Kepenu ligos ir maitinimosi ypatumai
5 (100%) 1 vote

Kepenu ligos ir maitinimosi ypatumai

ĮVADAS

Maitinimasis – būtina sąlyga organizmui normaliai augti, vystytis ir funkcionuoti.

Dieta – tai tam tikras maitinimasis, rekomenduojamas kokiu nors sveikatos gerinimo arba ligos gydymo tikslu. Dieta nusako maitinimosi režimą, maisto produktų pasirinkimą, tam tikrą maisto gaminimą ir t. t.

Be dietos koregavimo neįmanoma gydyti sergančių lėtiniais hepatitais, kepenų ciroze, gelta ir kitomis kepenų ligomis.

Kepenys – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Jos yra pagrindinė organizmo laboratorija, dalyvaujanti baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų apykaitoje. Labai svarbus kepenų vaidmuo nukenksminant į organizmą patenkančias (alkoholis ) ir organizme susidarančias (amoniakas ) kenksmingas medžiagas. Kepenyse nuolat vyksta daugybė biocheminių reakcijų.

Kepenų ligų priežastys: XX amžiuje žmogaus organizmas susiduria su daugybe egzogeninių nuodų ir toksinų, visiškai naujų cheminių junginių; taip pat reikia nepamiršti, kad kepenų ligų atsiradimui didelę reikšmę turi nuolatinis aplinkos užterštumas, besaikis alkoholio vartojimas ir nekontroliuojamas vaistų vartojimas. Ir esant ligai, kepenys lieka pagrindiniu organu, kur vyksta detoksikacija ir metabolizmas.

Mitybos nepakankamumas,atsiradęs dėl kepenų funkcijos nepakankamumo, būna dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, anoreksijos ir neadekvačios dietos. Pablogėjusi absorbcija ir virškinimas taip pat veikia nutrientų apykaitą.

Pagrindinis dietos tikslas – apsaugoti nuo liesėjimo.

MAITINIMOSI YPATUMAI

Skiriant dietinį gydymą būtina atkreipti dėmesį į makro- ir mikronutrientų kiekį dietoje. Vienas svarbiausiu mikronutrientų yra baltymas. Praturtintos baltymais dietos padeda atstatyti kepenų funkcijas ir dalyvauja sintezėje fermentų, reikalingų toksinų dezaktyvavimui. Baltymų šaltiniai – kiaušiniai, varškė, pieno produktai, mėsa, žuvis, duona, kruopos. Skaidulinės medžiagos teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, folio rūgšties ir B grupės vitaminų sintezę, mažina cholesterolio kiekį, sugeria ir pašalina toksines medžiagas. Sergančiųjų kepenų ligomis dietoje turi būti pakankamai skaidulinių medžiagų. Jų šaltinis – vaisiai, daržovės, kruopos. Būtina atkreipti dėmesį ir į riebalų kiekį. Jis yra mažinamas. Riebalai turi būti subalansuoti. Augalinės kilmės riebalai turi sudaryti 30% bendro riebalų kiekio. Sergant kepenų ligomis labai svarbu kad organizmas gautų įvairių riebalų, ypač svarbūs yra omega 3. Gyvūninių riebalų yra pieno produktuose, lašiniuose, svieste. Negalima vartoti margarino, reikėtų vengti keptų patiekalų. Ypač turtingas lecitinu, cholinu, riebaluose tirpiais vitaminais, mineralais yra kiaušinio trynys. Todėl kiaušiniai būtinai turi būti įtraukti į ligonių dietą, geriau omleto pavidale. Taip pat dietoje turi būti pakankamai vitaminų ir mineralų.

Skiriant dietą sergantiems kepenų ligomis reikia atkreipti dėmesį į klinikos ypatumus, ligos stadiją, proceso aktyvumą, virškinimo sistemos organų būklę.

Sergantiesiems kepenų ligomis, ypač alkoholine kepenų ciroze, būna mitybos nepakankamumas. Sergant kepenų uždegimu, netenkama skysčių, elektrolitų, kraujo ir tai paūmina malabsorbciją. Kepenų ligos keičia maisto skonį, todėl dėl anoreksijos ir šleikštulio maisto suvartojama mažiau.

Bendros dietos sergantiesiems kepenų ligomis nėra. Kiekvienam ligoniui dieta parenkama individualiai. Alkoholinės kepenų ligos.

Alkoholinės kepenų ligos – tai įvairaus sunkumo kepenų struktūros ir funkcijos pokyčių sukeltos kepenų ligos. Svarbiausia – vengti alkoholio. Svarbi alkoholinių kepenų ligų ypatybė – tai jų grįžtamumas nustojus vartoti alkoholį pradinėje stadijoje. Gydymas būna visiškai neefektyvus, jei ir toliau geriamas alkoholis. Alkoholis yra gana kaloringas, todėl jis sutrikdo normalią mitybą. Dietos tikslas: leisti kepenims kuo efektyviau funkcionuoti; kiek įmanoma atstatyti kepenų pakenkimą esant suriebėjusiems kepenims; koreguoti skysčių ir elektrolitų disbalansą, nutrientų stoką. Dietoje turi būti padidintas baltymų kiekis ir pakankamas riebalų ir angliavandenių kiekis. Organizmas turi būti aprūpintas kalciu, B grupės vitaminais, A, D, E ir K vitaminais, cinku, magniu, vitaminu C. Reikia valgyti vaisius ir daržoves, arba vartoti multivitaminų ir mikroelementų preparatus.

Hepatitas.

Hepatitas – tai kepenų uždegimas. Sergantiems hepatitu taip pat būtina laikytis dietos, kurios tikslas: padėti kepenų regeneracijai ir apsaugoti nuo tolimesnio pakenkimo;koreguoti kūno svorį, nes ligoniai dažnai skundžiasi blogu apetitu; išsaugoti baltymus didinant angliavandenių kiekį dietoje; dehidracijos prevencijai koreguoti skysčius. Pacientas su maistu turi gauti iki 3000-4000 kcal ir angliavandenių iki 300-400. Taip pat dietoje turi būti padidintas baltymų kiekis. Jei ligonis sunkios būklės (neturi apetito, vargina šleikštulis, vemia), dietinį gydymą galima pradėti nuo skysto maisto. Gerėjant būklei, pereinama prie pustirščio trinto ar tiršto trinto maisto. Vėliau galima pereiti prie pagrindinės dietos. Valgyti patariama 4-5 kartus per dieną. Lėtinis hepatitas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 727 žodžiai iš 2314 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.