Kavos raida
5 (100%) 1 vote

Kavos raida

ĮVADAS

Rinkos ekonomikos ypatybė ta, kad įmonės funkcionuoja visiškai savarankiškai, vadinasi įmonė pati sprendžia, kokius išteklius naudos, kokius gaminius gamins, kokia bus gamybos apimtis, darbuotojų skaičius ir pan. Taip pat įmonė pasirenka rinką, kur parduos savo produkciją. To pasirinkimo tikslas – siekti tam tikro pelno. Suprantama, kad pelnas bus tuo didesnis, kuo didesnės bus pajamos. Tačiau produktas bus parduodamas tik tada, kai jį sutiks nupirkti. Vadinasi, įmonė visada turi rūpintis paklausos tyrimu

Yra daiktų, kurie verti to, kad jiems būtų

Išsaugota ištikimybė. Pavyzdžiui , kava…

Dž.Golsvortis

Kava yra natūralus skrudintų ir maltų pupelių produktas. Ji auginama daugiau nei 50-yje įvairiausių pasaulio valstybių tropikų ir subtropikų klimato juostose. Daugiau nei 25 milionams žmonių visame pasaulyje pragyvenimas susijęs su kava. Ji yra vienas vertingiausių pasaulinio eksporto produktų, daugelį metų užima antrą vietą po naftos.

Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli. Afrikos, Amerikos ir Azijos tropikuose auga visžaliai lipikinių šeimos medžiai ir krūmai. Šią šeimą sudaro apie 5 tūkstančiai rūšių, 50 iš jų – kavamedžiai, kurių vaisiai leidžia mums mėgautis skaniu ir kvapniu gėrimu.

Mūsų planetoje priskaičiuojama daugiau kaip 6 mlrd. kavamedžių, jų užimamas plotas sudaro 4,5 mln. Hektarų. Įvertinkime milijonų žmonių milžinišką triūsą, kuris suteikia mums galimybę išgerti puoduką kavos.

Kava daugelyje šalių svarbiausia eksporto preke tapo XIX amžiuje. Kavos eksportas turi išskirtinę svarbą uždirbant užsienio valiutą bei didinant augintojų pajamas.

Kadangi kintančios kainos ir gamybos apimtys apsunkino kavos gamybą, 1962 m. JTO ir Tarptautinė kavos organizacija pasirašė ilgalaikę tarptautinę kavos sutartį. Pasirašytos sutartys septyniasdešimtaisiais, aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais metais leido sėkmingai stabilizuoti kavos kainas nustatytuose rėmuose.

1994 m. Pasirašyta penktoji sutartis, nesistengia reguliuoti rinkos. Joje ypatingas dėmesys skiriamas išsamios informacijos apie kavą teikimui, įvairių kavos projektų rėmimui, taip pat daug dėmesio skiriama kokybės gerinimui ir globaliniam suvartojimui, rinkodaros mecanizmui gerinti bei pasaulinės industrijos problemoms ir klausimams tirti bei spręsti.

Kava į Lietuvą yra importuojama iš kitų šalių. Kokios šalys yra pagrindinės kavos eksportuotojos? Kaip kava patenka į Lietuvą? Kokios įmonės Lietuvoje užsiima kavos importavimu? Kokia kavos pasiūla ir paklausa Lietuvoje? Įšiuos klausimus norime atsakyti savo darbe.

ŠALYS GAMINTOJOS

Brazilijoje San Paulo miesto centre aikštėje iškilęs originalus monumentas – bronzinis kavamedis – šalies turtingumo simbolis. Ne tik Brazilijos, bet ir kitų šalių ekonomikoje kava yra labai svarbi prekė.

Kiekvienais metais pasaulinėje rinkoje kavos parduodama daugiau kaip už 2 mlrd. dolerių. Daugeliui šalių ji yra pagrindinis pelno šaltinis.

Pasaulinėje rinkoje kava prekiauja daugiau kaip 50 šalių. Iš viso per metus pagaminama apie 4,5 mln. tonų kavos pupelių. Lotynų Amerikos šalų ekonomikoje ši kultūra užima labai svarbią vietą. Po Brazilijos daugiausia kavos pagamina Kolumbija, Meksika, Salvadoras.

Pagal Tarptautinės kavos organizacijos 1996 m. Statistiką yra pateikiami tokie pagrindinių šalių eksportuotojų duomenys: ( tūkstančiais maišų, vieno maišo svoris – 60 kg. )

Brazilija – 27 582

Kolumbija – 10 000

Indonezija – 8 197

Meksika – 5 100

Dramblio Kaulo Krantas 4 917

Uganda – 4 366

Gvatemala – 4 300

ŠALYS VARTOTOJOS

Tikras kavos gerbėjas ir žinovas sugeba įvertinti gerą kavą ir nori mėgautis išties puikiu gėrimu.Todėl į kavos elitą negali užklysti nė viena bloga pupelė ar kokių nors svetimkūnių. Nustatyta kavos maišymo filosofija, teisingas įvairių kavos rūšių derinimas ir atitinkamas skrudinimas užtikrina, kad vieną kartą sukurtą, dominuojantį kavos skonį galima išsaugoti ir visada pakartoti iš naujo. Vis tobulėjančios medžiagos ir įpakavimo technika garantuoja, kad kava bus išlaikyta ilgesnį laiką , tvarkingai įpakuota kava yra nusipelniusi didesnio vartotojų pripažinimo.

JAV yra didžiausias kavos importuotojas pasaulyje, tačiau, skaičiuojant pagal sunaudojimą vienam gyventojui, skandinavai išgeria kavos beveik tris kartus daugiau.

Specialistų teigimu kavos pasaulyje suvartojamas per metus išauga ne daugiau kaip 2 – 3%.

Neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų šalių be kavos. Čia ji gerema visur – namuose, svečiuose, gatvėse, kavinėse, bet kuriuo dienos ir nakties metu.

Arabų šalyse vaišinama kava – tai tradicija, pagarbos ir garbės ženklas.

Pagal kavos suvartojimą vienam gyventojui pirmauja Švedija, JAV, Suomija, Danija.Šios šalys kavos importuoja daugiausia.

Kava tapo svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Tai byloja Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB ,,Baltijos tyrimai ‘‘ duomenys. Apklausus per tūkstantį 15 – 74 m. Lietuvos gyventojų, paaiškėjo, kad 73% iš jų geria kavą. Labiausiai prisiekusiųjų šio gėrimo gerbėjų amžius svyruoja nuo 20 iki 49 metų.

Pastebėta, kad kavos daugiau geria aukštesnio išsilavinimo ir turintys didesnes pajamas žmonės. Tarp lyčių didesnės kavos gerbėjos –
moterys.

KAVĄ IMPORTUOJANČIOS ĮMONĖS

Į Lietuvą kavą importuoja šios įmonės:

UAB ,,Kavinukas‘‘ – Paulig

AB ,,Kraft Jacobs Suchard LT‘‘ – Jacobs

UAB ,,Eugesta‘‘ – Merrild

UAB ,,Sanitex‘‘ – Tshibo, Folgers

UAB ,,Daisena‘‘ – Ar Mani , 777

UAB ,,Osama‘‘ MK

Tai pagrindinės įmonės importuojančios kavą į Lietuvą ir pagrindinės kavos rūšys , kurių paklausa ir pasiųla atsispindi rinkos tyrymų duomenyse.

Pabandykime paanalizuoti, kaip atrodo kavos rinka Lietuvoje. Apžvelkime pagrindines kavos rūšis ir pagrindinių kavos rūšių rinkos dalis % 2001 -2002 m.



Tyrimų agentūros ,,ACNilsen’’ duomenimis rinkos lyderis ,,Kraft Food International’’, praradęs kelis procentus rinkos stabiliai laikosi pirmoje vietoje.

Ypač sėkmingai Lietuvos rinkoje startavo Latvijos gamintojas ,,Simeks‘‘. Tarp pernykščių lyderių tik ,,Pauling‘‘ pavyko padidinti savo rinkos dalį, tuo tarpu kitų didžiųjų gamintojų dalys šiek tiek sumažėjo. Lietuvoje rinka dar labai jautri, nors šiuo metu aukščiausios kokybės kava ( brangesnė kava), sudaro apie 70%, o likusi – 30%.( pigesnis segmentas).

Prekių ir paslaugų paklausa. Paklausos kitimo veiksniai

Paklausa, pasiūla, rinkos kainos – išreiškia vartotojo ir gamintojo sąveiką rinkoje. Paklausa – tai polinkis pirkti. Ji remiasi pirkėjo noru ir galėjimu pirkti, ir kaina, už kurią ši prekė perkama.

Ir noras , ir galimybė prekę ar paslaugą įsigyti yra vienodai svarbios, nes, jei vartotojas neturi pinigų, tai jo noras dar nėra paklausa. Paklausa turi būti moki, pirkėjas turi turėti reikalingą sumą pinigų tai prekei ar paslaugai įsigyti. Tačiau vien tik pinigų turėjimas taip pat nėra paklausa jei pinigų savininkas nenorės prekės pirkti. Todėl mokiai paklausai būtinos dvi sąlygos: 1) noras ir 2) galimybė prekę ar paslaugą įsigyti.

Paklausą lemia šie veiksniai:

 prekės kaina;

Ryšys tarp kainos kitimo ir perkamo prekių ar paslaugų kiekio yra pastovus ir nuolat pasikartojantis, jis įvardijamas paklausos dėsniu. Paklausos dėsnis teigia, kad produkto bus nupirkta daugiau, jei jo kaina mažės. Analogiškai produkto bus nupirkta mažiau, jei jo kaina didės. Pagal šį dėsnį, prekių paklausos kiekis kinta kainų kitimui priešinga linkme.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1099 žodžiai iš 3561 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.