Referatas
Kaučiukas – tai stambiamolekulis junginys, kurį perdirbus gaunama guma; natūrali arba sintetinė medžiaga.
KAUČIUKINIAI AUGALAI
Kaučiukiniai augalai – tai augalai, kurių įvairiose dalyse randama natūralaus kaučiuko. Šie augalai yra pagrindinis šaltinis gumai gaminti tropikiniuose kraštuose. Pagal kaučiuko kaupimosi vietą augalai skirstomi į:
· lateksinius (kaučiukas būna to augalo pieno sultyse – latekse),
· parenchiminius (stiebų, šaknų parenchimoje),
· chlorenchiminius (kaučiukas susikaupęs žaliuose jaunų ūglių audiniuose).
Pramoninę reikšmę turi tik lateksiniai kaučiukiniai augalai, nes jie sukaupia daug kaučiuko ir lengvai jį atiduoda. Vienas iš svarbiausių šios rūšies medžių yra brazilinis kaučiukmedis (hevėja), teikiantis ~ 95 % pasaulyje gaunamo natūraliojo kaučiuko. Likusieji 5% gaunami iš kitų kaučiukinių (lateksinių, parenchiminių ir chlorechiminių) augalų. Lateksiniams augalams priklauso manijokai, fijai, landolfijos, lateksinės žolės (nedidelę kaučiuko dalį kaupia šaknyse). Parenchiminiams priklauso meksikinė gvajulė, chlorenchiminiams – kai kurie žilių ir bajorių genčių augalai.
Dar išskiriami tokie kaučiukiniai augalai, kaip: Parthenium argenteum, piktšašė (Taraxacum), klemalis sirinis (Asklepias syriaca).
Parthenium argenteum auga JAV pietuose ir Meksikoje. Jis taip pat auginamas Ispanijoje, Kaukaze, Vidurio Azijoje. Šio augalo kaučiukas yra labai geros kokybės.
Lietuvoje kaučiuko turi visa eilė savaime augančių augalų, bet jį eksploatuoti dėl nežymaus kiekio neapsimoka. Botanikos sode Kaune ir Dotnuvoje buvo pradėti bandymai veisti piktšašę. Be šio, Lietuvoje auga ir klemalis sirinis, taip pat išbandytas botanikos sode. Iš šių augalų būtų galima gaminti kaučiuką, bet norint sužinoti, ar tai apasimoka, reikia atlikti tyrimus. BRAZILINIS KAUČIUKMEDIS
Brazilinis kaučiukmedis, kitaip dar vadinamas hevėja (Hevea), yra augalas, iš kurio gaunama didžioji dalis natūralaus kaučiuko. Tai karpažolinių šeimos visžalių medžių gentis, kurią sudaro dar apie 12 rūšių. Jos paplitę Pietų Amerikos tropiniuose miškuose, daugiausia Amazonės ir Orinoko baseinuose. Dirbtinai jie auginami Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos tropinėse juostose.
Henry Wichamas 1876 metais Amazonės miškuose surinko apie 70 tūkstančių kaučiukmedžio sėklų ir atsigabeno į Angliją. Iš jų Kew botanikos sode išauginti sodinukai davė brazilinio kaučiukmedžio pradžią plantacijoms Malajuose, Ceilone, Javoje, Sumatroje ir kitur. II – ojo pasaulinio karo metais šių plantacijų plotas jau siekė apie 2 250 000 ha. JAV firmos tap pat ėmė veisti kaučiukmedį: Liberijoje, tropikinėse Amerikos šalyse. Pradžioje plantacijos vystėsi sėkmingai, bet vėliau buvo skaudžiai paveiktos ir kone sunaikintos grybelio. Atitinkamų kovos priemonių dėka dabar kaučiukmedžio auginimas daugelyje šių vietų vėl vyksta sėkmingai.
Kaučiukmedžiai užauga iki 40 metrų auksčio. Jų lapai yra trilapiai lygiais pakraščiais, žiedai vienalyčiai, taisyklingi, smulkūs, žalsvi, susitelkę šluotelėmis, vaisiai – trilizdės dėžutės, kuriose subręsta aliejingos, iki 3 cm ilgio sėklos.
KAUČIUKAS, JO GAVIMAS
Kaučiukas – tai stambiamolekulis junginys, kurį perdirbus gaunama guma. Kaučiukas būna sintetinis arba natūralusis. Pastarasis gaunamas iš kaučiukmedžio, konkrečiau iš jo pieno sulčių – latekso arba gumapienio (jame kaučiuko yra apie 35 %). Jis gaunamas, sultis tekinant iš 10 – 12 metų amžiaus medžių įstrižais (30°) rėžiais suraižytos žievės (iš vieno medžio kasmet gaunama apie 7,5 kg kaučiuko). Kaučiukas iš pieno sulčių išskiriamas, jas koaguliuojant elektrolitu (skruzdžių arba acto rūgštimi, natrio, barrio, geležies chloridu). Iš koaguliato išgarinamas vanduo, masė apdorojama rifliuotais velenais ir, kad nesioksiduotų, dažniausiai rūkoma dūmais.
Kaučiukmedžiai svarbūs ir muilo pramonėje, nes jų sėklų aliejus naudojamas muilo gamybai.
Yra keletas natūraliojo kaučiuko rūšių, kurių svarbiausios – rūkyti lapai ir šviesusis krepas. Pastarasis gaunamas į lateksą pridėjus balinančių medžiagų, pvz., natrio hidrosulfito.
Natūraliojo kaučiuko molekulę sudaro susijungusios nesočiojo angliavandenilio izopreno C5H8 molekulės. Jos molinė masė 1,4 – 2,6 mln., tankis – 910 – 920 kg/ m3. Svarbiausia natūraliojo kaučiuko savybė yra didelis elastingumas – gebėjimas labai išsitempti (santykinis pailgėjimas 700 – 900 %) dėl išorinės jėgos poveikio ir atgauti pradinę formą, kai ši jėga nustoja veikusi. Jis gerai tirpsta benzine, benzole, dichloretane (CH3–CH2Cl), anglies tetrachloride ir kituose organiniuose tirpikliuose, bet netirpsta vandenyje ir alkoholiuose. Natūralusis kaučiukas lengvai reaguoja su deguonimi, ozonu, halogenais, vandeniliu, sieros junginiais. Stipriai kaitinamas, jis skyla. Gamtinio kaučiuko skilimo produktuose yra nesočiųjų junginių, eksperimentiškai įrodyta, kad tai izoprenas (2-metilbutadienas-1,3) CH2=C–CH=CH2.