Turinys
Kauno apskričių žemėlapis…………………………………………………………………………………….3
Kaunas…………………………………………………………………………………………………………………4
Kauno apskritys…………………………………………………………………………………………………5-9
Birštono savivaldybė……………………………………………………………………………………………10
Jonavos rajonas……………………………………………………………………………………………….11-12
Kaišiadorių rajonas……………………………………………………………………………………………..13
Kauno rajonas…………………………………………………………………………………………………….14
Kėdainių rajonas…………………………………………………………………………………………………15
Prienų rajonas…………………………………………………………………………………………………….16
Raseinių rajonas……………………………………………………………………………………………..17-18
3
Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, visada veržęsis pirmauti. Istorijos vėjams siaučiant jis buvo svarbiausias lietuvių tautos dvasinės atsparos, kovos už tautos savasties išsaugojimą miestas. Dvidešimt metų Kaunas buvo laikinoji sostinė.
Yra 9 aukštosios mokyklos (arba jų filialai), 20 mokslo institutų bei įstaigų. Aktyvus kultūrinis gyvenimas: veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai.
Kaunas – svarbus transporto mazgas. Susikerta dvi svarbios transporto ašys: viena – iš šiaurės pro Estiją ir Latviją į pietus nuo Lietuvos esančias valstybes nusidriekianti Via Baltica trasa, kita eina iš rytų ir tęsiasi iki Klaipėdos. Tai sudaro puikias prielaidas steigti čia laisvąją ekonominę zoną, skatinti investicijas. Iki Kauno planuojama nutiesti Europos standarto geležinkelį, tad čia susikirstų svarbios automobilių magistralės, upių, geležinkelių bei oro trasos.
4
Kauno apskrities žemės nuo seno laikomos svarbiausiomis Lietuvoje. Ir ne todėl, kad čia geriausios žemės, išradingiausi žemdirbiai, sumaniausi pramonininkai, gabiausi prekybininkai. Visa tai rasi bet kuriame Lietuvos krašte. Tačiau tik kauniečiai ir žemaičiai gali didžiuotis, kad nė vienas okupantas čia nerado sau ramybės per visus karus bei okupacijas. Laisvės troškimas, sugebėjimas ja naudotis, orumas, nacionalinių interesų saugojimas, noras bendrauti ir bendradarbiauti su draugiškai mūsų valstybės atžvilgiu nusiteikusiais kitų tautų atstovais – štai būdingiausi mūsų apskrities žmonių bruožai.
Išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė. Yra daug gamtos bei kultūros vertybių, dominančių pažintinio turizmo mėgėjus. Sparčiai plėtojama jų aptarnavimo infrastruktūra. Aktyvus kultūrinis gyvenimas. Vieni iš reikšmingiausių renginių – Pažaislio muzikos, tarptautiniai jaunųjų muzikų ir džiazo festivaliai.
Graži ir spalvinga Kauno apskritis, kuri apima Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų ir Raseinių rajonus, Kauno miestą ir Birštoną. Tai lygumų kraštas, kurį puošia nuo XIII–XIV amžių išlikę pilys, bažnyčios, dvarai, gyvenamieji pastatai, vagoja upių tėvas Nemunas. Į jį savo vandenis plukdo Nevėžis, Neris, Dubysa ir Jiesia. Turime Kauno marias – didžiausią dirbtinį vandens telkinį šalyje, atsiradusį užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno hidroelektrinę.
5
Apskrities administracinis centras – Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, visada veržęsis pirmauti. Tai – ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras. Jis seniai garsėja elektronikos ir lengvosios pramonės gaminiais. Nuo jo lengvosios pramonės gaminiais stengiasi neatsilikti Raseiniai. Jonavoje ir Kėdainiuose – svarbiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės. Prienuose gaminami lietuviški sklandytuvai. Birštonas – trečiasis pagal svarbą šalies kurortas, garsus gydomaisiais mineraliniais vandenimis bei poilsiavietėmis. Kruonyje, Kaišiadorių rajone veikia vienintelė Lietuvoje hidroakumuliacinė elektrinė. Turime net šešias kaimynes – Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritis. Taigi, Kauno apskritis yra vidurio Lietuvoje. Greitkeliu Klaipėda – Vilnius galima lengvai pasiekti 100 km nuo Kauno nutolusią sostinę Vilnių ir už 200 km esantį neužšąlantį Klaipėdos uostą. Iš pietų į šiaurę pro Kauną tiesiama automagistralė „Via Baltica“, kuri iš esmės pagerins susisiekimą su Pabatijo, vakarų ir šiaurės Europos šalimis.
Apskrityje išplėtotas automobilių ir geležinkelio transportas. Kaune susikerta I
ir IX transeuropiniai transporto koridoriai. Be to, yra projektuojamas europinio standarto geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Negalima pamiršti ir svarbiausio vandens kelio – Nemuno, tinkančio ir kroviniams gabenti, ir keleiviams pervežti, ir vandens turizmui. Šalia Kauno veikia tarptautinius standartus atitinkantis Karmėlavos oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti beveik visų tipų orlaivius, gabenančius keleivius ir krovinius. Oro uostas ribojasi su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ).
Kauno apskrityje yra 9 aukštosios mokyklos, įvairių mokslo įstaigų. Turime 9 profesionalius bei mėgėjiškus teatrus, iš kurių nacionalinėmis ir klasikinėmis tradicijomis pasižymi Kauno muzikinis, akademinis dramos ir lėlių teatrai. Yra 21 muziejus, eilė meno galerijų ir kultūros centrų, kuriuose organizuojami regioniniai ir tarptautiniai renginiai. Kauno apskritis sėkmingai plėtoja tarptautinius ryšius. Ji pirmoji šalyje įstojo į Europos Regionų Asamblėją ir 1997 m. Kaune surengė Asamblėjos II komiteto susirinkimą. Šiuo metu apskritis yra Asamblėjos tikrasis narys. 1999 m. Kauno apskričiai buvo patikėta surengti Baltijos jūros šalių subregioninio bendradarbiavimo konferenciją – ji vyko Kaune.Kauno apskritis vienintelė Lietuvoje turi savo atstovybę Briuselyje. Tokia galimybė atsirado užmezgus verslo kontaktus su Flandrijos regiono (Belgija) verslininkais. Kauno apskrities viršininko administracija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Norvegijos Vestfoldo grafyste, Švedijos Kronobergo grafyste, Rusijos Kaliningrado sritimi ir Komijos Respublika, Danijos Frederiksborgo apskritimi, Suomijos Paijat-Hame regionu, Graikijos Tesalonikų prefektūra, Lenkijos Palenkės vaivadija.6