Referatas
Kaunas
2006
Turinys
1. Įžanga………………………………………………………………………………………………………………………………….3psl.
2. Medicinos daktarai………………………………………………………………………………………………………………..4psl.
3. Medicinos daktarai, dirbę Kaune 15-16a………………………………………………………………………………….5psl.
4. Barzdaskučių cechas…………………………………………………………………………………………………………….6psl.
5. Špitolės……………………………………………………………………………………………………………………………..8psl.
6. Vaistinės. Vaistininkai…………………………………………………………………………………………………………9psl.
7. Vaistininkai, dirbę Kaune 16a……………………………………………………………………………………………..10psl.
8. Apibendrinimas…………………………………………………………………………………………………………………11psl.
9. Naudota literatūra………………………………………………………………………………………………………………12psl.
Įžanga
Pirmosios žinios apie Kaune gyvenusius gydytojus siekia 15a.pabaigą. Kaune ir Vilniuje gyveno bei praktikavo Paracelso pasekėjas, medicinos daktaras Antonis Šnebergeris ( A. Schneeberger ). 1498m. gyveno gydytojas Jonas ( Jan Lekarz ), šis gydytojas ir anksčiau buvo dirbęs Kaune ir t.t.
Sprendžiant iš šaltinių, galima daryti išvadą, kad medicinos daktarai užėmė reikšmingą padėtį visuomenėje. Imdami už gydymą didelius atlyginimus, daktarai buvo prieinami tik didikams, pirkliams, turtingiesiems miestiečiams, magistrato nariams.
Tačiau daktarų teikiama pagalba buvo labai ribota. Mat, tų laikų supratimu medicinos daktaras – tarsi „filosofas gydyme“. Jie visiškai negydė odos ir chirurginių ligų, nes tais laikais šių ligų gydymas laikytas fiziniu rankų darbu, tinkančiu amatininkui barzdaskučiui, bet ne medicinos magistrui ( „manipulare binga“). Ir nors viduramžių universitetuose chirurgijos pagrindai buvo dėstomi, baigę universitetus privalėdavo pasižadėti „netepti rankų chirurginėmis operacijomis ar deginimu“. 15a. iš daktaro buvo reikalaujama ne tik gero teorinio profesinio pasirengimo, bet ir įvairiapusio bendro išprusimo.
Kaip tik ir apie Kauno daktarą Joną Ernestą Štyglerį atsiliepiama kaip apie gerai išsilavinusį, puikiai išmanantį mediciną. Būtent todėl jis priešpastatomas vienam menkai išsilavinusiam Kauno barzdaskučiui. 15a. Kaune praktikavę medicinos daktarai savo profesiniu pasirengimu, matyt, nenusileido kolegoms iš Vakarų Europos. Paracelsas, minėdamas kelionę į Kauną ir Vilnių, rašo, jog išmokęs vertingų gydymo metodų, surinkęs farmakologinių žinių.
Medicinos daktarai
Iki 16a. pabaigos ne tik pradedančių augti Lietuvos miestų gyventojai, bet ir bajorai, stambūs didikai ir net kunigaikščiai, susirgę, matyt, naudojosi liaudies medikų pagalba. Iki 15a. pabaigos nėra žinių apie Lietuvos miestuose gyvenančius ir praktikuojančius gydytojus. Net Lietuvos didieji kunigaikščiai susirgę kviesdavosi gydytojus iš Prūsijos, Livonijos. Tik truputį vėliau, pradėjus plisti renesanso idėjoms, atsirado naujas požiūris į pasaulį. Nuo dangaus atsigręžta į žmogų, pradėta aukštinti jo moralines savybes, siekiama fizinio tobulumo. Aplinkos reiškinius imta aiškinti ne antgamtinių būtybių rūstybe ar malone, o suteikiant jiems materialų pagrindą. Pavyzdžiui, suprasta, kad epidemijos – tai ne Dievo bausmė. Italų mokslininkas Girolamo Fracastoro apibendrino ir susistemino turėtus duomenis apie infekcijas. Anot jo, infekcines ligas sukelia galintys daugintis užkratai ( kontagiumai ). Jie perduodami kontakto metu – tiesiogiai arba per orą. Apsisaugojimo nuo ligų imta ieškoti ne tik bažnyčioje, bet ir pas diplomuotus medikus – medicinos daktarus. Kad Kaune mokslo poreikis buvo aiškiai juntamas, rodo palyginti nemažas iš čia kilusių studentų skaičius. Krokuvos universitete buvo imatrikuliuoti 24 kauniečiai. Tik įsteigtame pažangiame protestantiškame Karaliaučiaus universitete studijavo daugiau kaip pusšimtis kauniečių. Mokėsi jie taip pat ir Tiubingeno, Vitenbergo, Elbingo universitetuose, o kai kurie pasiekdavo ir tolimąją Italiją. Be abejonės, didesnė ar mažesnė jų dalis studijavo ir mediciną. Štai Krokuvos universitete imatrikuliuoti du studentai iš Kauno – Andrius Johanis ( Andreas Johanis de Kovno medikus ) ir Georgijus Johanis ( Georgijus Johanis de Kovno medikus ). Andrius Johanis Krokuvos universiteto medicinos fakultete studijavo 1489-1491m., o Georgijus Johanis 1489-1490 metais. Tai pirmieji žinomi studentai medikai iš Lietuvos užsienio universitetuose. Deja, apie tolesnį šių asmenų likimą dokumentų neaptikta. Nežinoma net, ar baigę mokslą, jie grįžo į
Kauną. Kitam kauniečiui Tomui, baigusiam Bolonijos universitetą, 1512m. gruodžio 16d. buvo suteiktas laisvųjų medų ir medicinos daktaro laipsnis ( Promotio in artibus et medicina. Thomas de Lithuania Polono ). Baigęs mokslą medicinos daktaras Tomas grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1518m. jam Lietuvos Didysis Kunigaikštis Žygimantas Senasis „už didelius nuopelnus ir meną gydant“ dovanojo žemių, baudžiauninkų ir jį paskyrė karališkojo dvaro gydytoju. Vėliau Tomui karalius suteikė daug asmeninių privilegijų : atleido nuo mokesčių, leido laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, teisti jį tegalėjo tik bajorų teismas. Įvairiuose dokumentuose Žygimantas Senasis atsiliepia apie Tomą, kaip apie „gerai išsimokslinusį ir puikiai išmanantį medicinos paslaptis“. Kunigaikštis Tomą vadino „įžymiuoju laisvųjų menų ir medicinos daktaru iš Kauno“. Ir vėlesniuose šaltiniuose Tomas tebefigūruoja kaip Žygimanto Senojo gydytojas.
Medicinos daktarai Kaune gyvavo dar 15a. pabaigoje. Tuomet žymus medikas, alchemikas ir filosofas Paracelsas lankėsi Kaune, Vilniuje ir susitiko su vietiniais gydytojais.
Iš mieste gyvenančių gydytojų tarpo būdavo skiriamas miesto gydytojas – tada vadintas fiziku arba štad-fiziku. Apie Kauno miesto fizikus duomenų maža. Miesto magistrato knygų aktuose minimas Kaune gyvenantis daktaras Rupertas Finkas. Viename akte jis minimas kaip „daktaras Rubertas Finkas, fizikas“. Apie 1479m. Kaune fiziku buvo daktaras Mikalojus Rurokas. Įžymaus Gdansko okulisto Jano Ruroko sūnus. Apie fizikų veiklą Kaune žinių maža. Be savo pagrindinio užsiėmimo – gydytojo darbo, jie paprastai privalėjo tikrinti vaistines, teikti žinių apie nunuodijimus ar kitus prievartinės mirties atvejus, organizuoti medicininę pagalbą epidemijų metu.
Medicinos daktarų skaičių mieste nustatyti sunku. Sprendžiant iš aptiktų duomenų, jau 15a. Kaune, matyt, nuolat gyveno po 1-2 medicinos daktarus. Deja, dėl spragų šaltiniuose, mažai tepavyko aptikti apie juos duomenų 16-17a. Vėliau mieste gydytojų beveik nepadaugėjo. Tuo laikotarpiu Kaune vienu metu praktikavo vos 2-3 daktarai. Palyginus su barzdaskučiais ir vaistininkais, daktarai buvo pati negausiausia medicinos darbuotojų grupė mieste.
Medicinos daktarai, dirbę Kaune 15-16a.
1. Jonas
2. Andrius
3. Mozė Samuelis
4. Todrosas
5. Rubertas Finkas
6. Antonis Šnebergeris
7. Jurgis Leobelskis
8. Erazmas Renskis
9. Jokūbas Šmitas
Barzdaskučių cechas
Barzdaskučiai – pripažinti viduramžių medicinos atstovai. Lietuvos istoriniuose šaltiniuose jie minimi nuo 15a.pab., nors tai dar nereiškia, kad jų čia nebuvo anksčiau. Tuo metu susikūrė barzdaskučių organizacijos – cechai, turėję įvairios, dažnai prieštaringos reikšmės barzdaskučių padėčiai miestuose. Šiuo metu žinomi trys 15-16a. Lietuvoje veikę barzdaskučių cechai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.