Kauno kolegijos lakštutienės špera 3 kurso
5 (100%) 1 vote

Kauno kolegijos lakštutienės špera 3 kurso

Atsargų valdymas

Kadangi atsargos įmonės veikloje turi didelę reikšmę yra reikalinga jų nuosekli kontrolė. Vykdant produkcijos gamybą yra labai svarbu kontroliuoti žaliavas laikomas gamybos sandėliuose, kad jokiu būdu žaliavų trūkumas nedarytų negatyvaus poveikio pačiai produkcijos gamybai.

Taip pat įmonės išleidžiančios galutinę produkciją tikslas – pasiekti aukštą klientų aptarnavimo lygį esant minimalioms išlaidoms. Tokiu būdu reikia turėti reikiamą kiekį žaliavų ar galutinės produkcijos reikiamoje vietoje ir tinkamu laiku. Todėl patys svarbiausi sprendimai, kuriuos būtina išspręsti vykdant atsargų valdymą yra šie:

1) kiek reikia turėti atsargų;

2) kada jas reikia turėti;

3) kur jos bus laikomos ir kokios jos bus.

„Kiek“ šį klausymą reikia atsakyti kalbant tiek apie žaliavas, tiek apie galutinę produkciją. Taigi reikia žinoti kiek t.b. atvežta žaliavų ir kiek t.b. pagaminta produkcijos, kad būtų patenkinti klientų poreikiai, bei racionaliai atlikti užsakymai tuo pačiu metu žvelgiant į ateitį dėl būsimų užsakymų įvykdymų. Remiantis paskaičiuotomis išlaidomis yra nustatomas ekonomiškiausias atsargų kiekis, kurį reikia turėti paskirstymo vietoje ar užsisakyti.

Tam, kad atsakytumėme į klausimą „kiek „, t.y. nustatyti optimalų atsargų kiekį, yra naudojamas ekonomiškai pagrįsto užsakymo dydžio modelis (EOQ). Realizuojant bet kokios įmonės, svarbu tikslą, t.y. siekiant kuo aukštesnio kliento aptarnavimo lygio reikalingos didelės investicijos į atsargas.

pav

Didėjant įdėjimams į atsargas proporcingai kyla klientų aptarnavimo lygis, visapusiškas jų poreikių tenkinimas bei efektyvus užsakymų vykdymas.

Įvairioms įmonėms atsakant į klausimą „kiek“, būtina kontroliuoti kiek atsargų turi būti sandėliuose, kad būtų efektyviai atliekami klientų užsakymai.

„Kada“ antras sprendimas vykdant atsargų valdymą yra atsakymas į klausimą „kada“, t.y. kada reikia užsakyti ar pagaminti. Šio sprendimo atlikimas priklauso nuo pačios įmonės veiklos pobūdžio bei gamybos apimčių dydžio. Šis sprendimas yra susijęs su tai kiek laiko užima užsakymų organizavimas (nuo paraiškos naujoms atsargoms padavimo iki galutinio užsakymo įvykdymo taško).

Laikas, reikalingas užsakymo organizavimui priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip gamybos tempas, užsakymo paruošimo laikas, transportavimo laikas. Todėl iš esmės reikia įvertinti laiką per kurį pateikiamos užsakytos žaliavos r gatava produkcija ir apskaičiuoti turimas žaliavas ar produkciją, kad užsakymo vykdymo laikotarpiu jų nepritrūktų.

Klausimas „kur“ reiškia, kur atsargos bus sandėliuojamos ir laikomos, t.y.ar gamykloje ar paskirstymo sandėliuose ar dar kur nors. Ir dar svarbu kokios atsargos bus kaupiamos.

Šis klausimas yra ypatingai svarbus įvairios produkcijos gamyba ar prekyba užsiimančioms įmonėms.

Kadangi įvairios atsargų rūšių nėra vienodai svarbios, todėl įmonėse kuriose yra šimtai ar net tūkst. įvairių atsargų rūšių, atsargos yra klasifikuojamos pagal svarbą.

Atliekant atsargų valdymą bei kontrolę įmonės pagrindinį dėmesį turi koncentruoti į svarbiausias atsargų rūšis, kurioms reikalingas sudėtingesnis valdymas.

Atsargos skirstomos pagal A,B,C klasifikaciją, t.y. į 3 grupes. Svarbiausios atsargų rūšys yra priskiriamos į A grupę, o mažiau svarbios atsargų rūšys y B,C. Šios klasifikacijos tikslas yra nustatyti tas atsargų rūšis, kurios yra būtiniausios gamybos procese arba turi daugiausia įtakos bendram pardavimui.

Pirmas etapas klasifikuojant atsargas A,B,C metodu yra kokio nors kriterijaus pasirinkimas (pvz.: parduotų atsargų kiekis)

Antras etapas – atsargų rūšių klasifikavimas pagal pasirinktą kriterijų, svarbumo mažėjimo tvarka. Tokiais atvejais kai atsargų rūšys yra žymimos atskirais kodais, skaičiavimai reikalingi atsargų klasifikacijai vykdyti, atliekami kompiuterio pagalba.

Būna atveju kai A,B,C atsargų klasifikacijos neužtenka. Todėl papildomai dar pridedama ketvirta grupe D. Ši grupė naudojama nereikalingoms atsargų rūšims klasifikuoti, t.y. toms, kurios t.b. pašalintos iš gamybos ir (arba) iš sandėlių. A,B,C atsargų klasifikacija suteikia galimybes, sukoncentruoti dėmesį į svarbesnes atsargų rūšis, kad jos būtų kuo efektyviau panaudojamos. Įmonėms yra pravartu naudotis sudėtingesne nors ir brangesne atsargų valdymo technologija, kad būtų gaunamas pelnas, dėl parduotų A grupės neatsišvietė paskutinė eilutė

Vykdant atsargų kontrolę ir valdymą yra naudojami du modeliai:

1) fiksuoto kiekio modelis;

2) fiksuoto intervalo modelis.

Fiksuoto kiekio modelis. Įmonė besinaudojanti fiksuoto kiekio modeliui kiekvieną kartą duoda užsakymą fiksuoto kiekio atsargoms, semiantis priskaičiuotomis išlaidomis ir paklausa. Naudojant šį modelį reikia nustatyti atsargų minimumo lygį, tad žinoti, kada vėl reiks daryti naują užsakymą. Šis atsargų minimumo lygis yra vadinamas naujo užsakymo tašku. Tuo metu kai atsargos pasiekia iš anksto nustatytą lygį yra automatiškai užsakomas fiksuotas produkcijos kiekis. Šis modelis dažniausiai naudojamas dirbant su A grupės atsargomis. Fiksuoto kiekio modelis dar vadinamas dviejų dėžių sistema. Kai pirma dėžė tuščia – pateikiamas antras užsakymas. Atsargų kiekis antroje
dėžėje parodo, kiek atsargų reikės kol bus įvykdytas užsakymas

Pav

Užsakymų atsargų likutis priklauso nuo išlaidų arba paklausos. Atsargų lygis kuriam esant pateikiamas naujas užsakymas priklauso nuo laiko per kurį šis užsakymas įvykdomas nuo gaminių paklausos bei pardavimų dydžio per tą laiką, t.y. kiek vienetų parduodama per dieną, sav.ar kitą laiko tarpą (pvz. jei naujas užsakymas įvykdomas per 2sav, o per dieną parduodama 10vnt, tai naujo užsakymo taškas bus 140 vnt.). tai įmonės užsakymai vykdomi yra cikliniai. Paveiksle pavaizduoti 3 ciklai, ir kiekvieną kartą ciklas prasideda nuo 4000 atsargų vnt. t.y. fiksuoto kiekio, kurį reikia užsakyti ar pagaminti. Tačiau kiekviena ciklo trukmė skiriasi (5,7,4 savaitės) laiko momentas kada atsargų lygis pasiekia naują užsakymo laiką. 150 tūkst.vnt.3 cikluose yra skirtingas. Kuo didesnė ciklo trukmė, tuo ilgesnis laiko tarpas iki naujo atsargų užsakymo momento.

Fiksuoto intervalo modelis. Naudojant šį modelį atsargos yra užsakomos fiksuotais arba reguliariai intervalais. Užsakomas atsargų kiekis kinta priklausomai nuo to kiek patikrinimo metu yra atsargų vienetų. Atsargos yra suskaičiuojamos baigiantis laikotarpiui ir užsakoma remiantis suskaičiuotu atsargų kiekiu. Šio modelio pranašumas yra tas, kad čia nebūtina atidi priežiūra. Mažavertės atsargos g.b. užsakomos ne dažnai ir dideliais kiekiais, retai tikrinant jų lygį, todėl efektyvu šį būdą naudoti (grupės atsargoms, kontroliuoti bei valdyti. Kai kuriais atvejais fiksuotas intervalo modelis yra reikalingas pristatymo grafikams sudaryti. Tai būdingas mažesnis maisto parduotuvėms į kurias vienos prekės pristatomos kas dieną, kitos kas sav, kartą į mėn. yra nustatomas tam tikras atsargų kiekis, kurio užtektų iki to laiko, kol bus atliktas naujas užsakymas. Kiekvieną kartą užsakymo kiekis kinta.

Pav

Iš paveikslo matyti, kad užsakymai pateikiami intervalais kas 5savaites, tačiau užsakomas kiekis kiekvieną kartą skiriasi. Jei įmonė nusprendžia kiekvieną ciklą pradėti su 4000vnt., o nuo paskutinio užsakymo parduoda 2500vnt, tai reikės užsakyti 2500vnt.+nustatyta paklausa per naujo užsakymo vykdymą, t.y. vėl būtų lygūs 4000vnt. Naudojant šį modelį reikalaujami fiksuoti intervalai tarp užsakymų ir kintamų atsargų užsakymo kiekiai.

Yra 3 su atsargom susijusios kaštų grupės:

1) atsargų laikymo kaštai. Į šiuos kaštus yra įskaitoma panaudoto kapitalo apimtis, sandėliavimo kaštai, draudimas ir nusidėvėjimas. Laikymo kaštai didėja proporcingai vidutiniam laikomų atsargų dydžiui. A=Q/2 A- vidutinis atsargų dydis; Q – vienodo dydžio užsakymai. A=(S/N)/2 S- pardavimai per m./vnt.; N- kartai metuose.

Pavyzdys. Tarkim, metiniai sandėliavimo kaštai siekia 2500 Lt. Atsargų draudimas sudaro 500Lt. Nusidėvėjimas lygus 1100Lt. Įmonė įsigyja atsargas, kurių vnt. kaina 3Lt.ji parduoda produkcijos 2400 vnt/m. užsako atsargas 12 kartų per metus. Šios įmonės kapitalo kaštai yra 8proc.ir ji yra investavusi atsargų laikymui 2400Lt.

Nustatykite vidutines atsargas, vidutinę atsargų vertę bei laikymo kaštus.

1) A=(240000/12)/2=10000vnt.

2) Vidutinė atsargų vertė=10000*3=30000Lt

Kapitalo panaudojimo apimtis = 30000*0,08=2400Lt.

2500+500+1100+2400=6500 (laikymo kaštai)

6500/30000=0,2167*100proc. =21,67proc.

TCC=C*P*A

TCC=0,2167*3*10000=6501

TCC – laikymo kaštai

C – laikymo kaštai proc.

P – atsargų vieneto kaina Lt.

A – vidutinis atsargu kiekis.

2) atsargų užsakymo ir gavimo kaštai. Juos sudaro užsakymo pateikimo ir transportavimo kaštai (įstaigų susirašinėjimas ir telefoninis ryšys, atsargų priėmimas). Kiekvienam užsakymui šių kaštų dydis yra pastovus.

TOC =F*N=F*S/Q

TOC – metiniai užsakymo kaštai

F – pastovūs kaštai, atsargų užsakymai (užsakymo kaštai)

N – užsakymų skaičius per metus.

Jei pastovūs užsakymo kaštai yra lygūs 100 Lt, tai metiniai 1200Lt.

TOC =100*12=1200Lt

TIC=TCC+TOC

TIC=6504+1200=7701

TIC – metiniai bendri atsargų kaštai.

3)atsargų išsekimo kaštai. Jie yra susiję su atsargų trūkumu. Juos sudaro nuostoliai dėl pardavimų sumažėjimo, kliento palankumo praradimo ir gamybos planų pažeidimo.

Draustinės atsargos. Reikalingos netikėtam pardavimų prieaugiui.

A=Q/2+draustinės atsargos

Pavyzdys. Gamintojas per metus naudoja 50 000 molio formų liejimui. Kiekviena forma kainuoja 2Lt. Jų metiniai laikymo kaštai sudaro 20proc., pastovūs užsakymo kaštai sudaro 100Lt.užsakymui. Nustatyti optimalų užsakymų atsargų dydį.

EOQ = √(2*F*S) / (C*P)

EOQ=Q

P=2LT

C=20proc. =0,2

F=100Lt

S=50 000 vnt.

EOQ=√(2*100*50 000)/0,2*2=5000vnt.

Apskaičiuokite bendrus metinius atsargų kaštus. TIC

TIC=TCC+TOC

TCC = C*P*A=0,2*2*2500=1000

A=Q/2=5000/2=2500

TOC=F*N=F*(S/Q) =100*(50 000 *5000) =1000

TIC =1000+1000 =2000

Apskaičiuoti metinius bendrus atsargų kaštus, kai užsakymas neoptimalus.

a)Q =4000vnt; b) Q =6000vnt.

a) TIC =TCC+TOC

TCC =C*P*A =0,2*2*2000 =800

A =Q/2 =4000/2 =200

TOC =F*N =F/(S*Q) =100*(50 000/4000) =1250

TIC =800+1250 =2050

b) TIC =TCC+TOC

TCC =C*P*A =0,2*2*3000 =1200

A =Q/2 =6000/2 =3000

TOC =F*N =F/(S/Q) =100*(50 000/6000) =833

TIC =1200+833 =2033

Tarkim liejimo formų tiekėjas suteiks 1proc.nuolaidą, jei užsakymo partija sudarys 10 000vnt. Kiek padidės bendri atsargų kaštai ir kokia bus
ekonomija ryšium su suteikta nuolaida.

Nuolaida.

2*0,01 =0,02

2-0,02 =1,98

P =1,98

Q =10 000vnt

TIC =TAC+TOC

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1615 žodžiai iš 5376 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.