Kedainiu krasto istorija
5 (100%) 1 vote

Kedainiu krasto istorija

Kėdainiai

Turizmas

Senamiestis žaliojo Nevėžio pakrantėje

Gamtos, istorijos ir kultūros paveldas sudaro puikią bazę turizmo verslui Kėdainiuose plėtoti. Visų pirma turistus vilioja įspūdinga ir unikali istorijos ir urbanistikos vertybė – Kėdainių senamiestis. Senamiestyje yra išlikusios 4 buvusios prekybinės aikštės, senasis gatvių tinklas ir daugelis architektūriniu požiūriu vertingų XV-XIX a. pastatų, turinčių gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų.

Pažintis su miestu, jo istorija, architektūros vertybėmis prasideda pačioje Senamiesčio širdyje – Didžiosios rinkos aikštėje. Tai viena seniausių Kėdainių aikščių, išsaugojusi tų laikų išplanavimą, užstatymą.

Šalia aikštės susitelkusios ir kitos istorijos bei kultūros vertybės, senieji pastatai. Didžiosios rinkos aikštėje gausu architektūros paminklų. Tai buvę stiklių namai (Didžioji g. 4, 6), buv. miesto rotušė (Didžioji g. 1), buv. škotų pirklio Šaflerio namas (Didžioji rinka 4), buv. burmistro Jurgio Anderseno namas (Radvilų g. 5).

Įspūdinga gotikinė XV a. Šv. Jurgio bažnyčia, esanti kairiajame Nevėžio krante. Tai vienas pirmųjų mūrinių pastatų Kėdainiuose. XVI a. prie bažnyčios priekinio fasado pastatyta neaukšta renesansinio stiliaus varpinė. Išorinės sienos ir kampai paremti kontraforsais. Bažnyčia halinė, padalinta į tris navas, sienas skaido aukšti, smailiaarkiai langai arba nišos.

Pasak rašytinių šaltinių, 1542 m. bažnyčioje buvo palaidotas Žemaičių seniūnas Jonas Radvila. XV-XIX a. šalia bažnyčios buvo parapijos kapinės.

Vienoje ilgiausių ir seniausių Senamiesčio gatvių – Didžiojoje – galima susipažinti su daugeliu architektūros vertybių, tarp jų buv. XVII a. cechų ir Beneto namais (Didžioji g. 20/Senoji g. 7), buv. XVII-XIX a. Kėdainių “Šviesioji” gimnazija (Didžioji g. 62), Radvilų gatvėje išlikusia Šv. Juozapo medine liaudies baroko stiliaus bažnyčia ir varpine (XVIII a.). Šalia bažnyčios restauruotame buvusiame XVIII-XIX a. karmelitų vienuolyne (Didžioji g. 19) nuo 2000 m. rugsėjo mėnesio įsikūrė Kėdainių krašto muziejus. Jis įkurtas 1921 m. ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Svarbiausieji muziejaus eksponatai: XVII a. dokumentai, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) įkapinis rūbas, XVII a. drabužių detalės iš Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios kriptų, ragų baldai iš Apytalaukio dvaro, gotikinė XV a. šv. Jono Krikštytojo skulptūra iš Labūnavos koplyčios, dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai.

Gana vertingų pastatų yra Radvilų gatvėje: buv. senjorų Arnetų namai (Radvilų g. 21), gyvenamieji namai (Radvilų g. 4, 8, 41, 49), buv. špitolė (Radvilų g. 8a).

Senosios rinkos aikštė mena žydų bendruomenės istoriją. Šioje aikštėje yra išlikęs XVII-XIX a. dviejų sinagogų kompleksas. Mažojoje sinagogoje 2002 m. rugpjūčio 16 dieną duris atvėrė Daugiakultūris centras (Senoji rinka 12), kuriame supažindinama su visų kada nors Kėdainiuose gyvenusių tautų kultūra. Ateityje šalia sinagogų numatoma atstatyti skerdėjo namelį ir arką su saulės laikrodžiu. Trečioji sinagoga yra Smilgos gatvėje (Nr. 13). Ant šios sinagogos sienos pritvirtinta memorialinė lenta garsiam žydų tautos mąstytojui Vilniaus Gaonui Elijahu. Žydų bendruomenės istoriją mena dvejos senosios kapinės Lakštingalų ir A.Kanapinsko gatvėse, o tragišką bendruomenės žūtį 1941 m. rugpjūčio 28 d. – masinė žydų žudynių vieta buv. aerodromo teritorijoje.

Didžiausias turistų ir svečių traukos centras – didinga renesansinė XVII a. evangelikų reformatų bažnyčia ir varpinė (Senoji g. 1). Šią bažnyčią (1631-1652) pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė – jo sūnus Jonušas XI Radvila. Bažnyčia vienanavė, stačiakampė, turinti keturis nedidelius bokštelius. Bažnyčios fasadai suskaidyti masyviais piliastrais, kuriuos skiria aukštos, gilios nišos. Nišose tarp piliastrų – aukšti arkiniai langai ir langų didumo nišos. Langus ir nišas juosia kryžminiai apvadai. Virš langų kaitaliojasi trikampiai ir segmentiniai sandrikai. Vakarinio fasado kampuose yra stačiakampiai, o rytinio fasado kampuose – apvalūs bokšteliai. Juose laiptai veda į vargonų chorą, šonines galerijas ir pakraigę. Pagrindiniame fasade yra trejos durys. Pagrindinės veda į bažnyčios vidų. Interjerą anksčiau puošę subtilūs manieristinės krypties medžio plastikos darbai. Pagrindinio įėjimo dešinėje, ant paaukštinimo, buvo ąžuolinis Radvilų sostas su dviem korintinėmis kolonėlėmis, kairėje, už sakyklos, – nedidelė puošni ąžuolinė kunigo ložė.

Dabar išlikusi renesansinių formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, ir šoninėse bažnyčios nišose – ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Jame palaidoti du Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai. Renesansinio stiliaus alaviniame sarkofage ilsisi kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) palaikai. Šalia palaidotas jo vaikaitis kunigaikštis Jonušas Radvila (1612-1655). Jo mumifikuoti palaikai ilsisi puošniame karališkojo auksakalio J.K.Byrfafo pagamintame baroko stiliaus sarkofage. 2001 metų pradžioje restauruoti kunigaikščių Radvilų likusių šeimos narių: Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir
Elžbietos (1622-1626) sarkofagai.

Šalia evangelikų reformatų bažnyčios stovi trijų tarpsnių barokinio stiliaus varpinė, kurios viršutinėje dalyje buvo įmontuotas laikrodis. Priešais evangelikų reformatų bažnyčią išlikę XVII a. buv. Kėdainių gimnazijos rektorių namai (Senoji g. 2, 4).

Dar vienas turistų ir meno mylėtojų gausiai lankomas pastatas – renesansinio stiliaus buv. Kėdainių rotušė (Didžioji g. 1), viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Tai dviaukštis mūrinis kampinio plano pastatas. Fasadas nukreiptas į Didžiosios rinkos aikštę. Siena suskaidyta piliastrais, kurie apačioje turi neaukštus pjedestalus. Langų apvadai – renesansinio stiliaus. Virš langų trikampiai ir segmentiniai sandrikai. Priekinio fasado pusėje, nuo Didžiosios rinkos pusės – praėjimo į kiemą vartai.

Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir archyvai, pirmame aukšte -parduotuvės ir pirmoji miesto vaistinė, antrame – Magistrato darbo patalpos ir teismo salė.

Dabar pastate įrengta Krašto muziejaus Rotušės dailės galerija. Čia nuolat veikia Lietuvos ir užsienio šalių menininkų parodos, vyksta susitikimai su žymiais žmonėmis, rimtosios muzikos koncertai.

Šalia rotušės pastato įkurtas skulptūrų kiemelis. Čia 1995 m. spalio 20 d. buvo atidengta Ullos Viotti (Švedija) skulptūra, simbolizuojanti lietuvių ir švedų draugystę ir primenanti 1655-aisiais kunigaikščio Jonušo Radvilos ir Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo atstovų pasirašytą Kėdainių sutartį.

Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija (J.Basanavičiaus g. 45) atidaryta 2001 m. spalio 20 dieną. Muziejuje-galerijoje rengiamos Lietuvos ir užsienio menininkų parodos. Autorės vardo muziejuje-galerijoje eksponuojami ir jos pačios tapybos, tekstilės bei grafikos darbai.

Ramioje Vydūno gatvėje, 14-ame name, nuo 1988 m. įsikūręs rašytojo Juozo Paukštelio (1899-1981) memorialinis muziejus. Name, kuriame rašytojas gyveno nuo 1938 m., eksponuojami rankraščiai, dokumentai, memorialiniai daiktai, pasakojama apie jo mokinius Henrika Nagį (1920-1996), literatą Joną Sereiki 1921-1947), rašytoją Medardą Bavarską (1924-1989).

Vertas turistu ir svečių dėmesio statinys – Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia ir koplytėlės (Vokiečių g. 7). Tai vienanavė bažnyčia. Pagrindinio fasado viduryje – monumentalus keturių tarpsnių bokštas. Tarpsniuose -mažėjantys į viršų piliastrai su renesansiniais langų apvadais. Pastogę puošia renesansinių formų karnizas. Virš langų – tiesūs sandrikai.

Prie bažnyčios ir jos viduje sukaupta nemažai vertybių. Bažnyčios viduje yra išlikusi originali XVII a. sieninė tapyba: vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Bažnyčioje esančiose kriptose palaidotas Adomas Freita-gas (1608-1650) – karo inžinierius, tvirtovių specialistas, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras ir Jonas Fišeris – žymus XVII a. vaistininkas. Šalia bažnyčios buvusiose evangelikų liuteronų kapinaitėse palaidota nemažai žymių XVII a. žmonių. Išlikęs Fridricho Kaneinio (1663-1710), Kėdainių gydytojo ir pašto viršininko, antkapinis paminklas. Iš buv. evangelikų reformatų kapinaičių čia perkeltas reformatų pastoriaus Karolio Nerlicho antkapinis paminklas. Kapinių teritorijoje išlikusios trys XVII a. koplytėlės.

l ir II pasaulinių karų metais šiose kapinaitėse buvo laidojami vokiečių kariai.

Dotnuvos gatvėje esančiose kapinėse yra Lietuvos savanorių, 1919 m. žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę, kapai. Jiems atminti pastatytas paminklas (aut. K.Rameika). Už šio paminklo yra pirmojo žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę savanorio Povilo Lukšio (1886-1919) kapas.

Išlikusi kapinių koplyčia, kurią 1845 m. pastatydino grafas M.Čapskis.

Kitose kapinėse, esančiose Kauno gatvėje, taip pat yra lankytinų vietų. Centrinėje kapinių dalyje stovi originalus Tremtinių kryžius (aut. V.Ulevičius). Šalia – 1991 m. sausio 13-osios aukų V.Koncevičiaus ir A.Kanapinsko kapai. Prie jų – Kėdainių krašto Garbės pilietės nusipelniusios gydytojos Teklės Bružaitės (1909-1996) kapas. Senojoje kapinių dalyje yra tarpukario Lietuvos kariuomenės II artilerijos pulko vado pulkininko Justino Kibirkščio (1894-1934) kapas. Netoliese, giminės kapavietėje, ilsisi dvarininkai Vendzegolskiai. Šiose kapinėse glaudžiasi ir kuklus žymaus lietuvių detektyvų rašytojo Justo Pilyponio (1907-1947) kapas.

Kėdainių miesto parke yra originalus statinys – minaretas, statytas apie 1880 m. Kėdainių savininko, rusų generolo grafo E.Totlebeno Rusijos karo su Turkija atminimui.

Kėdainiuose įsikūrusi turizmo agentūra “Westekspress“ (Didžioji g. 1) parduoda avialinijų, keltų, autobusų bilietus, organizuoja poilsinės ir pažintinės keliones į visas pasaulio šalis.

Turistai ir miesto svečiai Kėdainių mieste gali apsistoti svečių namuose (Šėtos g. 112), Specialiosios internatinės mokyklos viešbutyje (J.Basanavičiaus g. 99). Kėdainių rajone veikia viešbutis (Serbinų g. 1, Labūnava) ir svečių namai (Stoties g. 5, Akademija).

Kėdainių rajone įsikūrusios 2 kaimo sodybos: J.Viščiaus Kebonių kaime ir V. Gaurilčiko Ažytėnų kaime.

Informaciją apie apgyvendinimo, maitinimo, transporto paslaugas, lankytinas vietas, pažintinius maršrutus, renginius teikia Kėdainių rajono turizmo informacijos centras (Didžioji g.
1).

Kėdainiuose veikia 4 bankų skyriai: AB “Vilniaus bankas”, AB “Hansa-LTB”, AB “Lietuvos žemės ūkio bankas” ir AB “Ūkio bankas”. Bankai turistams suteikia galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais naudojant Visa Electron, Euro Card, Master Card, Globus korteles.

Dauguma miesto kavinių, barų įsikūrę senamiestyje arba šalia pagrindinių miesto gatvių. Kėdainiečiai, turistai ir kiti miesto svečiai gali pasirinkti kavinę arba barą pagal savo skonį. Skaniai pavalgyti ir atsigaivinti, pasiklausyti muzikos bei maloniai praleisti laiką kviečia kavinė “Šiaudinė pastogė” (Jazminų g. 1), karčema “Josva” (J.Basanavičiaus g. 12), kavinė „Aušrūta“ (A.Mickevičiaus g. 24), kavinė “Ritmas” (Didžioji g. 44), kavinė “Pirkliai” (Didžioji g. 4), kavinė “Skaitykla” (Didžioji Rinka 4).

Didelis maisto ir pramoninių prekių pasirinkimas „IKI“, „RIMI“, „TMarket“ prekybos centruose ir kitose parduotuvėse, kurių Kėdainiuose yra gana daug.

Suvenyrais prekiauja salonas „Dailė“ (Didžioji g. 22 a) ir Turizmo informacijos centras (Didžioji g. 1).

Turistines ir pažintines ekskursijas po Kėdainių senamiestį ir rajoną organizuoja Krašto muziejus (Didžioji g. 19) ir Turizmo informacijos centras (Didžioji g. 1).

Rajono lankytinos vietos yra aprašytos skyriuose, pristatančiuose seniūnijas.

KĖDAINIŲ KRAŠTO ISTORIJOS APŽVALGA

SVARBIAUSIOS KĖDAINIŲ KRAŠTO ISTORIJOS DATOS

Kėdainiai XIX a. pradžioje

Kėdainių kraštas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje, kuri įsiterpusi tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų. Toji žemuma, einanti plačiu, iki 100 km, ruožu per patį Lietuvos vidurį, yra didžiausia Lietuvos žemuma, dažnai vadinama Lietuvos vidurio lyguma. Šiaurėje ji prasideda latvių žemėje, į Lietuvą įeina Mūšos ir jos intakų srityje, toliau traukiasi į pietus iki Nemuno ir nuo jo, pasisukusi į vakarus, nusitiesia per visą šiaurinę Sūduvos dalį.

Per patį jos vidurį iš šiaurės į pietus vingiuoja Nevėžis – didžiausia Vidurio Lietuvos upė.

Nevėžio vardo kilmė gana aiški. Mūsų proseneliai Nevėžį įvardijo kaip upe, kurioje nėra vėžių. Pasak kalbininkų. Nevėžio pavadinimas sietinas su sanskritišku žodžiu vaagh, kuris reiškia „ūžti“, ‘ošti”, „šaukti“. Prie šio žodžio pridėjus neiginį „ne“ ir apibūdinama upė. Iš tiesų Nevėžis teka tyliai, neūžia ir nešniokščia.

Per Kėdainių kraštą Nevėžis vingiuoja 50 km. Jį, kaip ir didesnę Vidurio dalį, upė dalija į kairę ir dešinę pusę. Seniau skirtingos Nevėžio pusės priklausė dviem pagrindinėms Lietuvos sritims: dešinioji – Žemaitijai, o kairioji – Aukštaitijai, anuomet dažniau vadinamai Lietuva. Nuo pat Lietuvos valstybės susidarymo XIII a. viduryje iki jos padalijimo XVIII a. pabaigoje abi sritys išlaikė savo etninius ypatumus, administracines ribas ir net politines privilegijas. Todėl nenuostabu, kad anuomet dažnai minima „Lietuva už Nevėžio“ pabrėžė abiejų sričių skirtingumą ir jas ribojančio Nevėžio ypatumą.Kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai, nežinoma, nes iki šiol jo apylinkėse nėra tyrinėtos akmens amžiaus stovyklavietės ir gyvenvietės. Kad jų būta, liudija pavieniai ir dažniausiai atsitiktinai aptinkami akmens amžiaus dirbiniai: šlifuoti akmens kirvukai, įvairūs apdirbto titnago ir kaulo įrankiai. Visi jie – iš vėlyvojo akmens amžiaus, arba neolito, kuris Lietuvoje truko nuo V iki II tūkstantmečio pr. Kr. Apie Kėdainių krašto gyvenimą l tūkstantmetyje po Kr. žinoma iš tyrinėtų kapinynų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2134 žodžiai iš 6929 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.