyboje. Pvz., verslo įmonė įsigijo audimo staklių už šešis šimtus tūkstančių litų, kurių vertė po vienerių metų naudojimo sumažėjo dviem šimtais tūkstančių litų. Į gamybos kaštus per šį laikotarpį bus įskaičiuota tik ši audimo staklių vertės dalis, t.y. du šimtai tūkstančių litų.

Žmonės savo kasdienėje veikloje turi pasirinkimo alternatyvą. Tarkime, studentas pasirenka studijas aukštojoje mokykloje. Šio pasirinkimo alternatyva gali būti
darbas kokioje nors firmoje. Alternatyvieji šio pasirinkimo kaštai gali būti matuojami prarasta nauda, kuri būtų gauta pasirinkus darbą firmoje (t.y. geriausią iš galimų atmestų pasirinkimų). (Vytautas Snieška ir Gražina Startienė, 2003m.)

Kaštų sąvoka pirmiausia siejama su verslo įmonės piniginėmis išlaidomis gamybos ištekliams pirkti. Tokie kaštai vadinami eksplicitiniais arba aiškiais kaštais – tai firmos piniginės išlaidos darbo užmokesčiui, palūkanoms, mokesčiams sumokėti, žaliavoms, kurui, įrenginiams pirkti ir panašiai. Tokius kaštus pirmiausia skaičiuoja buhalterinės apskaitos darbuotojai. Tačiau ekonominis ir buhalterinis kaštų vertinimas nesutampa. Buhalterinė apskaita labai tiksliai apskaičiuoja sunaudotus gamybos išteklius remiantis finansinės apskaitos dokumentais – važtaraščiais, pirkimo orderiais ir kitais apskaitos dokumentais. Tokia kaštų apskaita reikalinga gamybos išteklių finansinei kontrolei, kuri parodo, kiek ir kokių išlaidų yra įvairiose gamybos stadijose, pradedant išteklių atsargomis ir baigiant gatava produkcija. Buhalterinės apskaitos kaštai neparodo išteklių naudojimo efektyvumo. Pavyzdžiui, jeigu žinome, kad dėžei bulvių traškučių pagaminti sunaudota penkiasdešimt litų, tai mes iš to dar negalime susidaryti vaizdo, kaip naudojami gamybos ištekliai. Reikalinga papildoma kaštų analizė. Reikia išanalizuoti prastovas, broko nuostolius ir taip toliau, bet ir to maža.

Ekonomistai ir vadybininkai naudoja galimus ar numanomus kaštus. Tai nepanaudotų galimybių kaštai, kurie neatsispindi buhalterinėje apskaitoje. Numanomi kaštai – tai alternatyviniai panaudojimo atvejai, kur tokios išlaidos duotų didžiausią pelną – tai nuosavų gamybos išteklių naudojimo kaštai, matuojami pajamomis (nauda), kurias būtų galima gauti kitu, geriausiu būdu. (Vytautas Snieška ir Gražina Startienė, 2003m.)

Pavyzdžiui, jūs turite namą, kuris kainuoja du šimtus tūkstančių litų, ir nutarėte jo pirmame aukšte įrengti parduotuvę, panaudodami tam reikalui puse to namo ploto. Tarkime, kad jūsų pastangos turėti parduotuvę atlygintos dvidešimt tūkstančių litų per metus. Kas būtų, jei išnuomotumėte patalpas, reikalaudami penkių procentų metinės nuomos? Gautumėte dešimt tūkstančių litų per metus. Jeigu parduotumėte savo paslaugas firmai, per metus gautumėte dvidešimt tūkstančių litų. Palyginkite dvidešimt tūkstančių litų su trisdešimt tūkstančių litų, taigi, gautumėte dešimt tūkstančių litų daugiau. Tie dešimt tūkstančių litų sudaro praradimų kainą, kurią gautumėte nuomodami pirmą aukštą ir pasisamdydami firmai. (Vytautas Snieška ir Gražina Startienė, 2003m.)

Tiesa, kai kas mano, kad tie papildomi praradimai arba neišnaudotos galimybės, kompensuojamos laisvės, nepriklausomybės kaina. Čia irgi yra dalis tiesos, tačiau taip pat kiekvienam aišku kad gauti trisdešimt tūkstančių geriau nei dvidešimt.

Todėl realūs kaštai versle matuojami ne tiesiog išlaidomis, bet ir atsižvelgiant į prarastą naudą, palyginus pasirinktą resursų naudojimo alternatyvą su atmesta. Tokie kaštai vadinami alternatyviaisiais kaštais ir jie suprantami ne kaip pinigų suma, sumokėta už sunaudotus gamybos veiksnius, bet ir kaip prarastos pajamos, nepanaudojus gamybos veiksnių kitu, geriausiu būdu. (Vytautas Snieška ir Gražina Startienė, 2003m.)Pavyzdžiui, studentas, pasirinkdamas studijas, skaičiuoja ne tik pinigines išlaidas, kurios neišvengiamos mokymosi metu, bet ir prarastus pinigus už atlyginimą, kurį jis gautų vietoj studijų pasirinkęs darbą. Sakykime studento išsilavinimo įsigijimo išlaidos (mokestis už mokslą, pinigai knygoms ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti, gyvenimo bendrabutyje išlaidos) per metus sudarys keturis tūkstančius litų, arba dvylika tūkstančių litų per trejus metus. Kitoks šių pinigų naudojimas, atsisakius mokymosi, sudarytų jų alternatyviuosius kaštus. Pinigus, kuriuos studentas, pasirinkęs mokslus, galėtų užsidirbti per studijų metus, ekonomistai apibūdina kaip atsisakytąsias pajamas. Atsisakytosios pajamos sudaro kitą, labai svarbią lavinimosi kaštų dalį. Pvz., atsisakytosios pajamos sudarys penkis tūkstančius litų per metus, arba penkiolika tūkstančių litų per trejus metus. Taigi studento mokymosi alternatyvieji kaštai yra prekės ir paslaugos, sudarančios išsilavinimo piniginius kaštus, bei atsisakytųjų pinigų vertė. Šiuo atveju dvidešimt septyni tūkstančiai litų.(12 tūkst. Lt + 15 tūkst. Lt).

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1356 žodžiai iš 3818 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.