Europos Komisijos delegacija
Lietuvoje
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d.
atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijos
vadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijos
statusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia.
Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomis
Lietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarp
Komisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų.
Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvos
ministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominę
raidą, susijusią su Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prie
Komisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbą
kitoms ES institucijoms.Pagrindinė Delegacijos veikla
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d.
atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijos
vadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijos
statusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia.
Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomis
Lietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarp
Komisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų.
Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvos
ministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominę
raidą, susijusią su Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prie
Komisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbą
kitoms ES institucijoms.
Pagrindiniai Delegacijos uždaviniai yra šie:
Prisidėti prie tinkamo įvairių pasirengimo narystei instrumentų
funkcionavimo, konkrečiai:
• derybų proceso: procesų stebėjimas ir pagalba Komisijai;
• Europos sutarties, kurią prižiūri Asociacijos taryba, Asociacijos
komitetas ir daugybė įvairių sektorių pakomitečių, besirūpinančių
prekyba ir kitais ekonominiais bei socialiniais santykių tarp ES ir
Lietuvos aspektais, įskaitant įstatymų atitiktį ir konkurencijos
politiką;
• Stojimo partnerystės, kurioje nurodyti pagrindiniai Lietuvos
prioritetai rengiantis narystei ES.
Užtikrinti tinkamą PHARE/ISPA programų įgyvendinimą, konkrečiai:
• suteikiant išankstinį pritarimą įvairiems veiksmams įgyvendinant
PHARE/ISPA projektus, dėl kurių susitaria Lietuva ir ES;
• tikrinant pirkimo procedūrų atitiktį Decentralizuoto įgyvendinimo
sistemos taisyklėms, įskaitant sąlygų išaiškinimą, konkursų (tenderių)
įvertinimą bei rangovų ar konsultantų atranką;
• stebint ir pranešant apie programų/projektų įgyvendinimą;
• informuojant Komisiją Briuselyje apie įvairių programų ir Stojimo
partnerystės įgyvendinimą;
• informuojant Komisiją Briuselyje apie horizontalių programų
įgyvendinimą visose valstybėse kandidatėse;
• padedant parengti ir stebint, kaip įgyvendinamos SAPARD programos,
kurias, skirtingai nuo PHARE arba ISPA programų, be išankstinio
Europos Komisijos delegacijos pritarimo visiškai prižiūri patys
lietuviai.
Prisidėti prie informacijos apie ES teikimą Lietuvos visuomenei,
konkrečiai:
• teikiant tikslią ir objektyvią informaciją apie su ES susijusius
reikalus ir procesus joje;
• įgyvendinant ES plėtros komunikacijos strategiją;
• vadovaujant Informacijos centrui, skirtam plačiajai visuomenei;
• išleidžiant savaitinį elektroninį ir mėnesinį spausdintą biuletenį;
• organizuojant seminarus, konferencijas įvairioms tikslinėms grupėms –
valstybės tarnautojams, žurnalistams,mokytojams ir kt.;
• reguliariai platinant informaciją spaudai (pranešimus spaudai) apie
įvykius ES;
• verčiant į lietuvių kalbą ir spausdinant knygas bei brošiūras, taip
pat pritaikant vaizdo medžiagą apie ES Lietuvos vartotojams.ES ir Lietuvos santykiai
Trumpa istorija
Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos
(EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB nusprendė pripažinti
Lietuvos nepriklausomybę.
1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir
komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m.
vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir
Lietuvos Respublikos.
1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime
Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir
Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES). Tačiau tai buvo
taikoma tik valstybėms, pasirašiusioms Europos sutartis. Baltijos valstybės
buvo paminėtos atskirame paragrafe, kuriame Europos Komisija buvo
įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuo metu galiojusių prekybos sutarčių
su
Baltijos valstybėmis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis.
1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos
sutartis. Tų pačių metų pabaigoje, gruodžio 16 d., prasidėjo derybos dėl
Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis buvo
pasirašyta birželio 12 d.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų
prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos
nuomonėje pateikiama išvada, kad dabartinis pasirengimo narystei ES lygis
leidžia tvirtinti, jog per artimiausius penkerius metus tik šios penkios
asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybės bus pasirengusios narystei
ES: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija.
Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis
vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis. Tokį sprendimą
Europos Komisija pasiūlė 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje apie valstybių
kandidačių pažangą rengiantis narystei ES. 1999 m. gruodžio mėn. ES Taryba
pritarė šiai rekomendacijai ir apsisprendė dėl derybų pradžios. 2000 m.
vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės ES.
Pastarojo meto įvykiai
Asociacijos sutartis (įskaitant dvišalę prekybą)
Asociacijos sutartys iš pradžių buvo sutartys tarp Europos Sąjungos ir
Europos valstybių, numačiusių ateityje tapti ES narėmis. Tokie susitarimai
su Rytų Europos valstybėmis, pasirašyti po 1991 m., yra žinomi kaip Europos
sutartys.
Europos (asociacijos) sutartys sukuria prekybos tarp ES ir valstybių
kandidačių pagrindą ir yra skirtos panaikinti prekybos kliūtis. Europos
(asociacijos) sutartis su Lietuva buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d. ir
įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. Europos sutartis pakeitė Prekybos ir
komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį. Laisvosios prekybos ir
su prekyba susijusių reikalų sutartis tapo Europos sutarties dalimi.
Europos sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas
Lietuvai dalyvauti įgyvendinant valstybių kandidačių pasirengimo narystei
strategiją. Sutartis taip pat nustatė taisykles, pagal kurias
liberalizuojamas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, taip pat
užtikrinamas bendradarbiavimas teisės aktų derinimo, finansų, aplinkos
apsaugos, kultūros ir kitose srityse.
Komisijos paskutinėje, 2002 m. reguliariojoje ataskaitoje pažymima, kad
Lietuva tinkamai įgyvendino Europos sutartį ir prisidėjo prie sklandžios
įvairių jungtinių institucijų veiklos.
Lietuvos prekyba su ES nuolat didėja. 2001 m. Lietuvos eksportas į ES
sudarė 47,8 proc. (per metus padidėjo 20 proc.) bendro Lietuvos eksporto.
Importas iš ES sudarė 44 proc. bendro importo (padidėjo 18,4 proc.). Per tą
patį laikotarpį ES eksportas į Lietuvą sudarė 0,27 proc. bendro ES eksporto