Kepenų ligos
5 (100%) 1 vote

Kepenų ligos

Kepenų ligos,kaip nuo jų apsisaugoti

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas atsiranda greitai (pvz., į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui, per bronchų astmos priepuolį) ir pasireiškia per kelias minutes ar valandas, sukeldamas pavojų ligonio gyvybei.

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas išryškėja pamažu (per kelis mėnesius, metus), dažnai dėl lėtinių kvėpavimo organų ligų. Svarbiausi požymiai: ligonį vargina dusulys (įvairaus intensyvumo, ryškiai stiprėjantis fizinio krūvio metu, atirandantis ir ramybėje), pamėlynuoja oda ir gleivinės, padažnėja kvėpavimas, dažnai plaka širdis. Sunkiu atveju pažeidžiama centrinė nervų sistema: ligonis tampa apatiškas, mieguistas, vėliau praranda sąmonę.

Ligos baigtis priklauso nuo ligos, sukėlusios kvėpavimo nepakankamumą, ir deguonies trūkumo laipsnio. Deguonies trūkumas veikia daugelį organų, ypač jautrios smegenys, širdis, kepenys, inkstai ir plaučių kraujagyslės. Esant ūminiam kvėpavimo nepakankamumui, skubiai nesuteikus pagalbos ligonis gali mirti.

Būtina pašalinti iš kvėpavimo takų kliūtis, pagerinti kvėpavimo takų praeinamumą. Tuo tikslu atliekama bronchoskopija, inhaliacijos, bronchų praplovimas. Užspringusiems ligoniams naudojamas Heimlicho būdas. Ligoniui duodama kvėpuoti deguonies, daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Be to, gydoma liga, sukėlusi kvėpavimo nepakankamumą.

Kvėpavimo nepakankamumas – tai neadekvati dujų apykaita plaučiuose, dėl kurios trūksta deguonies, o anglies dioksidas iš jo pasišalina nepakankamai.

Kvėpavimo takų infekcijos gydymas – tai sudėtinga medicininė ir socialinė problema visame pasaulyje. Pastaraisias metais šioms infekcijoms gydyti vis dažniau vartojami makrolidų šeimos antibiotikai, ypač klaritromicinas, nes jis gerai veikia įprastinius ir atipinius sukėlėus: Mycoplasma pneumoniae, Chlamydia pneumoniae, Ureaplasma urealyticum, Legionella spp., Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis ir atsparius penicilinui Streptococcus pneumoniae štamus. Įvairiose šalyse atlikta nemažai klinikinių tyrimų, kurių tikslas buvo įvertinti klaritromicinio efektyvumą ir saugumą gydant kvėpavimo takų infekcijas. Kai kuriuose tyrimuose klaritromicinas buvo palygintas su kitais antibiotikais: azitromicinu, eritromicinu, amoksicilinu su klavulano rūgštimi. Remiantis visų tyrinėtojų duomenimis, klaritromicinas yra efektyvus ir saugus antibiotikas įvairioms suagusių ir vaikų kvėpavimo takų infekcijomis gydyti.

Svarbiausias bronchų astmos gydymo tikslas yra suteikti pacientui galimybę normaliai gyventi apsaugant jį nuo ligos simptomų (lėtinių ir ūminių), palaikyti normalią ar beveik normalią kvėpavimo funkciją ir optimaliai gydyti ligą.- Svarbiausias gydymas yra priešuždegiminė terapija inhaliuojamaisiais kortikosteroidais (KS) (visiems pacientams, išskyrus sergančiuosius lengva epizodine astma).

– Pacientams negalima rūkyti ir būtina kasmet skiepytis nuo gripo.

– Kartu reikia gydyti esantį rinitą ir gastroezofaginį refliuksą.

– Sunkių paūmėjimų metu reikalinga O2 terapija (PaO2 >60 mmHg, SaO2 >90 proc. turi būti), skysčiai į veną ir plaučių ventiliacija.

– Gydymas turi būti intensyvus, kad kuo greičiau būtų pasiekta ligos remisija, o ją pasiekus galima vaistų dozes po truputį sumažinti.

– Jei FEV1 ar PEFR <50 proc. geriausio paciento individualaus rodiklio, hiperkapnija, sunkūs simptomai, psichikos pokyčiai – būtina hospitalizacija į intensyvios slaugos skyrių.

– Jei yra geras atsakas į gydymą, normalūs fizinių tyrimų rezultatai praėjus 1 val. po paskutinės vaisto dozės, FEV1 ir PEFR >70 proc. geriausio paciento rodiklio, galima išleisti gydytis ambulatoriškai, būtina kontrolė po 1 savaitės.Nefarmakologinis gydymas:

1. Pašalinti astmą provokuojančius veiksnius

2. Pacientų mokymas:

– suprasti savo ligą,

– taisyklingai vartoti inhaliuojamuosius vaistus,

– sugebėti atlikti PEF-metriją.

3. Pacientui būtina surašyti astmos gydymo planą.Vaistai nuo astmos skirstomi į:

1. Greito veikimo – reikalingi bronchų spazmui pašalinti:

– b2 agonistai trumpalaikio poveikio,

– anticholinerginiai,

– KS sisteminiai.

2. Vaistai bronchų astmos kontrolei – tai ilgalaikio poveikio vaistai nuolatiniams astmos simptomams kontroliuoti:

– inhaliuojamieji KS (IKS),

– KS per os,

– leukotrienų antagonistai,

– ilgalaikio poveikio b2 agonistai,

– teofilinai,

– kromonai (kromolinas ir nedokromilis).

Lengvai epizodinei astmai gydyti vartojami trumpalaikio poveikio b2 agonistai pagal poreikį.

Lengvos nuolatinės astmos kontrolei nepakanka vien trumpalaikio poveikio b2 agonistų, todėl šalia jų skiriama vaistų nuo uždegimo – inhaliuojamųjų KS (mažos dozės). Pacientams, kurie nenori ar negali vartoti inhaliuojamųjų kortikosteroidų, skiriama leukotrienų antagonistų, ilgalaikio poveikio b2 agonistų, kromonų, teofilinų. Antileukotrienai pagerina kvėpavimo funkciją, suretina ligos paūmėjimus, apsaugo nuo alergenų ar fizinio krūvio sukelto bronchų spazmo, tačiau savo efektyvumu nusileidžia IKS. Vienas svarbiausių šios vaistų grupės privalumų, kad jie vartojami į vidų. Veiksmingiausi vaistai nuo uždegimo yra
inhaliuojamieji KS. Jie reguliuoja uždegimo mediatorių sintezę, slopina citokinų sintezę, adhezinių molekulių ekspresiją, sumažina audinių infiltraciją uždegimo ląstelėmis (eozinofilais), kraujagyslių pralaidumą ir eksudaciją. Ilgalaikis gydymas IKS atnaujina pažeisto bronchų epitelio struktūrą. Ši vaistų grupė yra veiksminga daugumai įvairaus amžiaus pacientų. Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo nuolatine astma, skiriama IKS kartu su ilgalaikio poveikio b2 agonistais, kromonais ar teofilinais. Vienas efektyviausių derinių yra IKS su ilgalaikio poveikio b2 agonistais. Ilgalaikio poveikio b2 agonistai (IPBA) pasižymi ilgalaikiu bronchus plečiančiu poveikiu, kuris tęsiasi 12 ir daugiau valandų, todėl jie vartojami du kartus per parą. Skiriant IKS kartu su IPBA gaunamas sinergistinis poveikis – IPBA padidina KS receptorių translokaciją iš ląstelės į citoplazmos branduolį, todėl tą patį klinikinį poveikį galima pasiekti mažesnėmis IKS dozėmis. Kombinuotas gydymas yra daug veiksmingesnis negu didelių inhaliuojamųjų KS dozių vartojimas.

Anticholinerginiai vaistai bronchų astmą gydant nerekomenduojami kaip mažiau veiksmingi.

Sunkiai astmai gydyti, be anksčiau minėtų vaistų, skiriamos didelės IKS dozės kartu su ilgalaikio poveikio bronchus plečiančiais vaistais bei sisteminio veikimo KS. Ilgalaikis KS į vidų vartojimas sukelia nepageidaujamus poveikius: osteoporozę, raumenų silpnumą, odos išplonėjimą, diabetą ir t.t. Ksantinai yra mažiau veiksmingi bronchus plečiantys vaistai nei b agonistai, o jų terapinė platuma siaura, todėl didesnės vaistų dozės, reikalingos bronchams išplėsti, sukelia nepageidaujamų poveikių (pykinimą, vėmimą ir t.t.). Mažos teofilinų koncentracijos (5-10 mg/l) slopina uždegimą, todėl sergantiesiems sunkia astma tikslinga jų vartoti.Kai aukščiau minėtas gydymas yra nepakankamai veiksmingas, skiriama imunosupresantų (metotreksato, ciklosporino). Anti-IgE – naujas gydymo metodas, paremtas imunoglobulinų E receptorių antagonizmu, rekomenduojamas alerginei astmai gydyti.Trumpalaikio poveikio inhaliuojamųjų b2 agonistų skiriama sergantiesiems astma pagal poreikį ūminiams astmos simptomams pašalinti.

Svarbiausias bronchų astmos gydymo tikslas yra suteikti pacientui galimybę normaliai gyventi apsaugant jį nuo ligos simptomų (lėtinių ir ūminių), palaikyti normalią ar beveik normalią kvėpavimo funkciją ir optimaliai gydyti ligą.- Svarbiausias gydymas yra priešuždegiminė terapija inhaliuojamaisiais kortikosteroidais (KS) (visiems pacientams, išskyrus sergančiuosius lengva epizodine astma).

– Pacientams negalima rūkyti ir būtina kasmet skiepytis nuo gripo.

– Kartu reikia gydyti esantį rinitą ir gastroezofaginį refliuksą.

– Sunkių paūmėjimų metu reikalinga O2 terapija (PaO2 >60 mmHg, SaO2 >90 proc. turi būti), skysčiai į veną ir plaučių ventiliacija.

– Gydymas turi būti intensyvus, kad kuo greičiau būtų pasiekta ligos remisija, o ją pasiekus galima vaistų dozes po truputį sumažinti.

– Jei FEV1 ar PEFR <50 proc. geriausio paciento individualaus rodiklio, hiperkapnija, sunkūs simptomai, psichikos pokyčiai – būtina hospitalizacija į intensyvios slaugos skyrių.

– Jei yra geras atsakas į gydymą, normalūs fizinių tyrimų rezultatai praėjus 1 val. po paskutinės vaisto dozės, FEV1 ir PEFR >70 proc. geriausio paciento rodiklio, galima išleisti gydytis ambulatoriškai, būtina kontrolė po 1 savaitės.Nefarmakologinis gydymas:

1. Pašalinti astmą provokuojančius veiksnius

2. Pacientų mokymas:

– suprasti savo ligą,

– taisyklingai vartoti inhaliuojamuosius vaistus,

– sugebėti atlikti PEF-metriją.

3. Pacientui būtina surašyti astmos gydymo planą.Vaistai nuo astmos skirstomi į:

1. Greito veikimo – reikalingi bronchų spazmui pašalinti:

– b2 agonistai trumpalaikio poveikio,

– anticholinerginiai,

– KS sisteminiai.

2. Vaistai bronchų astmos kontrolei – tai ilgalaikio poveikio vaistai nuolatiniams astmos simptomams kontroliuoti:

– inhaliuojamieji KS (IKS),

– KS per os,

– leukotrienų antagonistai,

– ilgalaikio poveikio b2 agonistai,

– teofilinai,

– kromonai (kromolinas ir nedokromilis).

Lengvai epizodinei astmai gydyti vartojami trumpalaikio poveikio b2 agonistai pagal poreikį.

Lengvos nuolatinės astmos kontrolei nepakanka vien trumpalaikio poveikio b2 agonistų, todėl šalia jų skiriama vaistų nuo uždegimo – inhaliuojamųjų KS (mažos dozės). Pacientams, kurie nenori ar negali vartoti inhaliuojamųjų kortikosteroidų, skiriama leukotrienų antagonistų, ilgalaikio poveikio b2 agonistų, kromonų, teofilinų. Antileukotrienai pagerina kvėpavimo funkciją, suretina ligos paūmėjimus, apsaugo nuo alergenų ar fizinio krūvio sukelto bronchų spazmo, tačiau savo efektyvumu nusileidžia IKS. Vienas svarbiausių šios vaistų grupės privalumų, kad jie vartojami į vidų. Veiksmingiausi vaistai nuo uždegimo yra inhaliuojamieji KS. Jie reguliuoja uždegimo mediatorių sintezę, slopina citokinų sintezę, adhezinių molekulių ekspresiją, sumažina audinių infiltraciją uždegimo ląstelėmis (eozinofilais), kraujagyslių pralaidumą
eksudaciją. Ilgalaikis gydymas IKS atnaujina pažeisto bronchų epitelio struktūrą. Ši vaistų grupė yra veiksminga daugumai įvairaus amžiaus pacientų. Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo nuolatine astma, skiriama IKS kartu su ilgalaikio poveikio b2 agonistais, kromonais ar teofilinais. Vienas efektyviausių derinių yra IKS su ilgalaikio poveikio b2 agonistais. Ilgalaikio poveikio b2 agonistai (IPBA) pasižymi ilgalaikiu bronchus plečiančiu poveikiu, kuris tęsiasi 12 ir daugiau valandų, todėl jie vartojami du kartus per parą. Skiriant IKS kartu su IPBA gaunamas sinergistinis poveikis – IPBA padidina KS receptorių translokaciją iš ląstelės į citoplazmos branduolį, todėl tą patį klinikinį poveikį galima pasiekti mažesnėmis IKS dozėmis. Kombinuotas gydymas yra daug veiksmingesnis negu didelių inhaliuojamųjų KS dozių vartojimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1506 žodžiai iš 4988 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.