Kaulinis ir kremzlinis audinys
5 (100%) 1 vote

Kaulinis ir kremzlinis audinys

Kaulinis ir kremzlinis audiniai

Kaip ir visi jungiamieji audiniai, kaulinis audinys sudarytas iš ląstelių ir tarpląstinės medžiagos.

Tarpląstelinė medžiaga. Ji kaului suteikia mechaninį tvirtumą ir sudaryta iš:

a) baltyminių skaidulų (kolagenas), kurios suteikia elastingumo ir stangrumo,

b) organinio užpildo osteoido (jį sudaro proteoglikanai),

c) ir užpildą kietinančių mineralinių druskų, kurios suteikia kietumo.

Pagrindinės druskos – kalcio fosfatas bei kalcio karbonatas. Šios ir kitos druskos sudaro hidroksiapatito kristalėlius.

Ištirpinus mineralines druskas kaulas pasidaro lankstus (ilguosius kaulus net galima užrišti mazgu). Sudeginus kaulo organines medžiagas kaulas išlaiko savo formą ir kietumą, tačiau nuo nestipraus smūgio subyra į trupinius.

Organizmui trūkstant kalcio ar fosfato jonų, reikiamas jų kiekis paimamas iš kaulų patirpinamų kristalėlių.

Senstant kauluose mineralinių druskų dalis didėja, o baltyminių skaidulų – mažėja. Todėl kuo senesnis žmogus, tuo trapesni ir mažiau lankstūs jo kaulai (ir todėl dažniau lūžta).

Ląstelės.

1. Kamieninės kaulaląstės. Smulkios verpstiškos ląstelės, slypinčios išoriniame ir vidiniame antkaulyje. Esant reikalui gali intensyviai mitoziškai dalintis ir sudaryti osteoblastus. Labai svarbios kaulų gijimui.

2. Kauladarės (osteoblastai). Aptinkamos perstatomose, augančiose kaulo dalyse, antkaulyje. Gamina tarpląstinę medžiagą – išskiria žaliavą (prokolageną ir kitas pradines medžiagas), fermentus, lemia skaidulų išdėstymo kryptį, padeda nusodinti mineralines druskas.

3. Kaulaląstės (osteocitai). Nekintančio kaulo ląstelės, susidarančios iš kauladarių, būna audinio tuštumose. Jos būna žvaigždiškos, su ilgomis plonomis ataugėlėmis, slypinčiomis plonučiuose kanalėliuose, atsišakojančiuose nuo kaulaląstės ertmės. Jų funkcijos:

a) Palaiko pastovią kaulinio audinio būseną.

b) Kraujyje trūkstant kalcio, druskas gali ir tirpinti. Tokiu būdu padeda palaikyti kalcio jonų koncentraciją kūno skysčiuose.

4. Kaulaardės (osteoklastai). Tai daugiabranduolės ląstelės, susidarančios iš susliejančių makrofagų. Perstatomose kaulo dalyse tirpina kaulo tarpląstinę medžiagą.

Kaulinio audinio yra keletas formų. Žmogaus organizmui būdingiausi yra tankusis ir akytasis kauliniai audiniai

Tankusis kaulinis audinys. Labai kietas, sunkus, sudaro ištisinius kaulinius sluoksnius. [Carola-148(6.4): Tankusis kaulinis audinys. A. Padidintas išilginis tankiojo kaulinio audinio pjūvis, kuriame matyti vidinės kraujagyslės, kanalai ir kiti vidiniai dariniai. B. Padidintas osteonas su lakūnomis ir kanalėliais. C. Padidintas octeocitas (kaulaląstė) lakūnoje. D. Osteono elektronmikroskopinė nuotrauka (padidinta 1000 kartų).]

Sudarytas iš sukalkėjusių cilindrų, vadinamų osteonais. Osteonas – tai tankiojo kaulinio audinio sandaros vienetas. Jį sudaro koncentriniai mineralizuotos tarpląstelinės medžiagos sluoksniai, primenantys vienas į kitą sukištus ir tvirtai suklijuotus skirtingų platumų vamzdelius. Osteono išilginę ašį sudaro centrinis kanalas, kuriame eina kraujagyslės, nervai, limfagyslės. Centriniai kanalai statmenais kanalais sujungti su antkauliu kaulo išorėje ir vidiniu skaiduliniu sluoksniu (vidiniu antkauliu), išklojančiu kaulo tuštumas.

Sluoksniuose yra mažos ertmės, kuriose gyvena kaulaląstės (osteocitai). Jų ilgos plonos ataugėlės slypi plonučiuose kanalėliuose, atsišakojančiuose nuo kaulaląstės ertmės. Kaulaląstės maistmedžiages gauna iš centrinių kanalų kraujagyslių. Gretimos kaulaląstės jas gauna tiesiai, o tolimosios – per arčiau esančias kaulaląstes (jos sujungtos plyšinėmis jungtimis). Apykaitos atliekas šalina panašiai, tik priešinga kryptimi.

Osteonai suteikia atsparumą gniuždymui.

Akytasis kaulinis audinys. Sudarytas iš kaulinių sijų, išdėstytų tokiomis kryptimis, kad maksimaliai atlaikytų kaulą veikiantį kūno svorio, raumenų ir kitokį spaudimą.

Paprastai sudaro vidines kaulų dalis.

APIE KAULUS

Kaulai yra pasyviosios atraminės judėjimo dalys, tačiau iš tiesų kaulai yra aktyvūs.

1. Jie yra gyvi. Į juos įeinančios kraujagyslės atneša veiklai reikiamas energetines ir statybines medžiagas.

2. Jie gali augti. Vaikystėje jie auga ir ilgyn, ir storyn. Suaugusių žmonių kaulai gali tik storėti.

3. Jie nuolatos (nors ir lėtai) keičiasi – jų viduje nedidelės kaulinio audinio sritys ardosi ir vėl iš naujo formuojasi.

4. Juose vyksta kraujodara bei maistmedžiagių kaupimas riebalų pavidale.

Kaulų paviršių dengia skaidulinis sluoksnis antkaulis. Antkaulis turi nervus, kraujagysles, limfagysles. Per jį į kaulą įeina kraujagyslės, būtent jo dėka kaulai auga storyn, jis padeda suaugti lūžusiems kaulams. Antkaulis gyvam kaului suteikia rausvą atspalvį.

Antkaulio neturi tik sąnarių paviršiai.

KAULŲ PERTVARKA

Kaip ir daugelis organizmo audinių kaulinis audinys atsinaujina. Ir jis ne tik šiaip atsinaujina – jis prisitaiko prie naujų aplinkos poveikių. Kaulinė medžiaga išardoma ir vėl perstatoma taip, kad tarpląstelinės medžiagos skaidulos atlaikytų tuo metu kaulus veikiančius įtempimus, o mineralizuotas užpildas – gniuždymą.

[Cell-1184(22-46): Tankiojo kaulinio audinio pertvarka. Kaulaardžių grupė senoje kaulinėje medžiagoje „graužia“ tunelį
(maždaug 50 μm per dieną greičiu). Į tunelį įeina kauladarės ląstelės, padengia jo sienels ir ima gaminti naują tarpląstelinę medžiagą 1-2 μm/parą greičiu. Taip pat į tunelį įauga kapiliaras. Po kurio laiko tunelio tuštuma vėl užpildoma kauline medžiaga, lieka tik siauras centrinis kanalas su kapiliaru. ]

Kaulų pertvarka yra lėta – suaugusio žmogaus kauluose per metus perstatoma 5-10 % tūrio.

Kaulo pertvarka matyti, kai tiesinami kreivai išdygę dantys. Ant jų uždėtas įtvaras spaudžia dantis reikiama kryptimi. Dantis lėtai keičia padėtį, nes spaudžiamoje vietoje kaulinio audinio atsistato mažiau, ir dantis pasislenka į tą vietą. O dančiui pasislinkus atsiradusią vietą užpildo gausiau atsistatęs kaulinis audinys.

Panašiai persitvarko žandikauliai ir žandikaulių sąnariai ištraukus dantis arba ant nulūžusių ar nudilusių dantų uždėjus metalinius ar keraminius vainikėlius.

intarpas HORMONAI IR KAULAI

Kauluose vykstančius procesus kaip ir daugelį organizmo procesų valdo hormoniškai. Tarkime, kraujyje trūksta kalcio jonų:

1. Prieskydinės liaukos į kraują išskiria paratiroidinį hormoną, ir su krauju jo molekulės pasklinda po kūną. Šis hormonas veikia kaulus ir inkstų kanalėlių membranas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 981 žodžiai iš 3205 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.