Kaulų lūžimai
Lūžimas yra dalinis arba visiškas kaulo vientisumo sutrikdymas, sukeltas greitai veikiančios jėgos arba įvykęs dėl patologinės kaulo būklės (naviko, osteomielito ir kt.) ir susijęs su minkštųjų audinių sužalojimu.
Šis apibrėžimas rodo, kad kaulo lūžimų atveju tenka kalbėti ne tiktai apie patį kaulą, bet ir apie visos galūnės sužalojimą.
Lūžimo atveju neretai įvyksta raumenų, sausgyslių, nervų, kraujagyslių plyšimas, t. y. dalyvauja visi aplinkiniai minkštieji audiniai. Tai nustato ir gydymo metodą, kurio objektu turi būti ne tiktai kaulai, bet ir visa sužalotoji galūnė, kaip anatominis ir fiziologinis visetas.
Lūžimų klasifikacija
A. Priklausomai nuo kilmės, lūžimai skirstomi į įgimtuosius ir neįgimtuosius.
B. Priklausomai nuo to, ar lūžimo vietoje sužalota, ar nesužalota oda, lūžimai skirstomi į atviruosius ir uždaruosius. Atvirieji lūžimai sudaro daug didesnį pavojų nes lengvai infekuojami.
C. Priklausomai nuo lūžimo lokalizacijos vienoje ar kitoje kaulo dalyje, lūžimai skirstomi į epifizinius, metafizinius ir diafizinius. Dažnesni yra diafiziniai, retesni epifiziniai ir metafiziniai lūžimai.
D. Priklausomai nuo kilmės mechanizmo, lūžimai skirstomi į lūžimus nuo suspaudimo, nuo lenkimo, nuo sukimo ir nuo atplėšimo.
E. Lūžimai priklausomai nuo sužalojimo laipsnio, skirstomi į visiškus, kai kaulo vientisumas suardomas per visą jo storį, ir nevisiškus, kai tik iš dalies suardomas kaulo vientisumas, t. y. kai kaulas tik įtrūksta arba įlūžta.
F. Priklausomai nuo lūžio linijos krypties ilgosios kaulo ašies atžvilgiu skiriami šie lūžimai: skersiniai, išilginiai, sraigtiniai arba spiraliniai, įstrižiniai.
G. Priklausomai nuo lūžių skaičiaus viename kaule, būna vieniniai lūžimai, jei kaule yra tik vienas lūžis, ir dauginiai, jei lūžimai yra dvejose arba trijose to paties kaulo vietose.
H. Lūžimai priklausomai nuo jų komplikacijų, skirstomi į paprastuosius ir komplikuotus. Šis skirstymas reliatyvus, nes visi lūžimai vienokiu ar kitokiu laipsniu komplikuoti minkštųjų audinių sužalojimu.
Lūžimų klinika
Pagrindiniai lūžimo simptomai yra: 1)skausmas, 2)funkcijos sutrikimas, 3)galūnės deformacija ir sutrumpėjimas, 4)nenormalus paslankumas, 5)krepitacija
1 .Skausmas ligonio jutimas tuojau pat po lūžimo; jis nurimsta ramioje būklėje sustiprėja atliekant bet kurį galūnės judesį. Kadangi lūžimų atvejais būna įvairaus laipsnių kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimai, tai ir skausmo jutimas gali būti įvairus. Skausmai būna stipresni, jei kaulų lūžgaliai turi aštrius galus, traumuojančius minkštuosius audinius, arba jei yra sužaloti nervai, didelis kraujo išsiliejimas, padidėjęs skausmo jautrumas; jie būna silpnesni arba visiškai jų nebūna, sergant kai kuriomis nervų sistemos ligomis, kurių atveju sutrinka skausminių dirginimų laidumas ir recepcija. Palpuojant kartais galima tiksliai nustatyti lūžimo vietą pagal griežtai ribotą skausmingumą. Kartais šis požymis yra vyraujantis, pavyzdžiu, lūžus šonkauliams, šeivikauliui. Skausmas ne visuomet būna sprendžiamu simptomu, nes jis būna ir sumušimų, ištempimų, įplyšimų ir lūžimų atvejais; diagnozuojant į tai reikia atsižvelgti.
2.Funkcijos sutrikimas ne visuomet yra tipiškas lūžimo simptomas. Kai kurių lūžimų atvejais funkcijos sutrikimo visiškai nebūna, o kartais jis būna taip ryškus, kad gali būti pagrindiniu lūžimo požymiu. Labai būdinga, pavyzdžiui, apatinės galūnės lūžimui yra tai, kad ligonis po traumos negali atsistoti.
3. Deformacija lūžimo vietoje kartais būna stipriai išreikšta( galūnes sutrumpėjimas, iškrypimas ir kt.). o kartais ji taip mažai pastebima, jog lūžimas nustatomas tik po rentgenologinio tyrimo; kai kurių pavyzdžiui, poantkaulinių, suspaustinių lūžimų atvejais jos gali visiškai nebūti. Be lūžgalių dislokacijos, deformaciją sudaro ir minkštųjų audinių sužalojimas, kraujo išsiliejimas, uždegiminis eksudatas.
4. Lūžgalių paslankumas kaulo tįsoje yra labai patikimas požymis. Jis būna geriausiai išreikštas diafizinių lūžimų atvejais, mažiau išreikštas lūžus šonkauliams ir kitiems blokštiesiems kaulams, pagaliau, jo gali nebūti, jei yra įkaltinis arba priesąnarinis lūžimas
5.Krepitacija. nenormalus lūžgalių paslankumas nustatomas, suėmus kaulo dalį aukščiau lūžimo vietos- kita ranka ir atsargiai judinant į priešingas puses. Čia kartais juntamas lūžgalių vienas į kitą trynimosi garsas, vadinamoji krepitacija. Patikrinti šį simptomą reikia atsargiai, nes šiurkščiai trinant, galima padaryti papildomą traumą ir sutrikdyti kaulo lūžgalių santykį(įkaltinį lūžimą galima paversti dislokuotu lūžimu, smailiais fragmentų galais galima sužaloti kraujagysles, nervus ir t. t.).
Gretiminiai reiškiniai. Gretiminiai reiškiniai lūžimų atvejais priklauso nuo sužalojimo jėgos ir nuo nukentėjusiojo jautrumo skausmui. Kartais lūžimo atveju dėl stiprių skausmų išsivysto šokas. Tačiau paprastai lūžimas nesusijęs su ryškiais bendriniais reiškiniais, jei nėra jokių komplikacijų. Skausmai dauguma atsitikimų greitai nurimsta;
rečiau jie laikosi keletą dienų ir daugiau; neretai kelias dienas kankina nemiga, temperatūra lieka normali, kartais pakyla, bet paprastai nedaugiau kaip iki 37,5-38C (nuo sutraiškytų audinių ir kraujo irimo produktų rezorbcijos). Gali būti pakitimų šlapime: baltymas, riebalai, cilindrai, forminiai elementai. Riebalų lašelių atsiranda šlapime papras tai nuo antros dienos ir jų gali būti randama visą mėnesį. Lūžimas visuomet susijęs su kraujo išsiliejimu(hematoma), o hematomos dydis priklauso nuo to, kokiu laipsniu yra sužeistos čiulpų, antkaulio ir raumenų kraujagyslės.