Kauno apskrities gimnazijos
5 (100%) 1 vote

Kauno apskrities gimnazijos

Pabaiga

Kauno apskrities gimnazijos

Kiekvienos tautos pamatas yra dvasinė kultūra, kurią laiko trys keltiniai akmenys: meilė Tėvynei, gimtosios kalbos puoselėjimas, pagarba senovei ir jos pripažinimas.

Šių vertybių puoselėtojai yra mokykla ir mokytojas, pagrindiniai ugdymo tikslai dėsniai – tiesos pažinimas, nes jos labiausiai trokšta jauna dvasia.

Tik mokykla ir mokytojas gali padėti įspėti tą didžiąją tiesos ir šviesos skleidimo mįslę – lietuviškąjį fenomeną – knygnešį.

1936 m. Kaune vykusiame Mokytojų suvažiavime Prezidentas Antanas Smetona mokytojus palygino su Šv. Jono vabalėliais, šviečiančiais tamsią vasaros naktį. ‘‘Mokytoja yra žiburys, yra šviesa, šviečianti toli ir visiems ir aplinkui. Mokytojas šiandien turi būti pačios kultūros darbininkas ir jos vadas. Kaip menininkai, ką gero sukūrę džiaugiasi, taip ir jūs džiaugsitės išugdę kilnių asmenybių, gėrėsitės, matydami kūnijantis jūsų idealą“, sakė mūsų šalies Prezidentas.

Tarpukario Lietuvoje 1936 m. Kauno gubernijoje buvo 60 gimnazijų ir 29 progimnazijos. Iš jų 31 lietuvių valstybinė, 10 lietuvių privačių, 14 žydų privačių, 3 lenkų privačios, 1 vokiečių privati ir 1 rusų privati mokykla.

Primenama, jog prieš Pirmąjį pasaulinį karą 1913 m. Kauno gubernijoje buvo10 gimnazijų, iš jų 6 valstybinės ir 4 privačios. Juose dirbo 71,2 proc. Vyrų ir 28,8 proc. Moterų.

Artėjo amžių sankirta, o su juo kartu ir Lietuvos ėjimo į Baltijos kelią dešimtmetis, tas ėjimas, tas nepaprastas širdžių ir protų judėjimas išjudino ir gimnazijų atkūrimą.

Simboliška, kad per šį dešimtmetį gimnazijos statusą Kaune gavo 10 švietimo ir ugdymo įstaigų. Šiandien Kauno apskrityje ir 18 gimnazijų ir dar keletas mokyklų siekiančių šio statuso.

Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime (1999 m.) pasakytos mintys : „Laikas mūsų valstybei iškelti švietimą, kaip aukščiausią nacionalinį prioritetą. Ir šią nuostatą pagrįsti konkrečiais darbais, o ne vien rinkimų deklaracijomis“, parodo mums jog Lietuvoje vis didesnis dėmesys yra skiriamas švietimui.

Nepamirškime vilties, turime tikėti.

Dėkoju tau mokytojau, už nepaprastą atkaklumą, už tylų esamos situacijos supratimą ir siekį nuolatos mokytis, tobulėti. Būk pagarbintas, drąsiai ženk į XXI amžių, vesdamas paskui save vaikus, šventai tikėk savo darbo prasmingumu, ugdant jauną asmenybę, nes tik šalia tavęs vaikas yra saugus.

Įvadas

Kaunas – vienas didžiausių Lietuvos miestų , todėl viena svarbiausių aktualijų jame yra švietimas. Lietuvos vyriausybė nuo senų laikų rūpinosi savo ateities – vaikų švietimu , dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Svarbiausią vaidmenį siekiant šio tikslo visais laikais vaidino mokykla ir mokytojas , žmogus nuolat siekiantis tobulėti ir mokytis , šventai tikintis savo darbo prasmingumu , ugdant jauną asmenybę , formuojant jos moralę ir dvasinę kultūrą. Mokytojas – žmogus , kuriuo visuomet gali pasitikėti , jis visuomet liks ištikimas savo mokiniams ir darbo vietai – mokyklai , gimnazijai.

Šiuo metu Kaune veikia 8 gimnazijos vardą turinčios mokyklos , bei dar keletas vidurinių mokyklų , siekiančio šio vardo – garbės vadintis gimnazija.

Šiame darbe aš norėčiau jus supažindinti su keliomis svarbiausiomis Kauno gimnazijomis , jų istorija , bei dabarties veikla. Manau kiekvienam jaunam Kauno moksleiviui yra svarbu žinoti savo mokyklos , gimnazijos istoriją , bei tradicijas. Tikriausiai nemaža dalis mokinių galėti šį , bei tą papasakoti apie savo mokyklos istoriją , tačiau tik maža dalis jaunuolių galėtų nusakyti netik savo mokyklą , bet ir kitas Kauno gimnazijas , o tai yra labai svarbu. Toks ir yra mano šio darbo tikslas – apžvelgti Kauną supančias gimnazijas.

♦ Tikslai

● Supažindinti su Kaune esančiomis gimnazijomis ir jų istorija.

♦ Uždaviniai

● Supažindinti su Kauno “ Aušros „gimnazija.

● Supažindinti su Kauno “ Saulės “ gimnazija.

● Supažindinti su Kauno “ Varpo “ gimnazija.

● Supažindinti su Kauno “ Rasos “ gimnazija.

● Supažindinti su Kauno “ Jono Jablonskio “ gimnazija.

● Supažindinti su Kauno “ Maironio “ gimnazija.

● Supažindinti su Kauno “ Jėzuitų “ gimnazija.

● Supažindinti su Kauno “ Dariaus ir Girėno “ gimnazija.

Pirmosios gimnazijos

Gimnazija – pagilinto mokymo vidurinė bendrojo lavinimo mokykla. Pavadinimas kilo iš gimnazijo , Italijoje humanistai gimnazijas vadino mokyklomis , kuriuose buvo dėstomos graikų ir hebrajų kalbos. Pirmąją humanistinio pobūdžio vidurinę mokyklą – gimnaziją įsteigė J. Šturmas. Humanistinės gimnazijos greitai paplito reformacijos apimtuose šalyse. Gimnazijos su papildomomis klasėmis vadintos akademinėmis. Jėzuitai , vėliau pijorai gimnazijos pavyzdžiu steigė kolegijas.

Iš pradžių veikė klasikinės gimnazijos , kuriuose daugiausiai mokyta graikų ir lotynų kalbų , nagrinėta antikos istorija ir literatūra. Daugelyje šalių susiklostė savitos gimnazijos raidos tradicijos. Kai kuriuose šalyse gimnazijos tipo mokyklos ar dalis jų buvo vadinamos licėjais , koledžais. Nepilna gimnazija (turinti tik kelias pirmąsias klases) vadiname progimnazija.

Lietuvoje pirmosios
gimnazijos pradėtos steigti 17 a. LDK lauko etmonas K. II Radvila 1625 m. įkūrė Kėdainių g-ją. Radvilų ir evangelikų reformatų išlaikoma gimnazija veikė Diržuose. Jos daugiausia buvo skirtos pasauliečiams mokyti. Po 1803 – 04 m. švietimo reformos gimnazijomis pavadintos visos apygardų mokyklos ir kai kurios kolegijos.

1860 m. Vilniaus ir Kauno gubernijose buvo 6 gimnazijos. Po 1863 m. uždarytos Kėdainių , Panevėžio g – jos. 19a. Kauno gubernijoje veikė- 4 gimnazijos , Vilniaus gubernijoje – 3 , Suvalkų gubernijoje – 3 , Marijampolėje – 1. juose mokėsi daugiausiai caro valdininkų ir dvarininkų , bei turtingų valstiečių vaikai. Per I pasaulinį karą daugelis jų buvo perkelta į Rusiją. 1915 Vilniuje , Kaune , Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo veikti gimnazijos lietuvių dėstomąja kalba.

Nepriklausomoje Lietuvoje daugiausiai veikė 8 klasių klasikinės gimnazijos. Veikė valstybinės , privačios ir išlaikomos valstybių. Dažniausiai jos buvo bendros , tik didesniuose miestuose , kuriuose veikė daugiau nei 1 gimnazija buvo skirstoma į berniukų ir mergaičių. 1926 veikė 45 gimnazijos , juose mokėsi 15392 mokiniai. 1936 panaikinti gimnazijų tipai , bet jos galėjo turėti skirtingus mokymo planus. 193738 buvo 41 valstybinė ir 29 privačios gimnazijos , juose mokėsi ~ 24000 mokinių. Po 1940 metų daugelis gimnazijų buvo suvalstybintos , pertvarkytos ir jų mokymo programos. 1945 Lietuvoje veikė 79 g – jos. 1949 daugelis g- jų pavadintos vidurinėmis mokyklomis.

Po nepriklausomybės atkūrimo iš kai kurių vid. Mokyklų imta steigti gimnazijas. Pirmoji 1992 įsteigt Panevėžyje , joje mokėsi 408 mokiniai. Po metų šalyje jau veikė 9 gimnazijos , 21 vid. Mokykla turėjo gimnazijos klasių , iš viso juose mokėsi 5539 mokiniai. Pagal 1999 įsigaliojusius gimnazijų nuostatus jos buvo suskirstytos į bendrąsias , specifinių gebėjimų vaikams ir technologines. Į gimnazijas priimami mokiniai , baigusieji nemažiau kaip 8 klases , jos 1 ir 2 klasėje mokiniams sudaromos sąlygos pasitikrinti gabumus , polinkius , geriau įvertinti savo pasirinkimą. Baigusieji 2 gimnazijos klasę gauna pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. 3 ir 4 klasėje ugdymas profiliuotas , keliami aukštesni reikalavimai. 20023 m. Lietuvoje buvo 85 gimnazijos , jose mokėsi 72600 mokinių.

Daugelis lietuviško tipo gimnazijų šiuo metu veikia ir kituose šalyse.

Kauno „Aušros“ gimnazija


Kauno „Aušros“ gimnazija – pirmoji lietuviška gimnazija Kaune. Ji įkurta 1916 m. , pirmasis gimnazijos direktorius buvo P. Dovydaitis – nepriklausomybės akto signataras. 1923 m. švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio 40 metų jubiliejų , gimnazija pavadinta „Aušros“ vardu. Per daugiau , nei 80 metų gyvavimą mokyklos vardas buvo keistas net aštuonis kartus.

Kauno gimnazija išsiskiria savo senomis ir giliomis tradicijomis. Jos raidos etapai glaudžiai siejas su Lietuvos valstybės istorija. Net mokyklos įkūrimo idėja susijusi su istoriniais įvykiais.

Pirmojo pasaulinio karo metais , gręsiant vokiečių okupacijai , Kauno įgulos ir tvirtovės komendanto Grigorjevo įsakymu buvo liepta žymesniems lietuvių visuomenės veikėjams išsikraustyti iš Kauno. Visuomenės gyvenimas apmirė , tačiau likęs negausus lietuvių inteligentijos būrelis ėmė rūpintis lietuviškos gimnazijos steigimu. „Nukentėjusiems nuo karo šelpti“ draugijos Kauno skyriaus vicepirmininkas S. Banaitis 1915 m. rugsėjo mėnesį gavo leidimą steigti aukštesniąją lietuvišką mokyklą , ir lapkričio mėnesį Kaune , Palangos gatvėje , pradėjo darbą pirmoji lietuviška keturklasė gimnazija. Ji buvo privati : priklausė „Saulės“ lietuvių švietimo draugijai. 1920 m. ją suvalstybino – perėmė Lietuvos Respublikos švietimo ministerija. Buvo pradėta dirbti pagal naujus mokymo planus ir programas. Pedagogai pasižymėjo kompetencija , tolerancija , aukšta vidine kultūra. 1923 m. mokyklai vadovavęs prof. M. Biržiška pasiūlė gimnaziją pavadinti „Aušra“ , pagerbdamas „Aušros“ laikraštį. Gimnazija greitai išpopuliarėjo , ji sulaukė gausaus moksleivių skaičiaus.

1940 m. Sovietų Sąjungos okupacija nutraukė sėkmingą gimnazijos veiklą. Dalis buvusių gimnazistų buvo ištremti į Sibirą , dalis žuvo rezistencinėje kovoje. Kai kurie spėjo pasitraukti į Vakarus ir vėliau tapo aktyviais Lietuvos valstybės nepriklausomybės rėmėjais. Gimnaziją pradėjo vadinti 1 – ąją vidurine mokykla.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę , mokyklos bendruomenė 1989 m. sugrąžino „Aušros“ vardą ir kryptingai siekė atgauti gimnazijos statusą. Nuo 1971 metų mokykloje sustiprintai mokoma dailės , nuo 1991 m. atidarytos pirmosios dramos klasės. Tam turėjo įtakos ir geografinė padėtis – greta kūrėsi realinio profilio „Saulės“ gimnazija.

Už pasiektus rezultatus 1989 06 08 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu mokyklai suteiktas gimnazijos vardas.Visi šioje gimnazijoje direktoriavę direktoriai atnešė „Auros“ vardui didelės garbės ir pasiekimo. Gimnazijos direktoriai :

P. Dovydaitis ( 1916-1922 m. ) dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą , visuotinę istoriją ir filosofijos propedeutiką;

M. Biržiška ( 1922-1930 m. ) dėstė lietuvių literatūrą aukštesnėms klasėms;

M. Krikščiūnas ( 1931-1940 m. ) dėstė matematiką;

F. Treigis ( 1941-1948 m. ) dėstė
matematiką;

B. Bučinskas ( 1948-1949 m. ) dėstė istoriją , logiką;

J. Bačiulis ( 1954-1962 m. ) dėstė žurnalistiką , meno saviveiklą , užklasinę veiklą;

B. Gagienė ( 1962-1968 m. ) dėstė lietuvių kalbą;

V. Baltrušaitis ( 1968-1679 m. ) dėstė kūno kultūrą , civilinę ginybą;

A. Berūkštis ( 1979-1986 m. ) dėstė kūno kultūrą;

B. Volungevičienė ( nuo 1986 04 ) dėsto biologiją;Per ilgą savo gyvenimo laikotarpį „Aušra“ išugdė daug žymių Lietuvos žmonių. Čia mokėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus , seimo nariai V. Landsbergis , A. Sakalas , K. Bobelis. Menininkai E. Kaniava , R. Geniušas , K. Kaveckas , J. Gricius , mokslininkai K. Avižonis , A. Žukauskas ir dar daugelis žymių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1599 žodžiai iš 5257 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.