Kelmės autobusų parko įmonės statistinė analizė
5 (100%) 1 vote

Kelmės autobusų parko įmonės statistinė analizė

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Kelmės autobusų parko įmonės statistinė analizė

Statistikos referatas

Šiauliai, 2006

TURINYS

ĮVADAS……………..……………………………………………………………………………3

1. Lietuvos keleivinis transportas…………………………………………………………………4

1.2 Lietuvos viešojo naudojimo keleivinio transporto veiklos perspektyvos specialiojoje Europos regioninės plėtros fondo programoje………………………………………………………………………4

1.3 Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai viešojo naudojimo keleivinio transporto srityje…………………………………………………………………………………………………………………..6

2. Kelmės rajonas………………………………………………………………………………….7

2.1 Kelmės rajono apžvalga………………………………………………………………………………………………7

2.2 Gyventojai,gyvenamoji aplinka……………………………………………………………………………………8

3. Kelmės autobusų parko statistinė analizė………………………………………………………10

3.1 Dinamikos eilučių rodiklių skaičiavimai…………….………………………………………10

3.2 Dinamikos eilučių ekstrapoliacija………………………………………………………………………………..17

3.3 Prognozavimas tiesiniu trendu…………………………………………………………………………………….20

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..25

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………26

ĮVADAS

Susisiekimo poreikis yra vienas iš svarbesniųjų poreikių tiek asmens, tiek įmonės gyvenime. Transporto paslaugų vartotojai faktiškai yra visi žmonės bei visų rūšių verslai. Esant transporto sutrikimams, sumažėja žmonių komunikacinės galimybės, patiriami ekonominiai nuostoliai pačiose įvairiausiose veiklos sferose. Kai transporto sistemos sutrikimai tampa nuolatiniais (pvz., grūstys miestuose, parkavimo vietų stoka), tai sudaro kliūtis racionaliam išteklių panaudojimui, mažina darbo pasidalinimą, neigiamai įtakoja aplinką, mažina žmonių ekonominę gerovę bei gyvenimo kokybę. Sėkmingas transporto sistemos funkcionavimas yra būtinas sparčiai ekonomikos raidai bei žmonių gerovei.

Viešojo naudojimo keleivinio transporto sektorius atneša daug netiesioginės naudos, todėl nuolatinis valstybės dėmesys šiam sektoriui yra būtinas. Geras transporto sistemų funkcionavimas neturi apsiriboti vežėjus tenkinančios finansinės pusiausvyros užtikrinimu. Gyventojai šiandien kelia aukštus reikalavimus, individualios susisiekimo priemonės jiems tampa vis prieinamesnės ir tuo pačiu konkurencingesnės visuomeninėms transporto priemonėms, todėl visuomeninio naudojimo keleivinio transporto plėtra turėtų būti tarp prioritetinių valstybės ir vietinės valdžios veiklos programose.

LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje. Transporto viešasis administravimas nurodyta, kad transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos.

4. punkte pažymima, kad „savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą“.

Pagal viešojo sektoriaus organizacijų reformų teoriją viešojo naudojimo keleiviniame transporte yra įvykdyta decentralizavimo reforma: anksčiau Susisiekimo ministerijai pavaldžios autotransporto įmonės reorganizuotos į autobusų parkus ir krovinių pervežimo įmones, pavaldumą perduodant savivaldybėms.

Savivaldybės yra nevienodose situacijose, valdant viešojo naudojimo keleivinį transportą, nes nevienoda savivaldybių finansinė padėtis, todėl ir negali būti vienoda viešojo naudojimo keleivinio transporto vystymosi strategija. Viena aktualiausių problemų visuomeniniame transporte, ypatingai įtakojančią į įmonių veiklos efektyvumą dabartiniu momentu yra įmonių finansavimas, nes nepakankamas finansavimas neleidžia efektyviai panaudoti turimus resursus. Daugelis savivaldybės tarybos narių kelia klausimą dėl kito reformų etapo- viešojo naudojimo keleivinio transporto privatizavimo rajone. Šis žingsnis reikalauja gilios analizės, nes tokiu būdu reorganizuojant viešojo naudojimo keleivinį transportą, iškiltų nemažai pavojų, dėl savivaldybėms priskirtos funkcijos- užtikrinti gyventojų susisiekimą su rajono centru- vykdymo.

1. Lietuvos keleivinis transportas

1.1 Reguliaraus keleivių vežimo organizavimas Lietuvoje

Lietuvos viešojo naudojimo keleivinio transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos.

Susisiekimo ministerija per savo organizacinę struktūrą turi užtikrinti keleivių vežimo ir krovinių vežimo transportavimo reikmes, integruoti visų rūšių transportą į vieną transporto
kompleksą, nustatyti ir nuosekliai vykdyti šalies transporto sistemos prioritetus, paruošti normatyvinių aktų sistemą, perėjimui iš centralizuotų į rinkos sąlygas, įsijungti į Europos transporto sistemą, tobulinti eismo organizavimą, užtikrinti eismo dalyvių saugumą.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamentas dalyvauja formuojant kelių ir kelių transporto politiką. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strategijoje prioritetu įvardintas „priemonių, skatinančių gyventojus dažniau naudotis viešojo naudojimo keleiviniu transportu, taip sumažinant lengvųjų automobilių neigiamą poveikį aplinkai, avaringumui ir gatvių pralaidumui, įgyvendinimas.

Lietuva su 34 šalimis yra pasirašiusi tarptautinio vežimo tarpvalstybines sutartis, kuriose išdėstytos nuostatos, nusakančios keleivių ir krovinių vežimo tvarką. Šiuo metu Lietuvos krovinių ir keleivių vežimo rinkoje veikia daugiau kaip 5000 vežėjų, kurie turi apie 13000 automobilių.

Keleivių vežimo apimtys viešojo naudojimo autobusais per 2005 metų I pusmetį, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo vidutiniškai 4 procentais.

Susisiekimo ministerijos nuostatų 6.18. punktas pažymi, kad Ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis keleivių ir krovinių vežimu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais, pagal kompetenciją kontroliuoja transporto licencijuojamą veiklą. 6.22. punkte kalbama, kad ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paslaugų visuomenei teikimo (keleivių vežimo) politiką.

1.2 Lietuvos viešojo naudojimo keleivinio transporto veiklos perspektyvos specialiojoje Europos regioninės plėtros fondo programoje

Remiantis patirtimi šalių, šiuo metu gaunančių paramą iš ES fondų, pastebimas išskirtinis dėmesys infrastruktūros plėtrai, kur didesnė dalis lėšų vieno iš ES struktūrinių fondų – Europos regioninės plėtros fondo – skiriama transporto infrastruktūros rekonstravimui bei modernizavimui. Lietuvos ekonomikos augimas, užtikrinant aukštesnius gyvenimo standartus, naujų darbo vietų sukūrimą, neįmanomas be veiksmingos transporto sistemos ir reikiamos jos infrastruktūros, suteikiančios galimybę pasinaudoti vidaus bei tarptautinės rinkos potencialu. Todėl svarbią BPD plano dalį sudaro investicijos į fizinę infrastruktūrą, taip siekiant sudaryti pagrindą ilgalaikei ūkio plėtrai, visų pirma, plėtojant galimybes maksimaliai išnaudoti tranzitui palankią šalies geografinę padėtį.

Vienas iš pagrindinių ES struktūrinių fondų principų – papildomumas, t.y. parama skiriama tik kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui. Todėl ši 2004-2006 m. Susisiekimo ministerijos strateginio veiklos plano programa parengta siekiant formuoti bendrą valstybės transporto sistemos ir regioninės plėtros politiką bei įgyvendinti bendrai finansuojamus Lietuvos nacionalinių ir ES struktūrinių fondų lėšomis investicinius projektus pagal 2004-2006 m. BPD I-ojo prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.1. priemonėje „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ numatytus įgyvendinti uždavinius ir suformuluotas veiklas.

Vykdant šią programą bus įgyvendinami vieni iš pagrindinių ministerijos tikslų: modernizuoti transporto infrastruktūrą, kad ji atitiktų ES techninius standartus ir vežimų poreikius; skatinti tranzito per Lietuvą paslaugų plėtrą; skatinti multimodalinių vežimų galimybes; didinti atskirų transporto šakų tarpusavio sąveiką; užtikrinti priemonių, didinančių eismo saugą, įgyvendinimą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.

Bendras programos tikslas – sukurti modernią vieningą transporto sistemą, techniniais parametrais bei teikiamų paslaugų kokybe prilygstančią ES šalių lygiui bei integruotą į ES transporto sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas gamybos ir paslaugų sektorių plėtojimui.

Į BPD 1.1. priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ Struktūrinių fondų paramai gauti įtrauktos veiklos būtinos regioninei vietinei plėtrai, t.y. jomis siekiama užtikrinti gerą privažiavimą prie transeuropinių koridorių, pagerinti kaimo vietovių susisiekimą su mietais ir miesteliais, sutvarkyti eismą miestuose, sumažinti transporto grūstis, tobulinti transporto infrastruktūrą, kuri tenkintų sparčiai didėjančio transporto eismo poreikius.

Šį ministerijos 2004-2006 m. strateginio plano programa skirta finansuoti projektus, kurie bus įgyvendinami pagal BPD transporto sektoriaus numatytas veiklas, panaudojant nacionalines lėšas ir ES struktūrinių fondų paramą.

Modernizuojant automobilių kelius, bus siekiama įtakoti atskirų rajonų plėtrą, gerinant gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, tobulinant kaimo vietovių susisiekimą miestais ir miesteliais. Mažinant neigiamą poveikį aplinkai, gerinant eismo sąlygas bei siekiant sumažinti avaringumą magistraliniuose, krašto bei rajoniniuose keliuose, numatoma diegti eismo saugos bei aplinkosaugos priemones. Bus siekiama pagerinti miestų susisiekimo sistemų darbą, kurios realiai atitiktų atskirų rajonų, apskričių susisiekimo poreikius bei būtų pagrįstos reikiamais transporto skaičiavimais. Siekiant sumažinti
grūstis bei tobulinant eismo organizavimą miestų gatvėse bus rekonstruojamos miestų bei miestelių gatvės, tiesiami aplinkkeliai, statomos skirtingų lygių sankryžos bei rengiamos požeminės ir viršžeminės pėsčiųjų perėjos, diegiamos šiuolaikinės eismo reguliavimo sistemos ir kitos priemonės. Bus plėtojama turizmui reikiama infrastruktūra, statant bei rekonstruojant dviračių ir/ar pėsčiųjų takus (trasa) bei privažiuojamuosius kelius prie turizmo vietovių ir/ar rekreacinių zonų.

Siekiant kompleksiškai įvertinti bei apjungti šalies ir miestų bei gyvenviečių susisiekimo sistemas, bus atliekamos studijos, reikiami moksliniai-techniniai paskaičiavimai. Tai padės racionaliai ir efektyviai naudoti lėšas infrastruktūros plėtrai sprendžiant bendras susisiekimo problemas tiek užmiestyje, tiek miestuose. Be to, norint įgyvendinti infrastruktūrinį projektą pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, kiekvienam projektui būtina tinkamai parengti projektą, t.y. atliktį statinio ekonominį pagrindimą, aplinkosauginį įvertinimą bei statybos techninį projektą. Todėl 2004–2006 m. BPD programavimo laikotarpiu daug dėmesio bus skiriama transporto sektoriaus projektų techninės dokumentacijos paruošimui, siekiant užtikrinti efektyvų transporto infrastruktūros tobulinimą ir modernizavimą bei tinkamą projektų parengimą šiam bei sekančiam BPD programavimo laikotarpiui

Šį ministerijos 2004-2006 m. strateginio plano programa skirta finansuoti projektus, kurie bus įgyvendinami pagal BPD transporto sektoriaus numatytas veiklas, panaudojant nacionalines lėšas ir ES struktūrinių fondų paramą.

Tačiau dar kalbant apie viešojo naudojimo keleivinio transporto veiklos perspektyvas, būtina šį klausimą svarstyti pirmiausia visos respublikos mastu, nes visos rajonų savivaldybės „žvilgčioja“ į pagrindinį keleivinio transporto politikos respublikoje vykdytoją- Susisiekimo ministeriją ir jos veiklą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1466 žodžiai iš 4874 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.