Keleiviu ir bagazo vezimo sutartis
5 (100%) 1 vote

Keleiviu ir bagazo vezimo sutartis

1121314151

Turinys

Įžanga 2

1. Keleivių ir bagažo vežimo sutartis 4

2.Keleivių ir bagažo vežimas geležinkelio transportu 5

2.1. Keleivių vežimas 5

2.2 Bagažo vežimas 6

2.3. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis 8

2.4. Geležinkelio įmonių atsakomybė 8

2.5. Keleivio atsakomybė 9

3.Keleivių ir bagažo vežimas jūra 9

3.1. Keleivių registravimas 10

3.2. Bagažo vežimo tvarka 11

3.3. Bagažo saugojimas terminaluose 12

3.4 Keleivių teisės ir pareigos 13

4.5 Vežėjo teisės ir pareigos 14

3.6. Vežėjo atsakomybė 15

4.Išvados 16

Literatūra: 17



Įžanga

Lietuvos Respublikoje bendras visoms transporto rūšims krovinių bagažo ir keleivių vežimo taisykles nustato Civilinis Kodeksas (CK). Pervežimus atskirų rūšių transportu išsamiai reguliuoja transporto kodeksai: LR vidaus vandenų transporto kodeksas (VVTK), LR geležinkelio transporto kodeksas (GK), LR kelių transporto kodeksas (KTK) ir kiti įstatymai, LR tarptautinės sutartys bei kiti teisės aktai.

Kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XL skyriuje reglamentuojami santykiai, atsirandantys iš vežimo sutarčių.Kalbant apie vežimo sutartį, reikia pažymėti, kad yra daug rūšių.

Pagal transporto priemones:

· geležinkelio,

· oro,

· kelių,

· vidaus vandenų.

Pagal tai ką veža:

· krovinių,

· keleivių bagažo,

· pašto,

· keleivių.

Būtent toliau išsamiau bus nagrinėjama keleivių ir bagažo vežimo sutartis.

1. Keleivių ir bagažo vežimo sutartis

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Keleivių vežimo sutartis yra dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Sutartis įforminama važiavimo bilietu. Pradedant vykdyti pervežimo prievolę, bilietas yra pareikštinis dokumentas.

Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais,lengvaisiais automobiliais taksi. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus.Keleiviai reguliariais reisais nuo 2002 m. liepos 1 d. vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi. Vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas. Užsakomieji reisai – reisai, kai iš anksto sudarytos keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste, kuriame vyksta šio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje paminėti renginiai. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija.

Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės(darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan.).

Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.

Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – iki 2004 m. gruodžio 31 d. – keleivių vežimas motorinėmis kelių transporto priemonėmis, turinčiomis nuo 6 iki 17 sėdimų vietų, nuo 2005 m. sausio 1 d. – autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.

Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.
Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.

Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.

Toliau bus išsamiau nurodytas keleivių ir bagažo vežimas geležinkelių keliais ir vežimas jūra.

2.Keleivių ir bagažo vežimas geležinkelio transportu

2.1. Keleivių vežimas

Keleiviai vežami keleivinių traukinių tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 1 ir 2 klasės sėdimuosiuose bei miegamuosiuose vagonuose, 3 klasės sėdimuosiuose vagonuose ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių, skirtų keleiviams aptarnauti.. Bagažas vežamas keleivinių traukinių eismo tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais bagažo vagonuose ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių, skirtų bagažui pakrauti, iškrauti ir saugoti. Pagal keleivio ar bagažo vežimo sutartį, kuri patvirtinama atitinkamu vežimo dokumentu, geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti keleivį ar bagažą į reikiamą punktą nustatytu maršrutu ir nustatytu laiku. Dokumentas, patvirtinantis keleivio vežimo sutarties sudarymą ir suteikiantis teisę važiuoti traukiniu nuo/iki bet kurios stoties į vieną arba į abi puses pagal traukinio važiavimo maršrutą, yra nustatytos formos kelionės bilietas (toliau – bilietas).

Keleiviai privalo nusipirkti bilietus geležinkelio bilietų kasose, agentūrose arba kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose. Keleivis, nusipirkęs bilietą, turi patikrinti, ar jame nurodyti teisingi duomenys ir saugoti jį visą kelionės laiką. Kelionės miegamuosiuose vagonuose metu bilietus saugo vagonų palydovai.Data biliete rašoma tokia tvarka: diena, mėnuo, metai (pvz., 15 07 04).Visa biliete nurodyta informacija (data, pradinė ir galinė stotys, traukinio, vagono ir vietos numeris, bilieto kaina ir t.t.) turi būti aiški, be pataisymų. Taisytas ar sugadintas (suplėšytas, suklijuotas, apdegęs ir pan.) bilietas negalioja ir dublikatas neišduodamas.Keleivis vagone gali užimti tik vieną vietą. Jeigu keleivis vagone su atskiromis kupė nori užimti daugiau vietų, privalo sumokėti už visas vietas. Jeigu traukinyje nėra laisvų vietų, o keleiviui būtina išvykti (artimųjų mirties ar ligos atveju ir pan.), jis turi pateikti atsakingam stoties darbuotojui (stoties viršininkui, budėtojui, kasininkui) tai įrodantį dokumentą. Pagal pateiktą dokumentą keleivis bilietų kasoje gali įsigyti bilietą be nurodytos vietos važiuoti pageidaujamo traukinio žemiausios klasės vagone. Kelionės metu, atsiradus galimybei, keleiviui suteikiama vieta.

2.2 Bagažo vežimas

Bagažo vežimo sutartis patvirtinama bagažo kvitu, kuris išduodamas keleiviui ar siuntėjui.Bagažas gali būti lydimasis ir nelydimasis.

Lydimasis bagažas – tai keleivio daiktai vežami bagažo vagone, sveriantys ne mažiau kaip 5 kg ir ne daugiau kaip 200 kg, keleiviui pateikus bilietą, priimti vežti pagal lydimojo bagažo tarifą. Jeigu keleivis nori vežti daugiau, tai už antsvorį privalo sumokėti pagal nelydimojo bagažo tarifą.

Bagažas vežamas tuo pačiu traukiniu, kuriuo vyksta keleivis ne toliau kaip iki stoties, kuri nurodyta biliete. Bagažo galinė stotis gali būti ne tik galinė keleivio stotis, bet ir kita stotis, esanti jo kelionės maršrute. Jei tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba jo visai nėra, tai toks bagažas siunčiamas kitu traukiniu.

Nelydimasis bagažas – tai fizinių ar juridinių asmenų bagažas, sveriantis ne mažiau kaip 5 kg, priimtas vežti pagal nelydimojo bagažo tarifą iki stoties, kuri nurodoma bagažo kvite.

Bagažas vežamas pirmuoju pagal traukinių eismo tvarkaraštį traukiniu, prie kurio prikabintas bagažo vagonas.

Lydimojo ar nelydimojo bagažo siuntos vienetas gali būti ne daugiau kaip 3 m ilgio ir sverti ne daugiau kaip 75 kg. Jei keleivis (siuntėjas) nori vežti sunkesnį bagažą, tai jis gali būti priimtas, keleiviui (siuntėjui) parašius prašymą. Tokiu atveju mokama pagal nelydimojo bagažo tarifą.

Keleivis (siuntėjas) bagažą pristato bagažo skyriaus darbo laiku ir už bagažo vežimą sumoka pradinėje stotyje. Už priimto bagažo saugojimą ir pakavimą mokamas nustatytas užmokestis. Į bagažo vagoną priimami tik tokie daiktai, kurie pagal dydį, pakuotę ir specifines savybes gali būti pakrauti į bagažo vagoną, nedarydami žalos kitų keleivių (siuntėjų) bagažui. Bagažas turi būti patogus nešti, pakrauti, iškrauti. Lagaminai, dėžės, krepšiai ir kiti daiktai turi būti stipriai surišti. Bagažas, kurio pakuotė apgadinta, vežti nepriimamas. Tačiau jeigu geležinkelio įmonė pripažįsta, kad tokia pakuotė dar tinkama saugiai vežti bagažą, apie tai pažymima bagažo vežimo dokumentuose.

Dviračiai, vaikų ar invalidų vežimėliai ir pan. daiktai priimami vežti supakuoti ir nesupakuoti. Priimant iš keleivio (siuntėjo) nesupakuotus dviračius ir pan. daiktus, bagažo
dokumentuose įrašomas, pvz., dviračio pavadinimas, rūšis (vyriškas, moteriškas ir pan.), išvardijamos jam priklausančios dalys (skambutis, žibintas, įrankių krepšys ir t.t.).

Bagažo vagone vežti draudžiama: šaunamuosius ginklus, narkotines, lengvai užsidegančias, nuodingąsias, aštraus kvapo, sprogiąsias, radioaktyviąsias bei kitas pavojingas medžiagas (dažus, lakus ir pan.), dūžtančius daiktus ir gedžiuosius produktus.Bagaže negalima siųsti dokumentų, pinigų ir kitų vertybinių popierių.

Keleivis (siuntėjas) gali įkainoti bagažą. Už įkainotą bagažą mokama pagal tarifą. Keleivio (siuntėjo) pageidavimu gali būti įkainotas visas bagažas imtinai arba kiekvienas bagažo vienetas atskirai.

Atsakingas stoties darbuotojas (bagažo priėmėjas) gali pareikalauti išpakuoti įkainotą bagažą, kad įsitikintų, ar pareikštoji vertė atitinka bagažo kainą. Jei keleivis tai padaryti atsisako, toks bagažas neįkainojamas.

Keleiviui (siuntėjui) sutikus, įkainotas bagažas tikrinamas pagal pateiktą daiktų sąrašą, dalyvaujant keleiviui (siuntėjui). Jei patikrinus įkainotą bagažą, nustatyta, kad įrašyta pareikštoji vertė neatitinka bagažo vertės ir nepateikiamas patvirtinantis dokumentas (čekis ar pan.), nustatoma reali bagažo kaina (jeigu to reikia).

Visais atvejais pakavimo išlaidas apmoka keleivis (siuntėjas).

Į galinę stotį atvežtas lydimasis bagažas atiduodamas bagažo kvitą pateikusiam keleiviui (gavėjui). Nelydimasis bagažas fiziniam asmeniui išduodamas pateikus asmens dokumentą, o juridiniam asmeniui – pateikus įgaliojimą ir asmens dokumentą.

Bagažo atvežimo terminas nustatomas pagal traukinio, į kurio bagažo vagoną buvo pakrautas bagažas, eismo tvarkaraštį.

Atvežtas bagažas gavėjui atiduodamas bagažo kasos darbo laiku.

Jei galinė stotis laiku nepranešė gavėjui apie bagažo atvežimą, už jo saugojimą iki pranešimo dienos mokėti nereikia.

Bagažo neatvežus laiku į galinę stotį, stoties atsakingas darbuotojas (bagažo išdavėjas) gavėjo pateikto bagažo kvito antroje pusėje užrašo: „Bagažas neatvežtas“.

Bagažas laikomas prarastu, jeigu geležinkelio įmonė per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali perduoti jo gavėjui.

Suradus dingusį bagažą, siuntėjas arba gavėjas turi jį atsiimti per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Siuntėjas arba gavėjas, atgavęs bagažą, privalo grąžinti geležinkelio įmonei jam sumokėtus pinigus.

Keleivis (gavėjas), pametęs lydimojo bagažo kvitą, privalo pranešti apie tai geležinkelio įmonei ir parašyti prašymą, įrodantį, kad bagažas priklauso jam.

Daugiau kaip per vieną mėnesį (neskaičiuojant atvežimo dienos) neatsiimtas bagažas arba bagažas be dokumentų – realizuojamas Lietuvos Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka.

Geležinkelio įmonė surašo aktus, kai:

1)nesutampa faktinis bagažo pavadinimas, svoris (masė) ar vienetų skaičius su vežimo dokumentų duomenimis;

2)bagažas rastas sugadintas;

3)trūksta bagažo dalies

4)bagažas rastas be dokumentų arba dokumentai be bagažo;

5)bagažas neatvežtas į galinę stotį per numatytą terminą;

6)geležinkelio įmonei grąžinamas prarastas bagažas;

7)bagaže rasti draudžiami vežti daiktai.2.3. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis

Keleivių vežimo užmokestis apskaičiuojamas pagal vietinio susisiekimo tarifą, atsižvelgiant į traukinio kategoriją, vagono klasę ir atstumą, o lydimojo ir nelydimojo bagažo vežimo užmokestis – į svorį ir atstumą. Apskaičiuojant keleivio ir bagažo vežimo užmokestį, suma apvalinama iki dešimtųjų lito dalių: sumos, mažesnės kaip 0,05 Lt, atmetamos, o 0,05 Lt ir daugiau – didinamos iki dešimtųjų lito dalių. Keleiviui ar jų grupei gali būti taikoma tik viena bilieto kainos nuolaida.Kai nustatomas grupės narių skaičius, grupės sudėtyje važiuojantys du vaikai iki 10 metų amžiaus, kurių kelionė apmokėta, skaičiuojami kaip vienas suaugęs keleivis. Keleivių ir bagažo vežimo kainos skelbiamos viešai.

2.4. Geležinkelio įmonių atsakomybė

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki pabaigos, o už bagažo vežimą atsakinga keleiviui ir bagažo siuntėjui ar gavėjui nuo bagažo priėmimo iki jo išdavimo.Geležinkelio įmonė atsako už vežimo termino praleidimą bei bagažo praradimą arba jo trūkumą ir sugadinimą nuo priėmimo iki išdavimo, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jos kaltės. Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo praradimą, trūkumą arba sugadinimą (jeigu bagažo siuntėjas ar gavėjas neįrodys priešingai), jeigu tai įvyko dėl:

1)bagažo siuntėjo (gavėjo) kaltės;

2)ypatingų natūralių bagažo savybių;

3)taros ar įpakavimo trūkumų, kurių negalima buvo pastebėti priimant bagažą, jeigu nėra jų sužalojimo kelyje požymių;

4)gaivalinės nelaimės.

Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo masės sumažėjimą, jeigu netrūksta siuntos vienetų ir nesugadinta tara ar įpakavimas. Geležinkelio įmonė atsako už bagažo vežimo termino praleidimą, jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės. Geležinkelio įmonė, pavėluotai pristačiusi bagažą, atlygina gavėjui
siuntėjui jų turėtus nuostolius.2.5. Keleivio atsakomybė

Jeigu keleivis važiuoja be bilieto ir atsisako pirkti bilietą ar nepateikia dokumento, patvirtinančio lengvatą, ar mokėti baudą, veža draudžiamus daiktus, neapmokėtą ar didesnio nei nustatyta svorio nešulį ir atsisako apmokėti, yra neblaivus ar geria alkoholinius gėrimus, nesilaiko viešosios tvarkos taisyklių, geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti keleivį ir išlaipinti jį iš traukinio artimiausioje stotyje, o jei keleivis išlipti atsisako, iškviesti policiją. Šiais atvejais biliete pažymima išlaipinimo priežastis, bilietas į kasą nepriimamas, pinigai negrąžinami.Už Taisyklių vežimą jūra pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka ir baudžiami nustatyto dydžio baudomis. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo užmokesčio už važiavimą ir nešulio ar bagažo vežimą.

3.Keleivių ir bagažo vežimas jūra

Keleivių vežimo jūra sutartis (toliau – vežimo sutartis) – susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja jūra nuvežti keleivį ir jo bagažą į paskirties uostą, o keleivis įsipareigoja sumokėti vežėjui nustatytą užmokestį už važiavimą ir bagažo vežimą.

Vežėjas ar jo įgaliotasis asmuo išduoda keleiviui bilietą, kuris galioja tik tą dieną ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki vežimo pabaigos ir parodyti jį laivo įgulos nariui, atsakingam už keleivių įlaipinimą, ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus.Bilietai įforminami valstybine ir anglų kalbomis, pateikus keleivio asmenybę patvirtinantį dokumentą. Biliete turi būti nurodyti šie duomenys:

1) laivo pavadinimas;

2)kajutės kategorija;

3)keleivio vardas ir pavardė;

4) bagažo vienetų skaičius ir bagažo tipas;

5)išvykimo ir atvykimo uostai;

6)laivo išvykimo data ir laikas;

7)važiavimo ir bagažo vežimo kaina, įskaitant uosto rinkliavas;

8)bilieto įforminimo data ir vieta.

Išrašytas keleiviui bilietas negali būti perduotas kitiems asmenims be vežėjo sutikimo.Papildomai bilietas suteikia keleiviui teisę:

1) vežtis nemokamai ne vyresnį kaip 1 metų kūdikį, nesuteikiant jam vietos. Jeigu keleivis vežasi daugiau kaip 1 ne vyresnį kaip 1 metų kūdikį, tai kiekvienam kitam kūdikiui reikia pirkti bilietą sutinkamai su vežėjo nustatytais keleivių vežimo tarifais;

2) vežti kajutėje rankinį bagažą iki 50 kg ir iki 0,5 m3 apimties. Jeigu šios normos yra viršijamos, būtina sudaryti papildomą sutartį sutinkamai su bagažo vežimo tarifais.

Už rankinio bagažo saugumą atsako pats jo savininkas, išskyrus atvejus, kai rankinis bagažas atiduodamas vežėjo ar jo įgaliotojo asmens žinion. Kaip rankinį bagažą draudžiama vežti:

1) daiktus, kurie gali pažeisti arba užteršti laivą, kartu važiuojančių keleivių daiktus ir drabužius;

2) ginklus ir šaudmenis;

3) dvokiančias, lengvai užsidegančias, liepsnias, sprogstamąsias, nuodingąsias, radioaktyviąsias ir kitas pavojingas medžiagas bei daiktus.

Bilietų pardavimo nutraukimas, keleivių registracijos pradžia ir pabaiga turi būti vežėjo ar jo įgalioto asmens nustatyti pagal kiekvieno maršruto ypatumus. Jeigu vykdomas tarptautinis vežimas, bilietų pardavimo nutraukimo, registracijos pradžios ir pabaigos laikas turi būti vežėjo suderinti su Pasienio policija ir muitine.

3.1. Keleivių registravimas

Veždamas keleivius, vežėjas privalo užtikrinti, kad būtų sudarytas atvykusių į laivą keleivių sąrašas ir duomenys apie juos įrašyti į keleivių registrą, tvarkomą vežėjo administracijos.. Keleivių sąrašas turi būti sudarytas iki laivo išplaukimo; duomenys į keleivių registrą turi būti perduoti ne vėliau kaip per 30 minučių nuo laivo išplaukimo. Vežėjas, prieš vykdydamas keleivių vežimus, privalo užtikrinti, kad:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2983 žodžiai iš 5960 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.