Kazys boruta baltaragio malūno folkloriškumas
5 (100%) 1 vote

Kazys boruta baltaragio malūno folkloriškumas

„Baltaragio malūno“ folkloriškumas

Kazio Borutos kūrinyje „Baltaragio malūnas“ vaizduojamos dvi romano plotmės-žemė ir požemis,savotiška gėrio ir blogio kova.Šios dvi siužeto linijos vystomos viso romano metu.Autorius nukelia mus į Lietuvos kaimelį.Pradžioje pateikiamas Baltaragio malūną supančios gamtos peizažas.Prieš akis iškyla status Udruvės ežero skardis,žaliuojantys miškai,

laukai ir pelkės.Autorius išaukština malūną,kuris įgauna paslaptingą ir didingą įvaizdį.Šį peizažą drąsiai galime vadinti dinamišku.Jis pasižymi ryškia plėtote,turi daug vidinės energijos.Kodėl rašytojas šitiek dėmesio skiria vien gamtai aprašyti?Turbūt dėl to,jog gamta yra neatsiejama nuo

mūsų Tėvynės folkloriškumo,tautosakiškumo.

Parodęs kokiame nuostabiame gamtos prieglobstyje stovi malūnas,rašytojas ima pasakoti apie,

berods,vieną svarbiausių romano veikėjų – malūnininką Baltrų Baltaragį.Savo malūnu jis dalijosi tik su dukterimi Jurga,kuri buvo jo vienintelė paguoda ir laimė.Aiškiai matome,koks jis rūpestin-

gas ir jautrus.

Tuo tarpu jo numylėtoji Jurga – tikra padraika.Vėjavaikei niekas nerūpėjo,mergina gyveno savo malonumui. „Jai visas gyvenimas atrodė kaip linksma jaunystės išdaiga,o jos kiekviename žingsnyje juokėsi aštuoniolika nerūpestingų metų.“Jurga vaizduojama kaip linksmiausia Paudruvės kaimo mergina.Ji – geltonkasė lietuvaitė,folkloriška mergelė,nužengusi nuo dainos posmų.

Kaimo vaikinai nepaprastai geidė padaryti Jurgą savo nuotaka.Tačiau tai pasirodė ne taip paprasta.Visos piršlių kelionės į malūną baigdavosi nesėkmingai.Sklandė gandai,jog pats velnias

troško Jurgos,tad užbūrė kelią į malūną.Dauguma manė,jog čia nagus prikišęs Pinčukas – Paudruvės pelkių velniukas.Jį autorius apibūdina kaip netikėlį,nusmurgėlį.Pinčukas,nors ir būdamas didelis tinginys,mėgo krėsti žmonėms įvairias šunybes.Velniukas atrodo juokingas

ir linksmas,jis suteikia kūriniui komiškumo.Pinčukas dienas leidžia Paudruvės pelkėse ir,savaime aišku,jaučiasi labai vienišas.Jis – mitinė sakmių būtybė,neretai pasirodanti ir liaudies

pasakose.Tai – dar vienas bruožas,rodantis koks folkloriškas yra šis kūrinys.

Penktajame skyriuje pasirodo dar vienas,visiškai naujas,kitoniškas ir labai svarbus veikėjas –

Jurgis Girdvainis.Jis – labai ryškus personažas:išdidus,stiprus,pasitikintis savimi,reiklus,gudrus,

geidžiamas jaunikis.Obuolmušiai žirgai yra ne tik jo didžiausias turtas,bet ir pasididžiavimas.

Nors Jurgis buvo gana pasiturintis vaikinas,į savo piršlybas jis važiavo mėšlavežiu,vilkėjo išverstus kailinius.Turbūt taip elgėsi norėdamas,kad jo nenusižiūrėtų svetima mergina,arba troško,jog jo būsima nuotaka pamiltų ne Jurgio turtus,bet jį patį.Girdvainis – kaprizingas jaunikis,tad nuotakos ieško ilgai ir kantriai,bet vis nesėkmingai.Štai kodėl jo ir Jurgos pirmasis

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 487 žodžiai iš 948 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.