Kaučiukas
Kaučiuko (kuris yra pagrindinė gumos sudedamoji dalis) reikšmė liaudies ūkyje labai didelė. Labai didelių ir vis didėjančiu kaučiuko kiekių reikia automobilių, aviacinei ir traktorių pramonei. Didelis jo kiekis sunaudojamas pavariniams diržams ir transporterių juostoms, guminėms žarnoms, elektroizoliaciniams dirbiniams, gumuotiems audiniams, plataus vartojimo reikmenims avalynė, sporto prekės, žaislai), sanitarijos bei higienos ir daugeliui kitu dirbinių gaminti. Guminių techninių dirbinių asortimentas turi daugiau kaip 40 tūkst. pavadinimų. Pakanka pateikti duomenis apie kasmetinę pasaulinę natūralaus ir sintetinio kaučiuko gamybą – daugiau kaip 3 mln. t, norint suprasti kaučiuko reikšmę žmogaus gyvenime. Apie kaučiuką sužinota Europoje dar XV amž. pabaigoje; jis buvo gaunamas iš tropinio augalo-brazilinio kaučiukmedžio-sulčių, panašių į pieną. Pramoninis kaučiuko pritaikymas prasidėjo tik XIX amž., kai vulkanizacijos (kaučiuko kaitinimas su siera) pagalba buvo išmokta gaminti gumą. Gumos pramonė pradėjo sparčiai vystytis, ryšium su intensyviu automobilių pramonės augimu. Daugeliui šalių pasidarė problema žaliava (gamtinis kaučiukas), kurios jos neturėjo ir kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo galima nusipirkti.
Kaučiukas naudojamas gumai gaminti. Tam sudaromas vadinamasis gumos mišinys, į kurį, be kaučiuko, įeina ir daugiau ingredientų, kurių kiekvienas turi tam tikra paskirtį. Pirmasis jų yra vulkanizuojantis agentas (dažniausiai siera). Dėl vulkanizacijos kaučiukas tampa tvirta, elastinga, tampria mase-guma.
Vulkanizacijos metu sieros atomai prisijungia prie linijinių kaučiuko molekulių, ,,susiūdami“ jas į trimačius tinklelius.
Kaučiukai, vulkanizuoti sumaišius tik su vulkanizuojančiais agentais, neturi įvairiems tikslams būtino kietumo, atsparumo tempimui, trynimui ir įplyšimui. Šias savybes kaučiukui galima suteikti, pridėjus į gumos masę vadinamuoju užpildu. Paprastai jie būna dviejų tipų: inertiniai (molis, kreida ir kt.), kurie beveik neveikia fizinių gumos savybių, bet palengvina gumos mišinio perdirbimą, ir stiprinantieji (paprastai suodžiai), kurie pagerina vulkanizuojamo kaučiuko aukščiau minėtąsias savybes. Norint apsisaugoti nuo kaučiuko ,,senėjimo“, t. y. elastingumo ir kitu vertingų savybių netekimo, į gumos mišinį dedami įvairūs stabilizatoriai antioksidatoriai (pavyzdžiui, fenil-В-naftilaminas). Norint pagreitinti vulkanizacijos procesą, į gumos mišinį pridedama nedidelis kiekis organinių junginių, kurie-vadinami pagreitintojais (merkaptobenzotiazolis, difenilguanidinas ir kt.). Pasirodė, kad, norint kuo geriau išnaudoti vulkanizacijos pagreitintojus, turi dalyvauti ir kai kurios kitos medžiagos (paprastai metalų oksidai), vadinamos aktyvatoriais. Savo ruožtu aktyvatorių veikimas yra efektyviausias, esant kaučiuke tirpstančiu muilų (riebiųjų rūgščių druskų),kurie gali susidaryti vulkanizacijos proceso metu. Kaučiukas maišomas su ingredientais specialiuose aparatuose-gumos maišytuvuose, kuriuose kaučiukas pertrinamas drauge su ingredientais. Vulkanizuojantis agentas dedamas į gumos mišinį paskutiniu gumos mišinio sudarymo momentu, norint išvengti priešlaikinės vulkanizacijos.
Paruoštas gumos mišinys, sudarytas iš kaučiuko, vulkanizuojančiojo agento, vulkanizacijos pagreitintojo, aktyvatoriaus, užpildu, stabilizatoriaus ir t. t., nukreipiamas baigiamajam gumos gamybos procesui – vulkanizacijai. Vulkanizuojama arba po to, kai iš gumos mišinio suformuojami atitinkami gaminiai (vamzdžiai, žarnos, lapai ir kt.), arba gaminių formavimo metu. Vulkanizacija vyksta kaitinant.
Pridėjus į gumos mišinį daug sieros (iki 32%),. susidaro kietas plastikas (ebonitas), naudojamas kaip izoliatorius elektrotechnikoje.
Norint pagerinti kai kurių guminių dirbinių, pavyzdžiui, padangų, transporterių juostų, pavarinių diržų, eksploatacines savybes, į tokių dirbinių konstrukciją dedamas kordas beataudinis audinys iš suktų verpalų, kuris yra audininis dirbinių pagrindas (jų karkasas).
Sintetiniai Kaučiukai
Sintetinių kaučiukų cheminė sudėtis ir struktūra, vadinasi, ir fizinės bei cheminės savybės gali būti labai įvairios ir smarkiai skirtis nuo natūraliojo kaučiuko savybių. Tuo ir pasireiškia didelis sintetinių kaučiukų pranašumas, nes, keičiant kaučiukų sudėtį ir struktūra, jiems galima suteikti tokias savybes, kurių neturi natūralusis kaučiukas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu gaminami benzinui ir alyvoms, šalčiui atsparūs, nepraleidžiantieji dujų ir kiti sintetiniai kaučiukai.
Norint išsiaiškinti sintetinių kaučiukų gamybos ekonominį efektyvumą, galima pateikti tokius skaičius: 1000 t natūraliojo kaučiuko gauti reikia apdoroti apie 3 mln. kaučiukiniu medžiu ir tam per metus sunaudoti 5,5 tūkst. žmonių triūsa. Tokį pat kiekį sintetinio kaučiuko gali gauti per metus 15 žmonių..
Priklausomai nuo panaudojimo, sintetiniai kaučiukai paprastai skirstomi į bendros paskirties (naudojamus padangoms ir gumai gaminti) ir specialios paskirties (atsparius benzinui ir alyvoms, šalčiui ir t. t.).