TAIKOMASIS MENAS
Dailioji keramika : šią profesiją galima įgyti D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje, Kaune.
Dailiosios keramikos meistras projektuoja ir gamina dirbinius iš molio, akmens masės, įvairių rūšių porceliano ir kt. Pagrindinės profesinės veiklos kryptys – papuošalų, meno dirbinių, namų apyvokos reikmenų, interjero ir eksterjero detalių gamyba. Šios profesijos darbuotojo darbas susideda iš eskizavimo, projektavimo, eksperimentinių bandymų, masių ir glazūrų paruošimo, formų gamybos, dekoravimo, glazūravimo, dirbinių degimo. Dailiosios keramikos meistras savo darbe naudojasi elektriniu arba rankiniu žiedimo ratu, gipsinėmis formomis, purkštuvais, degimo krosnimi ir kitais įrengimais bei įrankiais. Jis dirba dailės kombinatuose, pramonės įmonėse, uždarose akcinėse bendrovėse, švietimo ir ugdymo įstaigose, steigia individualias-personalines įmones ar individualų kūrybinį darbą. Pramoninė gamyba skiriasi nuo kūrybinio rankų darbo. Darbo sąlygos gana nelengvos: drėgmė, aukšta temperatūra, nuodingi glazūrų garai gali būti kenksmingi sveikatai, paprastai dirbama uždarose patalpose, todėl yra svarbu, kad darbinėse patalpose būtų įrengtos traukos spintos, gera ventiliacija.
PROFESINĖS PERSPEKTYVOS
Dailiosios keramikos meistras profesija yra labai perspektyvi. Keramikos meno dirbiniai populiarūs tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje, plačiai naudojami buityje. Gražūs, skoningi, funkcionalūs tradiciniai bei moderniško dizaino gaminiai yra ir bus neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ši profesija yra labai palanki privataus verslo kūrimui.
Dailioji keramika : šią profesiją galima įgyti D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje, Kaune.
Viena seniausių taikomosios dekoratyvinės dailės šakų. Jos kilmė siekia priešistorinius laikus. Lietuvos teritorijoje moliniai indai buvo naudojami jau 4 tūkstantmetyje pr. Kr. iki 10 a. puodai buvo lipdomi rankomis, įspaudžiant ornamentą – nuo jo pobūdžio atskirų laikotarpių keramika ir gavo pavadinimus – šukelinė, virvelinė, brūkšniuotoji, grublėtoji.
Keramiko profesiją galima įgyti : Vilniaus dailės akademijoje; Kauno kolegijoje; Kauno dailės institutas
Metalo apdirbėjas
Metalo apdirbėjo specialybę galima įgyti : Alytaus profesinio rengimo centre; Marijampolės profesinio rengimo centre; Šiaulių profesinio rengimo centre; Tauragės profesinio rengimo centre; Utenos regioniniame profesinio mokymo centre; Kauno mechanikos mokykloje;Panevėžio profesinio rengimo centre; Šiaulių darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre;
PYNĖJAS
Pynimui vartojamų lazdynų, karklų virbus, plėšas, vyteles, eglių ir pušų šaknis, rugių šiaudų grįžtes nesunkiai galime surasti savo gimtajame krašte. O pinami nuo seno labai įvairūs buitinės ir ūkinės paskirties daiktai: sėtuvės, pintinės, sūrinės, krepšiai, dėklai, kraitelės, šviestuvai…
Lengvi, gražūs, patogūs pynimo darbai turi didelę paklausą. Iki XXa. pradžios pinti baldai buvo labai paplitę dvaruose ir klebonijose, ypač jų vasarvietėse. Ką gi, gyvenimo spiralės ratas apsisuko, ir šis primirštas tautodailės žanras vėl atgijo: pynimo darbus matome puikiausiai pritapusius ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojų butuose, vilose, sodų nameliuose, taip pat poilsiavietėse, sanatorijose. Siekiant šio žanro populiarumo kas treji metai imta rengti pynėjų šventes-konkursus Mažeikiuose. Jos, atrodo, taps tradicinėmis.
Pynėjo specialybę galima įgyti : Alytaus dailiųjų amatų mokykloje; Jonavos politechnikos mokykloje; Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje; Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje; Marijampolės profesinio rengimo centre; Vilniaus Amatų mokymo centre; Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre; Klaipėdos darbo rinkos mokymo centre; Panevėžio darbo rinkos mokymo centre; Šiaulių darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre.
DAILIEJI AMATAI
DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ DROŽĖJAS
Drožyba – tai taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros technika.
Drožybos technika sukuriami įvairios paskirties dirbiniai: skulptūrėlės, skulptūrų dekoras, pastatų eksterjero ir interjero medinės puošmenos, buities reikmenys, papuošalai. Medžio drožiniai puošiami inkrustacija, poliruojami, lakuojami, dažomi įvairiomis spalvomis, auksuojami.
Medienos, kaip medžiagos kūrybai, populiarumas Lietuvos tautodailėje yra apspręstas geografinės padėties. Mediniai daiktai nuo neatmenamų laikų ima dominuoti Lietuvoje. Raižomi darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys, rogės, vežimai su pakinktais, baldai, architektūrinės detalės. Ilgainiui susiformavo lietuviams būdingi raižymo principai: atlikimo saikingumas, kompozicijos išbaigtumas, prasmę turinčių simbolių įpynimas.