Šio darbo tikslas – išanalizuoti keleivių vykimo per muitinės postus tvarką. Siekiant šio tikslo, darbui formuluojami tokie pagrindiniai uždaviniai:
1. Apibrėžti, kas yra valstybės siena ir kaip ji saugoma.
2. Išanalizuoti keleivių vykimo per valstybės sieną tvarką.
Darbo temos aktualumą lemia tai, jog čia sujungta ir koncentruotai išdėstyta visa informacinė medžiaga, surinkta iš įvairių šaltinių, apie keleivių vykimo per valstybės sieną tvarką ir visas vykimo metu atliekamas privalomas procedūras.
Medžiaga darbui buvo surinkta iš atitinkamų įstatymų, susijusių su darbo tema. Šie įstatymai nurodomi darbo pabaigoje, naudotos literatūros sąraše.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, analizė ir išvados.
Įžanga
Lietuvos Respublika savo sienomis ribojasi su keturiomis valstybėmis
· su Latvijos Respublika – šiaurėje;
· su Baltarusijos Respublika – rytuose;
· su Lenkijos Respublika – pietvakariuose;
· su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltijos jūra – vakaruose.
Bendra Lietuvos Respublikos Valstybės siena yra 1735 km ilgio.
Dar prieš gerą dešimtmetį šio darbo tema būtų buvusi visiškai neaktuali. Kol Lietuva įėjo į buvusios TSRS sudėtį, ryšiai su užsienio valstybėmis buvo tarsi už geležinės uždangos, todėl ir vykimo per valstybės sieną klausimai tuomet buvo beveik neaktualūs. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir užsienio šalims ėmus vienai po kitos prįpažinti Lietuvos Respubliką, vykimas į kitas valstybes tapo visiems prieinamas. Per trumpą laiką buvo sukurta visa pasienio kontrolės, muitinių sistema, įsteigta nemažai naujų valstybės sienos kirtimo punktų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įšleido daug įvairių įstatymų, reikalavimų, įsakymų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimo tvarką, visas su tuo susijusias procedūras.
Pastaraisiais metais Lietuvos Respublika su daugeliu užsienio valstybių yra pasirašiusi bevizio režimo sutartis, todėl keleivių, vykstančių per valstybės sieną, srautas dar padidėjo, o Lietuvai atsidūrus Europos Sąjungos sudėtyje atsivers dar platesnės galimybės Lietuvos piliečiams, taip pat ir užsieniečiams, turintiems savo tikslų Lietuvoje.
“Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės” .Taigi, vykstant per valstybės sieną, ar tik ruošiantis per ją vykti, būtina žinoti visus su tuo susijusius reikalavimus, tvarką. Kitaip kelionė gali būti apkartinta nesusipratimais, nemalonumais arba išvis gali būti nutraukta. Kadangi, kaip jau minėjau, yra daug įvairių įstatymų, reikalavimų, įsakymų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimo tvarką ir visas su tuo susijusias procedūras, šiame darbe norėta sujungti ir koncentruotai išdėstyti visą informacinę medžiagą, surinktą iš įvairių šaltinių, apie keleivių vykimo per valstybės sieną tvarką ir visas vykimo metu atliekamas privalomas procedūras.
Valstybės siena
Lietuvos Respublikos valstybės siena (toliau – valstybės siena) tai linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Valstybės siena nustatoma ir keičiama Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Ji žymima aiškiai matomais valstybės sienos ženklais, kurių formą ir dydį bei nustatymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Valstybės siena, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis, eina:
1. Sausuma ir vietomis, kur valstybės sena kerta upes, ežerus ir kitus vidaus vandenis, pereidama nuo vieno kranto į kitą, linijomis, jungiančiomis gretimus valstybės sienos ženklus.
2. Laivybine upe pagal pagrindinio farvaterio (laivakelio) arba upės deltos vidurį, nelaivybine upe (upeliu) pagal pastarojo vidurį arba pagrindinės vagos vidurį.
3. Tiltais arba kitomis konstrukcijomis, einančiomis per upę ežerą arba kitą vandens telkinį pagal šio statinio vidurį arba pagal jo technologinę ašį, neatsižvelgiant į tai, kaip valstybės siena eina vandeniu.
Valstybės sienos apsauga
Visa valstybės siena yra saugoma. Valstybės sienos apsauga – tai teisės aktų nustatytos priemonės, skirtos tam, kad:
a) išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų;
b) užtikrinti, kad asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą užtikrina Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT ). Ši tarnyba saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse. Ji taip pat atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę.
Valstybės sienos kirtimo bendrieji reikalavimai
Tam, kad į Lietuvą galėtų atvykti ir išvykti asmenys, yra įsteigti Vastybės sienos perėjimo punktai. Tai pagal Lietuvos Respublikos ir gretimos valstybės tarptautinę sutartį įsteigta valstybės sienos sausumoje kirtimo vieta, apimanti Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą ir analogiškos paskirties gretimos valstybės objektą. Valstybės sienos kirtimas – tai asmenų perėjimas,
transporto priemonių vykimas, prekių ir kitų vertybių gabenimas per valstybės sieną. Valstybės sienos perėjimo punktuose veikia pasienio kontrolės punktai. Tai tarptautiniame oro uoste, jūrų ir upių uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio Lietuvos Vyriausybės nutarimuįsteigta vieta, kurioje patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT ), muitinė ir kitos tamį galiotos valstybės institucijos. Asmenys valstybės sieną gali kirsti oro uosto, geležinkelio, kelio bei jūrų ir upių uostų postuose. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šie postai:
Oro uosto postai:
Palangos oro uosto postas
Šiaulių oro uosto postas
Kauno oro uosto postas
Vilniaus oro uosto postas
Geležinkelio postai:
Klaipėdos krovinių postas
Pagėgių geležinkelio postas
Bugenių geležinkelio postas
Radviliškio geležinkelio postas
Turmanto geležinkelio postas
Obelių geležinkelio postas
Kybartų geležinkelio postas
Šeštokų geležinkelio postas
Kabelių geležinkelio postas
Gelednės geležinkelio postas
Stasylų geležinkelio postas
Vaidotų geležinkelio postas
Kenos geležinkelio postas
Kelio postai:
Panemunės kelio postas
Skuodo kelio postas
Būtingės kelio postas
Nidos kelio postas
Smėlynės kelio postas
Obelių kelio postas
Saločių kelio postas
Buknaičių kelio postas
Kalvių kelio postas
Kalvarijos kelio postas
Sudargo kelio postas
Kybartų kelio postas
Lazdijų kelio postas
Tverečiaus kelio postas
Latežerio kelio postas
Raigardo kelio postas
Adutiškio kelio postas
Krakūnų kelio postas
Papelekio kelio postas
Eišiškių kelio postas
Šalčininkų kelio postas
Medininkų kelio postas
Lavoriškių kelio postas
Tokiuose pasienio kontrolės punktuose atliekamas patikrinimas – VSAT, muitinės ir kitų tamįgaliotų valstybės institucijjų (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ::Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Valstybinių visuomenės sveikatos priežiūros centrų) pagal jų kompetenciją atliekama asmens apžiūra, dokumentų, transporto priemonių ir daiktų patikrinimas, kuriais siekiama nustatyti asmenų, transporto priemonės vykimo, prekių ir kitų vertybių gabenimo per valstybės sieną ir buvimo pasienio ruože teisėtumą.Pasienio kontrolės punktuose atliekamą patikrinimą sudaro pasienio, muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis ir fitosaninis tikrinimas.
Valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte. Yra draudžiama išlaipinti arbaį laipinti į transporto priemones žmones, iškrauti arba pakrauti prekes vykstant nuo valstybės sienos iki pasienio kontrolės punktų ar atgal. Visi asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekantiems pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, taip pat transporto priemonės ir gabenamų prekių bei kitų vertybių dokumentus. Šiuos dokumentus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi su gretima valstybe kai kurių kategorijų asmenims gali būti leidžiama supaprastinta valstybės sienos kirtimo tvarka.
Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka
Ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikoje gyvenančių piliečių ir užsieniečių vaikų laikiną išvykimą į užsienio valstybes. Ji taikoma vaikui, neturinčiam 18 metų, išskyrus atvejį, kai vaikas iki 18 metų yra sudaręs santuoką (įgijęs visišką civilinį veiksnumą).
Vaikas į užsienio valstybę paprastai vyksta kartu su abiem tėvais (įtėviais) arba vienu iš jų, arba globėju. Jeigu tėvai (įtėviai) ar globėjas vaiko lydėti negali, jis gali vykti su įgaliotu atstovu arba vienas, turėdamas reikiamus ir galiojančius dokumentus.
Už vykstančio į užsienį, būnančio jame ir grįžtančio į Lietuvą vaiko sveikatą, gyvybę, teisių apsaugą atsako tėvai (įtėviai), globėjas ar įgaliotas atstovas.
Jeigu vaikas vyksta į užsienį, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiamas vienas iš šių vaiko asmenį liudijančių dokumentų:
1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis arba tarnybinis pasas.
3. Vaiko kelionės dokumentas.
4. Kelionės dokumentas (pateikia asmenys be pilietybės).
5. Pabėgėlio kelionės dokumentas.
6. Atitinkamas užsienio valstybės kelionės dokumentas.
Jei vaikas gyvena su abiem tėvais, tačiau vyksta į užsienio valstybę su vienu iš jų, be aukščiau nurodytų dokumentų pareigūnams pateikiama antrojo iš vaiko tėvų sutikimas, kad vaikas laikinai išvyktų, ir šio sutikimo kopija. Jame turi būti nurodytas galiojimo laikas. Parašo tikrumas sutikime turi būti paliudytas notariškai.
Jeigu vaikas vyksta į užsienį su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo gyvena, ir tai yra nustatyta teismo, dar reikalinga pateikti atitinkamo teisminio sprendimo kopija. Tuomet antrojo iš tėvų sutikimo, kad vaikas laikinai išvyktų, nereikia. Jei vykstančiojo su vaiku įužsienįtėvo (įtėvio) gyvenamoji vieta kartu su vaiku nėra nustatyta teismo, tuo atveju reikalingi papildomi dokumentai – raštas iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, ir, jei vaikas vyksta su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas negyvena daugiausia, tai pasienio kontrolės pareigūnams dar reikia pateikti
sutikimą to iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena daugiausia.
Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su globėju, pareigūnams papildomai pateikiamas vaiko globą patvirtinantis dokumentas.
Turistinės kelionės metu vaiko įgalioto atstovo pareigas atlieka kelionės vadovas arba kelionės organizatorių paskirtas asmuo.
Jeigu vaikas, gyvenantis su abiem tėvais ar globėjais, į užsienio valstybę vyksta vienas, pareigūnams papildomai pateikiamas abiejų tėvų arba globėjo sutikimas, kad vaikas laikinai išvyktų. Parašo tikrumas turi būti paliudytas notariškai.
Jeigu vaiko tėvai arba vienas iš jų laikinai arba nuolat gyvena (dirba) užsienio valstybėje, vaikas gali vykti pas tėvus į užsienį vienas. Tuomet pareigūnams papildomai turi būti pateikiami tai patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai turi būti legalizuoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės. Tai netaikoma vaikui, turinčiam Lietuvos Respublikos diplomatinį arba tarnybinį pasą.
Tuo atveju, jei vaikui vykstant į užsienio valstybę reikia antrojo iš tėvų sutikimo, tačiau jis sutikimo negali arba nenori duoti, vieno iš tėvų prašymu raštu įformintą sutikimą, kad vaikas laikinai išvyktų, gali duoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba. Ši tarnyba, prieš išduodama minėtą sutikimą, privalo įsitikinti, kad antrojo iš tėvų sutikimo gauti neįmanoma.
Antrojo iš tėvų sutikimo nereikia, kai tas asmuo pripažintas nežinia kur esančiu, neveiksniu, miręs ar duomenys apie jį neįrašyti įvaiko gimimo įrašą. Tokiu atveju pareigūnams papildomai pateikiamas šį faktą patvirtinantis dokumentas.
Vaiko kelionės į užsienio valstybę klausimais galima kreiptis įLietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją arba į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą.
Jei vaikas, vykstantis į užsienio kelionę, yra globojamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje, pasienio kontrolės punkte jis turi pateikti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos įformintą sutikimą dėl vaiko laikino išvykimo. Šis sutikimas išduodamas vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovui pateikus šiuos dokumentus:
1. Kvietimą, kuriame nurodomas, kas, kuriam laikui ir kokiu tikslu kviečia vaiką į užsienio valstybę, kas rūpinsis jo išlaikymu ir saugumu, kaip bus užtikrintas jo grįžimas į Lietuvą.
2. Jei vaiką į užsienio valstybę kviečia nevyriausybinė organizacija, tuomet reikalingi šios organizacijos registracijos dokumentai, – išversti į lietuvių kalbą, paliudyti notaro ir legalizuoti aukščiau minėtose dokumentus legalizuojančiose institucijose.
3. Jeigu vaiką ketinama apgyvendinti šeimoje, reikalinga užsienio valstybės oficialios institucijos išvada, patvirtinanti, jog šeima gali priimti vaiką, užtikrinti jo išlaikymą, saugumą ir grįžimą į Lietuvą.
4. Vykstančių į užsienio valstybę vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinį sąrašą su nurodytais vardais, pavardėmis, asmens kodais vaikų gimimo vietomis ir datomis.
5. Dokumentus, patvirtinančius, jog vaikas globojamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje.
6. Šios institucijos steigėjo rašytinį pritarimą.
Patikrinimą atliekančių institucijų veikla
Kaip jau minėta aukščiau, patikrinimą pasienio kontrolės punktuose atlieka šios valstybės institucijos : VSAT, muitinė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Valstybiniai visuomenės sveikatos priežiūros centrai. VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punktuose yra atsakingi už asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę. Jie privalo:
1. Tikrinti asmenų, transporto priemonių dokumentus, daryti juose reikiamas atžymas.
2. Išsiaiškinti atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsienio šalių pilečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrinti, ar pastarieji turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar jie nėraįtraukti įasmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.
3. Įstatymų nustatyta tvarka išduoti užsienio šalių piliečiams vizas.
4. Įstatymų nustatyta tvarka priimti jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
5. Tikrinti duomenų bazėse ir kituse informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones.
6. Tikrinti transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų.
7. Atlikti kertančiųjų valstybės sieną radiacinę kontrolę.
8. Kontroliuoti asmenų bei transporto priemonių judejimą pasienio kontrolės punktuose.
9. Palaikyti viešąją tvarką pasienio kontrolės punktuose.
10. Sulaikyti neteisėtai kertančius valstybės sieną.
11. Sulaikyti, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas, asmenis, be leidimoįvežančius ar išvežančius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropines medžiagas.
12. Vykdyti kitas Lietuvos Respublikosįstatymų nustaytas funkcijas.
Muitinės pareigūnai pasienio kontroles punktuose atsako už prekių (daiktų) gabenimo per valstybės sieną kontrolę. Jie :
1. Tikrina prekes, daiktus, dokumentų galiojimą ir jų atitikimą, transporto priemones, asmenis, jų bagažą, kitus daiktus, siekdami įsitikinti, ar laikomasi įstatymų.
2.
Kviečia į patikrinimo vietą kitų tikrinančiųjų institucijų darbuotojus.
3. Reikalauja muitiniam patikrinimu būtinos informacijos.
4. Atlieka pateiktų dokumentų muitinį įforminimą
5. Renka mokesčius bei rinkliavas.
6. Atlieka asmens apžiūrą.
7. Teikia informaciją apie muito režimą keleiviams, vykstantiems per valstybės sieną.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnai atlieka medicininį karantininį patikrinimą, skirtą tam, kad apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo pavojingų ir užkrečiamųjų ligų.