Katedros aikštė
Ekskursiją po Senamiestį pradėkite nuo seniausios mieste Katedros aikštės – buvusios Žemutinės pilies teritorijos. Savo didingumu joje išsiskiria Arkikatedra – Bazilika. Pirmąją katedrą šioje vietoje pastatė Mindaugas, 1251 m. priėmęs krikštą ir 1253 m. tapęs Lietuvos karalimi. Po karaliaus Mindaugo mirties (1263 m.) paversta pagoniška Perkūno šventykla ir ja išliko iki krikščionybės įvedimo Lietuvoje (1387 m.). Daug kartų perstatyta katedra įgijo gotikos, renesanso, baroko bruožų.
Paskutinį kartą perstatyta 1801 m. klasicizmo stiliumi pagal L. Gucevičiaus projektą. Interjere yra vertingų freskų, paveikslų, skulptūrų, antkapinių paminklų. Ypač puošni XVII a. pab. freskomis dekoruota Šv. Kazimiero (Karališkoji) koplyčia. Jos altoriuje yra sidabrinis sarkofagas su Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero palaikais. XV- XVI a. katedroje buvo vainikuojami Lietuvos valdovai, o nuo XIV a. pab. laidojami didikai, vyskupai, Lietuvos ir Lenkijos valdovai.
Katedros požemiuose ilsisi Vytautas, Švitrigaila (deja, jų palaidojimo vieta šiuo metu nežinoma), Lietuvos ir Lenkijos valdovas Aleksandras, Žygimanto Augusto žmonos – Alzbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė. Yra urna su karaliaus Vladislovo Vazos širdimi.
Aikštės varpinė – vienas seniausių Lietuvos pastatų. Ant požeminio XVII a. mūro XIV a. buvo pastatytas gynybinis bokštas, vėliau – dar trys viršutiniai tarpsniai. Po XVII a. rekonstrukcijos pritaikytas miesto varpinei, kurioje šiuo metu yra pagrindinis miesto laikrodis ir 17 varpų. 1996 m. aikštėje pastatytas granitinis kunigaikščio Gedimino paminklas (skulp. V. Kašula).