Kauno sventes
5 (100%) 1 vote

Kauno sventes

TURINYS

Įžanga……………………………………………………………………………………………………………….3psl.

Lietuvos valstybinės šventės………………………………………………………………………………..4psl.

Dainos Dienos šventė………………………………………………………………………………………….5psl.

Dainos Dienos šventė. Programos antroji dalis……………………………………………………6-7psl.

Tuometiniai atsiliepimai apie Dainų šventę……………………………………………………………8psl.

Kauno chorų šventė……………………………………………………………………………………….9-10psl.

Atsiliepimas apie Kauno chorų šventę…………………………………………………………………10psl.

Giedro patriotiškumo šventė………………………………………………………………………………11psl.

Apibendrinimas………………………………………………………………………………………………..12psl.

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………..13psl.

ĮŽANGA

Šiame referate bus rašoma, apie kauniečių švenčiamas šventes 1919-1940/4 metais.

Per amžius kito švenčių forma, tačiau tauta iki šių dienų išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausią jų gyve¬nimo dalį.

Žmonės tais laikais būdami labai geranoriški ir nuoširdūs ir šventes švęsdavo labai linksmai, pagal visus papročius, tradicijas su visom, tai šventei priklausančiom, apeigom. Vieni kitiem padėdavo šventėms ruoštis, iš metų į metus papildydavo šventimo ritualą, patobulindavo, kažką šiek tiek pakeisdavo, bet mintis išlikdavo tokia pati. Štai ir iš žmonių teko girdėti, kad jie labai stengėsi viską išlaikyti ir perduoti iš kartos į kartą šiais laikais.

Įvairūs miesto renginiai, iškilmės, eisenos puošdavo Laikinosios sostinės gatves, o žmones džiugindavo ir vienydavo.

Lietuvos valstybinės šventės

Kaip ir kiekviena šalis, Lietuva irgi turi savo valstybines šventes.Valstybinių švenčių dienomis prie valstybinės valdžios ar valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų nustatytąja tvarka iškeliama Lietuvos valstybės vėliava. Vėliava iškeliama šiomis dienomis:

Sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną

Birželio 14-ąją – Gedulo ir Vilties dieną (su gedulo ženklu)

Birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu)

Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) d.

Liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną

Rugpjūčio 23-ąją – Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu)

Rugsėjo 1-ąją – Laisvės dieną

Rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu)

Spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną

Lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną

Lapkričio 23-ąją – Lietuvos karių dieną

DAINOS DIENOS ŠVENTĖ

Pirmoji dainų šventė įvyko Kauno Dainų slėnyje 1924m. rugpjūčio 23-25d. Joje dalyvavo 80 mišrių chorų, 3 tūkstančiai dainininkų, o vyriausiasis dirigentas buvo J. Naujalis, St. Šimkus ir J. Štarka.

Šventės iniciatorius J. Žilevičius.

„Pirmoji Dainų Diena davė pradžią dainų švenčių tradicijoms, parodė subrendusias jėgas ir galimybes toliau ugdyti chorinį dainavimą plačiu mastu. Šventės pasisekimas Lietuvos muzikams suteikė gražių vilčių ateičiai […]“ ( V. Akelaitis ).

Smulkmena : J. Naujalis prieš pat šventę buvo parašęs pareiškimą, atsisakąs vyr. dirigento pareigų, nes neturįs pinigų frakui įsigyti. Frakas buvo nupirktas iš Dainų dienos komiteto paskirtų lėšų. Kita smulkmena ( tapusi mūsų Dainų šventėse, atrodo, tradicine ) : šventė buvo numatyta 23-24 dienomis, bet visą 24-ają lijo, tad tos dienos programa buvo perkelta į 25-ąją.

Dainų šventė… Dainos diena… Daina ir vėl daina…

Atgimusi tauta, atgimusi per dieną, pačią dainą pakėlė dar aukščiau.

Kada priespaudos laikais daina tik bailiai virpėjo, dabar, įgavus laisvę, troško prasiveržti galingu laisvos dainos himnu. Ji reikalavo, kad ne vienas vaikinas, ne viena mergina niūniuotų sau vargo dainelę – tai buvo verguvės metais, – ji reikalavo dabar, kad visi Lietuvos vaikai užtrauktų galybės, laimėjimo dainą.

Jaunimas visur pirmutinis. Jisai, katalikiškasis jaunimas, nuaidino sutartiniais balsais ne vieną dainą Laikinojoje sostinėje. Jisai, pirmas padarė neišdildomą mūsų kultūros istorijoj žygį, surengdamas pirmąsias Lietuvos katalikiškojo jaunimo, o ir iš viso pirmas Lietuvoje bendras dainas. Tai buvo liepos 5-6 dienomis, 1924m.

Rugpjūčio 23-24d. suruošta jau visos Lietuvos Dainos Diena. Čia, į Kauną, suvažiavo dainininkai iš visų Lietuvos kampelių.

Rugpjūčio 23d. graži, saulėta diena.
Tik ėjo, tik lipo į kalną dainininkai ir publika, tik margavo gatvės, keliai, takai, kalnas, aikštė, kalva – visur pilna žmonių. Tai dainos suvažiavimo pasiklausyti. Prasivėrus estrados vartai, pasipylė dainininkės, dainininkai. Ėjo ir ėjo, rodos, galo nebus – visą pusvalandį.

Susitvarkė 3 000 dainininkų milžinas choras. Respublikos Prezidentas apdovanojęs chorvedžius ir dirigentus leido pradėti dainas.

Seniausias Lietuvos muzikos p. Naujalis mostelėjo batutu, ir tūkstančiai žmonių sulingavo : „Lietuva, tėvyne mūsų!“. Jo vedamas choras sudainavo dar tris dainas, paskui paėmė diriguoti p. Šimkus. sudainavus dar 7 dainas, pradėjo chorai savo jėgas mėginti.

Dainavo pirmiausia Panevėžio miesto jungtinis choras. Jam pritarė piano, smuikų ir dūdų orkestras. „Gražiai dainavo“ – tokie buvo žmonių atsiliepimai po šventės. Žmonės pastebėjo šio choro dainavimo vieną ypatingumą – tai „miestietiškumą“. Visos Dainos Dienos šventės pagrindan padėta liaudies kūryba ir jos motyvai; panevėžiečių choro besiklausydami, žmonės jautėsi lyg operoj; čia muzika stengėsi atvaizduoti veiksmus.

Po Panevėžio choro ėjo kauniečių Pavasarininkų jungtinis choras, vedamas p. Likerausko. Jisai gražiai, galingai sudainavo „Pavasarininkų Himną“, „Jaunimo giesmę“ ir „Kur bėga Šešupė“. Repertuaras buvo išpildytas kaip reikia. Tai pastebėjo ir to laiko kritikai, (pvz. p. Banaitis).

Paskui vėl ėjo jungtinis choras, jau p. trakos diriguojamas.

Rugpjūčio 23 dienos dainos tuo ir baigėsi. Tęsinys kitą dieną. „Tada turi įvykti iškilmingiausia dalis“ – rašė tuometinė spauda. Žmonių turėtu privažiuoti daugiausia.

DAINOS DIENOS ŠVENTĖ

Programos antroji dalis.

Rugpjūčio 24d. dieną, kada turėjo būti vykinama Dainos Dienos programos antroji dalis, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro lijo. Šis lietus Dainos Dienos šventei labai pakenkė. Žmonės be abejo to pabūgo. „Praeis, tuoj nustos liję“, dar mėgino taip vienas kitą guosti ir raminti žmonės.

Dainininkams, priemiesčiuose menkai pastogėmis aprūpintiems, peršlapimas ir purvynas neteikė gero ūpo. Dalis jų, negalinčių ilgiau Kaune pasilikti, jau tą pačią dieną išvažinėjo namo. Ištisi traukiniai žmonių buvo atvažiavę į Dainos Dieną, bet neturėdami lyjant kur pasidėti ir nematydami giedros besiartinant, tą pačią dieną vakariniais traukiniais išsivažinėjo atgal. Viskas paskendo miniose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1034 žodžiai iš 3369 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.