Kauno jėzuitų vienuolynas
5 (100%) 1 vote

Kauno jėzuitų vienuolynas

Balta dvibokštė Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia puošniausiu, šiauriniu fasadu žvelgia į Rotušės aikštę, prie rytinio bažnyčios šono glaudžiasi Jėzuitų vienuolyno, o prie vakarinio – Jėzuitų gimnazijos pastatai.

Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina 1639 m. leido jėzuitams steigti Kaune savo vienuolyną. Pirmiausia jėzuitų vienuoliai čia nusipirko vadinamuosius Perkūno namus (dabar iš dviejų belikęs vienas pastatas). Vėliau jėzuitai broliai Vijūkai-Kojelavičiai padovanojo savo ordinui prie Rotušės aikštės stovėjusius mūrinius namus. Čia 1666 m. ir pradėta statyti bažnyčia, kurią po dvejų metų sunaikino gaisras. Nepaisant to, darbai buvo tęsiami ir užbaigti tik 1720 m., nes Šiaurės karo metu išmirė daugelis jėzuitų.

1722 m. bažnyčią pašventino, tačiau tebesitęsė bokštų statyba (1725 m.) ir vidaus įrengimas. Dar kartą beveik užbaigta bažnyčia sudegė 1732 m. Atstatymas užtruko iki 1759 m., tais metais bažnyčia konsekruota. 1761-1768 metais pastatytas naujas dviaukštis vienuolynas ir nauji dviaukščiai kolegijos rūmai.

Bažnyčios architektūra vėlyvojo baroko. Pagrindinis fasadas simetriškas, lengvų proporcijų. Stačiakampiai bokštai, suskaidyti į penkis siaurėjančius tarpsnius, iš priekio liekni ir grakštūs, o iš šono – storesni, priderinti prie navų tūrio. Vidaus erdvė bazilikinė, trijų navų. Vidurinę navą pratęsia presbiterija su pusapskrite apside. Abipus presbiterijos – dvi zakristijos, po ja įrengta kripta.

XVIII a. viduryje – pačiame vėlyvojo baroko žydėjime – bažnyčioje buvo dvylika dirbtinio marmuro altorių, iš kurių impozantiškiausias – Nukryžiuotojo Jėzaus didysis altorius, vienintelis mus pasiekęs (šio altoriaus autoriumi laikomas architektas Tomas Žebrauskas). Aukštas, dviejų tarpsnių, darnių proporcijų didysis altorius, kompozicine schema primenantis U raidę, užpildo visą presbiterijos erdvę (ant vienos kolonos užrašyta pastatymo data – 1754 m.). Šiame altoriuje panaudota reta ir originali dviejų glorijų kompozicija: viena glorija – Kristaus monograma, kaip jėzuitų ordino emblema, vainikuoja altorių, o kita sujungta su langu, užpildo antrąjį tarpsnį. Pirmajame tarpsnyje – Nukryžiuotojo Jėzaus paveikslas (dabartinį nutapė Bronius Rutkauskas 1992-1994 metais). Altoriaus tapybiškumą pabrėžia itin vykusios spalvos: pilka ir tamsraudonė – cokolio bei abiejų tarpsnių, švelni gelsva iki balzganos – kolonų stiebų, išmargintų įvairiaspalvėmis gyslomis (čia dirbo dirbtinio marmuro meistrai Jonas Kerneris ir Antanas Dacratas). Dabar altoriuje nebėra jį puošusių statulų, o virš piliorių, ant vidurinės navos sienų iš abiejų pusių buvę įmontuoti dideli, ant drobės tapyti paveikslai su svarbiausiais įvykiais iš šv. Pranciškaus Ksavero gyvenimo taip pat yra dingę.

Šiuo metu Jūs matote 62% šio straipsnio.
Matomi 426 žodžiai iš 689 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.