Kilmingųjų herbai auksakalystėje
5 (100%) 1 vote

Kilmingųjų herbai auksakalystėje

Įvadas

Herbas – iš vokiečių kalbos žodžio “erbe” – paveldėtojas, įpėdinis, palikimas – asmens, šeimos, giminės, organizacijos, valstybės pastovus ženklas. Svarbiausias herbo atributas – herbo skydas su heroldiniu ženklu.

Pirmosios herbų tradicijų užuomazgos siekia XII-XIII a. Kryžiaus žygių epochą. Į Lenkiją, o iš ten po 1413m. Horodlės unijos į Lietuvą, herbų tradicija atėjo iš Vakarų Europos, dažniausiai iš Čekijos ir Vengrijos. Manoma, kad tokio pavidalo Vyčio herbas buvo atneštas iš Vengrijos. 1434m. Lenkijos karalius Jogaila pirmąkart suteikė šį herbą Lelovo vaitui Mikalojui. Vėliau jis paplito (buvo suteikiamas karalių ar Seimo, perkamas iš kitų bajorų ir pan.) ir visoje Lietuvos – Lenkijos valstybėje.

LDK įsigalėjus auksakalystei herbai buvo kaldinami tiek monetuose, tiek ant skydų, tiek ant sakrališkų taurių ir t.t. Auksakaliai pirmiausia turėjo labai gerai pažinti tauriųjų metalų savybes: kiek ir kokių priemaišų pridėti prie aukso ar sidabro lydinio, kokiais įrankais lituoti, kalti, graviruoti bei poliruoti. Nuo techninio lygio priklausė dirbinių pobūdis, vertė bei meniškumas.

Daugybę išlikusių auksakalystės vertybių buvo sukurta tiek Vilniuje dirbusių auksakalių, tiek atvykusių iš Krokuvos, Karaliaučiaus, Niurnbergo, Liubeko, Italijos miestų. Atvykusių auksakalių dėka Vilnius nuolatos palaikė glaudžius ryšius su Vakarų Europos auksakalystės centrais, neatsiliko nuo mados naujovių, greitai reagavo į stilių kaitą, ko pasekoje įsivyravo europinis etiketas bei reprezentacinės tradicijos.

Dirbinių donatorius padeda išsiaiškinti pagal įspaustus ar dar kaip kitaip paliktus herbus.

Šiame referate „Kilmingųjų herbai auksakalystėje“ apžvelgiau Vilniaus katedros lobyno vertybes, kuriose pagal herbus galima atsekti LDK didikų gimines, o taip pat aptariau ir auksakalystės technikos procesus.

Katedros lobynas

Vilniaus katedros lobynas pradėtas kaupti iš karto po 1387 metų Lietuvos krikšto bei Vilniaus katedros įsteigimo (1388). Pirmiausia į jį pateko Gediminaičių Jogailos ir Vytauto bei jų žmonų dovanoti liturginiai reikmenys, iš svetur atsiųstos dovanos Lietuvos krikšto proga.

Ilgainiui Vilniaus katedros lobynas sukaupė gausią aukščiausio meninio lygio monstracijų, bažnytinių taurių, relikvijų ir kitų daiktų, dažniausiai pagamintų iš sidabro bei paauksuotų ir puoštų brangakmeniais, kurią nuolat papildydavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų (Kazimiero, Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės, Bonos Sforos ir kt.), garsiausių didikų giminių atstovų (Goštautų, Tiškevičių, Pacų, Sapiegų), Vilniaus vyskupų (Radvilų, Vainų) ir kitų aukštų Lietuvos Katalikų Bažnyčios dignitorių (pvz., Vilniaus katedros prelatų kanauninikų) dovanos.

Gediminaičiai

Pirmosios Vytauto donacijos Vilniaus katedrai žinomas jau 1388 metais, paskutinės – prieš pat mirtį 1430 m. Didesnę vertingų dovanų dalį galėjo sunaikinti XVI a. pradžios Katedros gaistrai, todėl 1598 metų Katedros vertybių sąraše minimas vos vienas daiktas. Remiantis heraldinių ženklų apibūdinimu, būtų galima sieti su Vytauto vardu. Tai sidabrinis auksuotas kryžius, papuoštas aštuoniais brangakmeniais su krištoline centrine kryžiaus formos dalimi, papuošta keturiais safyrais. Manoma, kad ant kryžiaus pėdos buvo du herbai – Vyčio ir Vytauto (lenk. Witultow), greičiausiai tai buvo Gediminaičių stulpai, tapę Kęstučių heraldiniu ženklu. Gediminaičių stulpų herbu bei „senoviniu įrašu“ buvo papuošta ir viena sidabrinė auksuota taurė, paminėta 1598 m. sąraše. Gediminaičių, atskirai valdžiusių Lietuvą (Vytauto, Švitrigailos, Žygimanto Kęstutaičio, Kazimiero iki 1447 metų, Aleksandro iki 1501 metų, Žygimanto Senojo 1506 metų, Žygimanto augusto iki 1548 metų.) arba jų žmonų, dovanos taip pat buvo žymimos Gediminaičių stulpais ir Vyčio herbu.

Kazimietro, Aleksandro, Žygimanto senojo dovanotus sidabrinius paauksuotus kryžius, išdabintus brangakmeniais, kalnų krikštolu, reljefinėmis ar raižytomis kompozicijomis, filigrano technika, taip pat puošnias žvakides žymėjo jau ne vien tik Lietuvos herbas Vytis, bet ir Lenkijos Erelis.

Elžbietos Habsburgaitės Vilniaus katedrai dovanoti liturginiai indai bei kitos vertybės buvo puošiamos ne tik Lietuvos ir Lenkijos herbais, bet ir Habsburgų heraldiniu ženklu – horizantalia balta juosta raudono lauko skyde. Ši žymė leidžia teigti, kad iki 1598 m. Vilniaus katedros lobyne dar buvo išlikusios šešios LDK kunigaikštienės dovanos – sidabrinė auksuota šv. Stanislovo plaketė, trys mišių taurės ir porą ampulių.

Katedroje buvo saugomas ir popiežiaus Aleksandro VI valdovui dovanotas didelis sidabrinis auksuotas relikvijorius, puoštas popiežiaus herbais, o taip pat ir popiežiaus atsiųstos bei karaliaus Aleksandro funduotos šv. Baltramiejaus rankos relikvijos relikvijorius, puoštas tiek valdovo, tiek vyskupo herbais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 714 žodžiai iš 2333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.