Senovės Indijoje, slėpiningo Indo slėnio civilizacijoje maždaug apie 1500 m. pr. Kr. Indijos gyventojai susiskirstė į kastas, griežtai atsiribojusios viena nuo kitos. Jų kūrėju ir sumanytoju laikomas to meto aukščiausias indų dievas Brahma. Tikslios ir aiškios aplinkybės, kaip atsirado kastų sistema nėra žinomos, tik aišku, jog Brahma žmones suskirstė į kastas dėl to, kad ne visi gyventojai yra vienodi, vienodai kilmingi, skiriasi jų užimamos pareigos, socialinė padėtis, dėl to žmones, anot dievo, reikėjo atitinkamai surikiuoti, kad vyrautų harmonija ir tvarka. Kastų sistema atrodė šitaip.
Žyniai – buvo vadinami brahmanai. Kaip teigiama išlikusiuose to meto istorijos šaltiniuose, jie buvo sukurti iš Brahmos burnos ir priklausė aukščiausiajai kastai. Žyniai laikyti be galo įtakingais, nes nuo jų anuomet daug kas priklausė. Visą informaciją apie nepaprastus reiškinius, svarbius įvykius, darbus ir apie visą nežinomą žmonės klausdavo žynių. Pastarieji žmonių atžvilgiu buvo kone vaikščiojančiosios enciklopedijos, kurios niekada neklysta. Yra žinoma, jog žyniai skirtingai bendraudavo ir su kitų kastų asmenimis: vieni atsakinėdavo į žemiausių kastų žmonių klausimus, kiti bendraudavo tik su valdovais. Žyniai buvo anuomet daugiausiai privilegijų turintys asmenys, nes jie buvo informacijos šaltinis apie viską, t.y. jų žinios apėmė visas sritis: nuo magijos iki mokslų, dėl to jie laikyti išmintingais ir neklystančiais. Jų žodis būdavo viskas ir beveik visada veiksmas vykdavo taip, kaip, anot žynio, ir turėtų vykti. Retkarčiais valdovai suabejodavo, tačiau aišku, jog žyniai buvo patys svarbiausi to meto istorijoje, nes nuo jų ir priklausė pastarosios formavimas.
Kariai ir valdovai – šios kastos atstovai buvo vadinami kšatrijais. Teigiama, jog Brahma juos sukūręs iš savo rankų. Kšatrijai buvo žemesniame lygmenyje nei brahmanai ir turėjo pripažinti žynių vyresniškumą. Tiek karių tiek valdovų reikšmė buvo itin didelė. Visų pirma, nuo karių priklausė visi kiti asmenys. Kariai užtikrino krašto saugumą, gynybą ir kai kuriais atvejais galėdavo pulti. Taigi krašto civilizacijos darna ir užtikrintumas neišnykti buvo karių rankose. Valdovai buvo karo vadai ir turėjo visa valdžią savo rankose. Jie priimdavo sprendimus, kurie visuomet būdavo padaromi su žynių pagalba, t.y. brahmanai įtakodavo sprendimus. Būtent dėl karių ir valdovų santykio šie asmenys įeina į vieną kastą.