Kietu atlieku deponavimo aiksteles projektavimas
5 (100%) 1 vote

Kietu atlieku deponavimo aiksteles projektavimas

ANOTACIJA

Ukmergės rajone suprojektuojama kietų buitinių atliekų (KBA) deponavimo aikštelė, kurios plotas 5,48 ha. Bendras sąvartyno plotas – 6,58 ha. Planuojamas sąvartynų eksploatacijos laikotarpis 25 metai. Visas sąvartyno skaičiuojamas eksploatacijos laikotarpis skirstomas į 5 etapus, po 5 metus kiekvienas.

Projektuojamos Ukmergės rajone deponavimo aikštelės talpumas, atsižvelgiant į atliekų sutankinimo koeficientą ir izoliuojančių gruntų sluoksnių tūrio koeficientą, yra 329236 m . Deponavimo aikštelės pilnas aukštis 6,0 m, aikštelės ilgis -234 m, plotis – 234 m, įžeminimo aukštis – 0, 9 m.

Ukmergės rajono buitinių atliekų deponavimo aikštelėje yra įrengiamas dugno paklotas, uždengimas, filtrato ir metano surinkimo sistema.

Buitinių atliekų sąvartyne įrengiamos tokios infrastruktūros priemonės: vidiniai ir apžiūros keliai, privažiavimo kelias, aptvėrimas, vandentiekis. Aptarnaujančioje teritorijoje išdėstomi tokie objektai: sąvartyno administracinis pastatas, sąvartyno įrangos aptarnavimo dirbtuvės (garažas), stoginė, sandėliai, automobilinės svarstyklės, ratų plovykla ir aptarnaujamo personalo automobilių stovėjimo aikštelė.

Ukmergės rajono deponavimo aikštelės teritoriją po sąvartyno uždarymo planuojama užsodinti įvairių rūšių medžiais ir kitais augalais.

Kursiniame darbe buvo atlikti ekonominiai skaičiavimai, pagal kuriuos bendros Ukmergės rajono buitinių atliekų sąvartyno išlaidos eksploatacijos laikotarpiui ir priežiūrai po uždarymo sudaro 318 534,48 EUR. Kapitalinės išlaidos sudaro 22%, eksploatacinės išlaidos – 68 %, išlaidos po sąvartyno uždarymo – 10 % bendros išlaidų sumos.

TURINYS

TEORINĖ DALIS

ĮVADAS 5

1. NUMATOMŲ BUITINIŲ ATLIEKŲ KIEKIŲ SKAIČIAVIMAS 7

1.1. Buitinių atliekų masės drėgmė apskaičiuojama pavasario ir rudens sezonams 7

2. SĄVARTYNO VIETOS PARINKIMO PAGRINDIMAS 9

2.1. Sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) projektavimas 9

2.2. Sanitarinės apsaugos zonos skaičiavimas 10

2.3. Deponavimo aikštelės vietos parinkimas ir pagrindimas 11

3. SĄVARTYNO TALPUMO SKAIČIAVIMAS 13

4. SĄVARTYNO ELEMENTŲ PROJEKTAVIMAS 14

4.1. Atliekų deponavimo aikštelės projektavimas 14

4.1.1. Deponavimo aikštelės sekcijų išdėstymas 15

4.1.2. Aikštelės dugno įrengimas 16

4.1.3. Aikštelės pildymo atliekomis principai 17

4.1.4. Filtrato surinkimo sistemos įrengimas 20

4.1.5. Susidarančių metano dujų surinkimo sistemos įrengimas 24

4.1.6. Aikštelės uždengimas 28

4.2. Sąvartyno infrastruktūrinių priemonių įgyvendinimas 30

4.2.1. Infrastruktūrinių priemonės skirtos bendram sąvartyno įrengimo pasirengimui 30

4.2.2. Aptarnaujama teritorija 32

4.2.3. Mechanizmų ir aptarnaujančio personalo parinkimas 35

5. SĄVARTYNO EKSPLOATAVIMAS 37

6. SĄVARTYNO VALDYMAS 39

7. PASIŪLYMAI DĖL PLOTO PANAUDOJIMO PO DEPONAVIMO

AIKŠTELĖS UŽDARYMO 41

8. EKONOMINĖ DALIS 42

9. APLINKOSAUGINĖ DALIS 44

10. DARBO IR GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI 45

IŠVADOS 48

LITERATŪRA 49

GRAFINĖ DALIS

1. Atliekų deponavimo aikštelės panas su ūkiniais pastatais

2. Ūkinės zonos planas

3. Buitinio pastato planas

4. Atliekų deponavimo aikštelės planas

5. Atliekų deponavimo aikštelės pjūvis

ĮVADAS

Aplinkos apsaugos tikslas – ne tik tausoti gamtą, racionaliai naudoti jos išteklius, bet ir sudaryti prielaidas tolygiai visuomenės materialinės gerovės bei dvasinės kultūros plėtotei (pasauliniu, teritoriniu ir vietos mastu).

Atliekos – tai nebetinkami vartoti žmogaus veikloje ir gamtiniuose procesuose panaudoti daiktai ir medžiagų likučiai (išskyrus išmetamus į atmosferą ir patenkančius į aplinką su nuotekomis teršalus), kurie yra tiesiog išmetami. Pagal susidarymo šaltinį ir surinkimo vietą, jos vadinamos:

 Komunalinėmis

 Gamybos

 Žemės ūkio

Atliekų sąvartynas – tai teritorija buitinėms ir komunalinėms atliekoms šalinti. Kad vietovė būtų panaudota ekonomiškai ir aplinka apsaugota nuo teršimo, paprastai įrengiami aukšti sąvartynai. Tinkamai įrengtas sąvatynas turi paviršinio ir požeminio drenažo sistemas, nelaidų vandeniui pagrindą, vandens valymo ir dujų surinkimo įrenginius, laboratorinę įrangą aplinkos monitoringui vykdyti ir būna suskirstytas į sekcijas. Sekcijos atskiriamos specialia danga, grunto, smėlio ir molio sluoksniais. Tarp šių sluoksnių atsiradusi sunka patenka į drenažo sistemą ir iš jos nuleidžiama į valymo įenginius. Kad į atliekas nepatektų kritulių vanduo, nesklistų kvapai, kenksmingos dujos, atliekos uždengiamos žemėmis. Gruntinis vanduo nuo taršos apsaugomas įrengiant kelių izoliacinių sluoksnių pagrindą arba įrengiant pagrindą žemiau gruntinių vandenų lygio. Aplink sąvartyną paliekamos iki 1000 m pločio sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Prieš projektuojant sąvartyną būtina atlikti vietos geologinius, hidrogeologinius, geocheminius ir geografinius tyrimus.

Atliekų tvarkymas – tai reglamentuota veikla, susijusi su atliekų prevencija, apskaita, deklaravimu, ženklinimu, rūšiavimu. Transportavimu, apdorojimu, laidojimu, saugojimu, sunaikinimu ir
perdirbimu.

Integruoto atliekų tvarkymo hierarchiją, nustatytą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, sudaro šie elementai:

 atliekų kiekių mažinimas jų atsiradimo šaltiniuose;

 perdirbimas ir antrinis panaudojimas;

 atliekų utilizavimas;

 atliekų šalinimas sąvartynuose.

Didžioji atliekų dalis, deja, keliauja į sąvartynus. Lietuvoje yra daugiau nei 800 sąvartynų, iš jų dar apie 300 eksploatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos.

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

1. popierius – 2 metus;

2. konservų dėžutės – 90 metų;

3. plastiko pakuotės – nuo 80 iki 200 metų;

4. stiklo tara – 900 metų.

Kietų buitinių atliekų (KBA) deponavimo aikštelės projektavimo tikslas – dirvožemio atmosferos, gruntinio ir paviršinio vandens apsauga nuo užterštumo racionaliai deponuojant buitines atliekas.

Tikslas siekiamas vykdant šias priemones:

1. Atliekų izoliavimas, užtikrinant pilną sanitarinį ir higieninį aplinkinių rajonų gyventojų ir aptarnaujančio personalo saugumą;

2. Deponuotų atliekų statinio stabilumo užtikrinimas, įvertinant jų sutankinimą, dujų išsiskyrimą ir hidrogeologines sąlygas.

3. Sudarant galimybes racionaliai panaudoti žemės plotus po deponavimo aikšteles

4. uždarymo.

Sąvartynas projektuojamas 25 metams Ukmargės rajone, kadangi dėl savartyno stokos yra jaučiamas nepatogumas ir vietos trūkumas šiukšlių šalinimui. Į sąvartyną bus tiekiamos ne tik buitinės, bet ir pramoninės atliekos. Tačiau pramoninės atliekos sudaro ne daugiau kaip 20 % komunalinių atliekų kiekio.

1. NUMATOMŲ BUITINIŲ ATLIEKŲ KIEKIŲ SKAIČIAVIMAS

Miestuose ir miestų tipo gyvenvietėse susidaro dideli buitinių atliekų kiekiai. Bendras šių atliekų kiekis apskaičiuojamas pagal vienetinę buitinių atliekų susidarymo normą (VBASN).

Norint nustatyti VBASN reikia žinoti kiek nepavojingų atliekų susidaro per metus nuo vieno žmogaus bei atliekų tankį.

Gyventojų skaičius 2005 metų lapkričio mėn. pradžioje – 3,406 mln;

Susidarančių atliekų kiekis – 2,5 mln t/metus;

Atliekų tankis sąvartyne – 890 .

Vidutiniškai 1 žmogus per metus nepavojingų atliekų į sąvartyną išmeta:

kg/(žm. • metus).

Žinant atliekų tankį ir metinį nepavojingų atliekų kiekį patenkantį į sąvartyną nuo 1 žmogaus, galima apskaičiuoti vienetinę buitinių atliekų susidarymo normą (VBASN):

m3/(žm. • metus).

1 lentelė. Pagrindiniai duomenys.

Miestas Gyventojų skaičius VBASN, m /(žm.metus)

Ukmergė 27 896 0,82

Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (VBASN) kiekvienais metais didėja 2-6 % pagal tūrį ir 0,2 – 0,6 % pagal svorį priklausomai nuo BVP.

1.1. Buitinių atliekų masės drėgmė apskaičiuojama pavasario ir rudens sezonams

Pagrindinę buitinių atliekų dalį Ukmergės mieste sudaro maisto atliekos ir popierius bei kartonas. Didžiausią įtaką buitinių atliekų masės drėgmei turi maisto atliekos.

Buitinių atliekų masės drėgmė skaičiuojama tam, kad būtų galima įvertinti jų pavojingumą gaisro atžvilgiu ir apskaičiuoti filtrato kiekius, išsiskurusius deponavimo aikštelėje.

1. Pavasario sezonui:

( 1.1.)

Čia: Qp – popieriaus ir kartono atliekų dalis buitinių atliekų masėje, %;

Oma – maisto atliekų dalis buitinių atliekų masėje, Qma =42%.

2. Rudens sezonui:

( 1.2.)

Čia: Qp – popieriaus ir kartono atliekų dalis buitinių atliekų masėje, Q ;

Qma – maisto atliekų dalis buitinių atliekų masėje, Qma =45 %.;

.

2. SĄVARTYNO VIETOS PARINKIMO PAGRINDIMAS

Įrengiant naujus sąvartynus pati svarbiausia problema – surasti sąvartynui tinkamą vietą, kuri būtų priimtina visuomenei ir aplinkos agentūroms. Tvarkingas sąvartynas įrengiamas lygumoje arba plokščioje duboje su nepralaidžiu podirviu taip, kad gyventojų nevargintų dulkės, nemalonus kvapas ir vėjo draikomi popieriai. Jis turi turėti patikimą izoliacinį sluoksnį ir drenažo sistemą, kurie apsaugo paviršinius vandenis nuo kenksmingų medžiagų. Puvimo dujos surenkamos ir panaudojamos namams ir vandeniui šildyti, elektrai gaminti. Šių dujų šiluminė vertė prilygsta gamtinių dujų šiluminei vertei. Baigto eksploatuoti tvarkingo sąvartyno vietoje įrengiamas parkas, skveras arba sporto aukštelė.

Numatomo įrengti sąvartyno projekto matmenys remiasi šiais projektavimo principais:

minimalus poveikis aplinkai;

natūralios sklypo ir jo apylinkių aplinkos išsaugojimas ir sauga;

kaštų apribojimas.

Parenkant buitinių atliekų deponavimo aikštelės vietą labai svarbus faktorius yra sanitarinė apsaugos zona ( SAZ ). Sanitarinė apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis žemės plotas, kuriame galioja nustatytos specialios sąlygos. SAZ dydis turi būti toks, kad cheminės, fizikinės, biologinės taršos sukeltas neigiamas poveikis neviršytų visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų gyvenamajai aplinkai nustatytų reikalavimų.

2.1. Sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) projektavimas.

Deponavimo aikštelė turi būti projektuojama už gyvenviečių ribų, užtikrinant sanitarinės apsauginės zonos
Kietų buitinių atliekų aikštelėms nustatytas sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) atstumas turi būti ne mažesnis kaip 500 m.

Projektuojant SAZ dydį ir nustatant teritorijos panaudojimo ūkinei ir kitokiai veiklai reikalavimus, turi būti įvertinta:

 taršos šaltinio į aplinką išmetamų teršalų galimos ar nustatytos įtakos gyventojų sveikatai duomenys;

 stacionarių ir mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai;

 cheminių teršalų pavojingumo žmonių sveikatai savybės: toksiškumas, kenksmingumas, ardančios, dirginančios, jautrinančios savybės, kancerogeniškumas bei toksiškumas reprodukcijai, sklaidos aplinkos ore sąlygos;

 cheminių ir biologinių teršalų koncentracija gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos

oro pažemio sluoksnyje normaliomis ir nepalankiomis teršalų išsisklaidymo

sąlygomis;

 cheminių ir biologinių teršalų ūminiai technologiniai bei galimi avariniai išmetimai;

 cheminių teršalų skleidžiami nemalonūs kvapai ir kitos specifinės juslinės savybės;

 taršos šaltinių skleidžiama fizikinė tarša, jų lygiai gyvenamojoje ir rekreacinėje

aplinkoje, fizikinės taršos sklaidos sąlygos;

 taršos šaltinių biologinė tarša, biologinės taršos potencialus pavojus žmonių sveikatai;

 taršos šaltinio pavojingumas gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai sprogimo ir/arba šiluminės bangos poveikio metu;

 taršos objekto poveikis, sukeliantis aplink gyvenančių žmonių psichologinį diskomfortą: depresiją, irzlumą, agresyvumą, miego sutrikimus ir kt.;

 taršos šaltinių išmetamų teršalų įtaka dirvožemio ir gruntinio vandens cheminiam ir mikrobiniam užterštumui.

Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) reikalinga laipsniškam dujinių išsiskyrimų išsisklaidymui ir atskiedimui, taip pat triukšmo lygiui sumažinti. Šioje zonoje draudžiamos gyvenamųjų, buitinių ir kultūrinių objektų statybos.

Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) didžiausias efektyvumas yra, kai ne mažiau kaip 40 % jos teritorijos apželdinta.

2.2. Sanitarinės apsaugos zonos skaičiavimas

Sanitarinė apsauginė zona (SAZ) apskaičiuojama įvertinant vyraujančio vėjo kryptis:

, (2.1.)

Čia: L0 – normatyvinė sanitarinė apsaugos zona, L0 = 500 m;

P – vidutinis metinis vėjo pasikartojimas (pateiktas 2.1 lentelėje);

P0 – vėjo krypties pasikartojimas, esant 8 rombų simetrinei vėjų rožei, P0 = 12,5.

2.2.1 lentelė. Vėjo pasikartojimas Kedainiu mieste, esant 8 rombų simetrinei vėjų rožei

Š ŠR R PR P PV V ŠV

Vėjo pasikartojimas 10 9 15 20 17 13 10 7

P/P0 0,8 0,72 1,2 1,6 1,36 1,04 0,8 0,56

L 400 360 600 800 680 520 400 280

Pagal pateiktą lentelę matome, kad Ukmergės mieste vyraujantys vėjai yra rytų R, pietryčių PR ir pietų P. Deponavimo aikštelė turi būti projektuojama taip, kad šie vyraujantys vėjai nesklaidytų teršalų miesto zonoje.

2.1 pav. Sanitarinė apsaugos zona

2.3. Deponavimo aikštelės vietos parinkimas ir pagrindimas

Deponavimo aikštelės vietai parinkti išnagrinėtos 3 galimos vietos už Ukmergės miesto ribų.

Pirmiausia buvo atkreipiamas dėmesys į vyraujančio vėjo kryptis. Deponavimo aikštelė turi būti parinkta tokioje vietoje, kad vėjas teršiančias medžiagas neštų ir sklaidytų priešingoje pusėje nei yra miesto teritorija.

Didelė reikšmę deponavimo aikštelės vietai turi projektavimo vietoje esantis gruntas ir hidrogeologinės grunto savybės. Pagrindinės savybės yra gylis iki gruntinių vandenų bei gruntinių vandenų tekėjimo kryptis. Deponavimo aikštelės vietoje gylis iki gruntinių vandenų turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Vietose, kur yra vienintelis vandeningo horizonto šaltinis, deponavimo aikštelę įrengti draudžiama. Turi būti užtikrinta gruntinio ir paviršinio vandens apsauga. Taip pat reikia ištirti drenavimo ypatybes. Reikia atkreipti dėmesį į dirvožemio savybes ir kiekius. Svarbiausios dirvožemio savybės – tai jo rūšis ir pralaidumas. Labiausiai tinkamas gruntas yra molis ir priemolis.

Deponavimo aikštelės funkcionavimo metu turi būti užtikrinta minimali žala biologiniams šaltiniams. Svarbus esamo oro kokybės išsaugojimas. Deponavimo aikštelė projektuojama tokiose vietose, kur nėra parkų, miškų, upių, ežerų ir tvenkinių. Neturi būti gyvenamųjų ir pramoninių rajonų. Reikia atkreipti dėmesį į aplinkinių žemių panaudojimą.

Turi būti užtikrintas patogus privažiavimas pagrindiniais keliais. Turi būti arti pravestas vandentiekis ir elektros energijos tinklai.

Deponavimo aikštelei parinkta vieta turi būti ekonomiškai pagrįsta. Reikia įvertinti kaštus ir atstumus iki sąvartyno.

Pirmoji deponavimo aikštelei pasirinkimo vieta:

Ši vieta pasirinkta į vakarus V nuo miesto teritorijos. Iš vėjų rožės matyti, kad sąvartyno vakaruose yra viršijama sanitarinė apsauginė zona (SAZ), tačiau vėjas neneš deponavimo aikštelėje išsiskyrusio filtrato į miesto pusę. Vandentiekis ir elektros tinklai yra pravesti visiškai netoli. Sąvartyną geriausia įrengti už sodų bendrijų Sarapai, kadangi tokiu atveju vėjas neneš nemalonių kvapų ir šiukšlių iš sąvartyno sodų link. Be to, čia būtų geras privažiavimas, nes iš miesto veda gana platus kelias. (2.2 pav.)

Antroji deponavimo aikštelei pasirinkta vieta:

Ši vieta yra šiaurės vakarų ŠV pusėje nuo miesto teritorijos. Iš vėjų rožės matyti, kad
sąvartyno šiaurės vakaruose yra didžiausias vėjo pasikartojimas ir sanitarinė apsauginė zona (SAZ) yra viršijama net 300 m, kadangi pietryčių vėjas yra dažniausias. Sąvartynas turėtų būti projektuojamas toliau už miesto ribos, nes šia kryptimi netoli miesto yra kitos gyvenvietės, kurios neturėtų kentėti dėl sąvartyno skleidžiamų teršalų. Bet jeigu sąvartynui parinksime šią vietą, tada toli bus vandentiekio tinklai, nors privažiavimas nėra blogas. (2.2 pav.)

Trečioji deponavimo aikštelei pasirinkta vieta:

Ši vieta yra šiaurės Š pusėje nuo miesto teritorijos. Iš vėjų rožės matyti, kad sąvartyno šiaurėje yra vyraujantys pietų vėjai ir deponavimo aikštelėje išsiskyrusius teršalus jie neš į šiaurės pusę. Šioje vietoje taip pat yra patogūs privažiavimo keliai, tačiau teka upė Ukmergėlė. (2.2 pav.)2.2 pav. Ukmergės miesto žemėlapis

3. SĄVARTYNO TALPUMO SKAIČIAVIMAS

Planuojamas sąvartynų eksploatacijos laikotarpis 25 metai. Visas sąvartyno skaičiuojamas eksploatacijos laikotarpis skirstomas į 5 etapus po 5 metus.

Projektuojamas deponavimo aikštelės talpumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į atliekų sutankinimo koeficientą ir izoliuojančių gruntų sluoksnių tūrio koeficientą:

; (3.1)

Čia: E1 – talpumas, deponuojant kietas atliekas, m3;

E2 – talpumas, deponuojant kitas atliekas (pramonines), m3;

P – vidutinė metinė buitinių atliekų susidarymo norma, m3/(žm • met), P = 0,82 m3/(žm•met), buitinių atliekų susidarymo norma kiekvienais metais didėja 3%;

H – gyventojų skaičius, H = 27 896 žm;

K1 – atliekų surinkimo koeficientas, K1 = 4,5;

K2 – izoliuojančių grunto sluoksnių tūrio koeficientas, K2 = 1,15;

T – sąvartyno skaičiuotinas eksploatacijos laikotarpis metais, T = 5;

D – vidutinis metinis kitų netoksinių atliekų kiekis, tame tarpe pramoninių, m3/(žm•met), D = 10 % • P • H.

Projektuojamo sąvartyno talpumas pagal eksploatacijos etapus pateikiamas 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Projektuojamo sąvartyno talpumas pagal eksploatacijos etapus

Ekspl. etapas H, žm P,

m3/(žm • met) PHT, m3 E1, m3 D, m3/

metus E2, m3 E, m3

1 – 5 27896 0,93 129716 33150 2594 14916 48066

6 – 10 1,08 150638 38496 3013 17325 55821

11 – 15 1,25 174350 44556 3487 20050 64606

16 – 20 1,44 200851 51329 4017 23098 74427

21 – 25 1,67 232932 59527 4659 26789 86316

Iš viso: 227058 102178 329236

4. SĄVARTYNO ELEMENTŲ PROJEKTAVIMAS

4.1. Atliekų deponavimo aikštelės projektavimas

Projektuojami sąvartyno elementai:

1) Deponavimo aikštelė;

2) Ūkinė zona;

3) Privažiavimo keliai.

Deponavimo aikštelė užima didžiausią sąvartyno plotą. Atliekų izoliavimui panaudojamas iškastas gruntas, kuris sandėliuojamas aplink aikštelę, už apželdinimo ribos.

Deponavimo aikštelė turi būti suskirstyta į eksploatacinius etapus po 5 metus. Suskirstymas į eksploatacinius etapus priklauso ir nuo paviršiaus nuolydžio. Kuo nuolydis didesnis, tuo mažesni kiekvieno etapo duobės išmatavimai. Būtina užtikrinti pagrindo horizontalumą.

Projektuojant atliekų deponavimo aikštelės duobę, labai svarbu tiksliai apskaičiuoti pagrindo įžeminimą. Būtina iškasti tiek grunto, kad jo užtektų atliekų izoliavimui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2588 žodžiai iš 8571 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.