Kinė bendrija kaip juridinis asmuo
5 (100%) 1 vote

Kinė bendrija kaip juridinis asmuo

112131

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………2

1. Ūkinės bendrijos – kaip juridinio asmens – statuso ypatybės……………………………..3

2. Ūkinės bendrijos rūšys, nariai, teisės ir pareigos……………………………………………..3

3. Ūkinės bendrijos steigimas…………………………………………………………………………..6

4. Ūkinės bendrijos kapitalas ir pajamų paskirstymas………………………………………….8

5. Ūkinės bendrijos narių teisės ir pareigos………………………………………………………..8

6. Ūkinės bendrijos veiklos apskaita ir kontrolė…………………………………………………10

7. Ūkinės bendrijos veiklos nutraukimas…………………………………………………………..10

Išvados…………………………………………………………………………………………………………12

Literatūra………………………………………………………………………………………………………15

ĮVADAS

Remiantis Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsniu, ūkine bendrija laikoma kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.

Ūkinės bendrijos kaip juridinio asmens statusą įtvirtinančios teisės normos šiuo metu yra gana prieštaringos – juridiniu asmeniu bendrija laikoma pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, tačiau bendrijos veiklą reglamentuojantis įstatymas teigia, kad ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo.

Šiame darbe ūkinė bendrija kaip juridinis asmuo aptariama remiantis ir Civiliniu kodeksu, ir galiojančiu Ūkinių bendrijų įstatymu. Pateikiama medžiaga suskirstyta į skyrius, išlaikant Ūkinių bendrijų įstatymo skirsnių seką ir pavadinimus. Darbe nagrinėjamos bendrijos steigimo, veiklos vykdymo bei nutraukimo sąlygos, bendrijos ir bendrijos narių teisės bei pareigos. Galiojančios nuostatos yra gretinamos su naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projektu, nurodant pagrindinius skirtumus ir pasikeitimus.

1. ŪKINĖS BENDRIJOS KAIP JURIDINIO ASMENS STATUSO YPATYBĖS

Ūkinės bendrijos kaip juridinio asmens statusas šiuo metu yra gana prieštaringas. Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Ūkinių bendrijų įstatymą, ūkinė bendrija nėra laikoma juridiniu asmeniu (2.3 str.). Tačiau dabar galiojančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnis teigia: „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atstovu teisme.“ O kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „<…> Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.“. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taipogi teigiama, kad individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios buvo įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo.

CK 1.3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos. Vadovaujantis pastarąja ir aukščiau minėtomis CK nuostatomis, ūkinė bendrija laikoma juridiniu asmeniu.

Planuojama priimti naują Ūkinių bendrijų įstatymą. LR Seimui yra pateiktas svarstyti pagal CK nuostatas pakoreguoto Ūkinių bendrijų įstatymo projektas, pagal kurio 1 straipsnio 4 dalį, “bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo”.

2. ŪKINĖ BENDRIJA: JOS RŪŠYS, NARIAI, TEISĖS IR PAREIGOS

Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymą, ūkinė bendrija ar tiesiog – bendrija – yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikruoju ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. CK 2.60 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis. Naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekto 7 straipsnio 5 bei 6 dalys numato, kad bendrijos tikraisiais nariais, be aukščiau minėtų, taip pat negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, ūkinės bendrijos ir individualios įmonės, taip
pat ir Europos ekonominių interesų grupės.

Bendrijomis įstatyme vadinamos įmonės, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ir įmonės, kurių teisinė forma yra komanditinė ūkinė bendrija.

Tikroji ūkinė bendrija (toliau – TŪB) pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnį, apibrėžiama kaip visiškos turtinės atsakomybės įmonė, kurios turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

TŪB pavadinime turi būti įvardintas bent vienas jos narys – gali būti nurodomos narių pavardės ir vardai arba tik pavardės.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija (toliau – KŪB), pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 4 straipsnį, apibrėžiama kaip bendrija, kurią sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas yra atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto – neatskirtas. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti KŪB, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Bendrosios jungtinės veiklos sutartimi gali būti numatyta ir kitokia komanditorių atsakomybė. KŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

KŪB pavadinime turi būti įvardintas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai “komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa KŪB. Pavadinime gali būti nurodomos narių pavardės ir vardai arba tik pavardės.

Bendrijos teisės ir pareigos išvardintos Ūkinių bendrijų įstatymo 6 straipsnyje. Pagrindinės teisės yra šios:

– savo firmos vardu užsiimti ūkine – komercine veikla, numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje;

– turėti savo antspaudą, sąskaitas Lietuvos ir kitų valstybių bankų įstaigose; ( tuo tarpu naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalis numato teisę atidaryti kaupiamąją sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke.);

– turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvoje ir už jos ribų;

– pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

– bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti (tik nuosavo kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi;

– nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

– bendrosios jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

Pabrėžtina, kad, nors paskutiniame punkte minima teisė likviduotis ir reorganizuotis, Ūkinių bendrijų įstatymas nustato tik bendrijos likvidavimo tvarką. Civilinio kodekso apibrėžti bendrijos reorganizavimo, o taip pat ir pertvarkymo ypatumai nusakomi naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekte (atitinkamai 16 ir 17 straipsniuose).

Įstatyme numatomos tokios bendrijos pareigos:

– komercinėje-ūkinėje veikloje bendrija turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrosios jungtinės veiklos sutarties nuostatų;

– bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto.

Bendrija taip pat gali turėti ir kitokias, šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai. (2 str.)

Naujojo Ūkinių bendrijų įstatymo projekte teigiama, kad „bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius.“ (2.5 str.) Atitinkamai jame minimos ne bendrijos teisės ir pareigos, bet jau tiktai bendrijos tikrųjų narių, o taip pat ir komanditorių, teisės ir pareigos (atitinkamai projekto 8 ir 9 straipsniai).

3. BENDRIJOS STEIGIMAS

Ūkinės bendrijos steigimą reglamentuoja Ūkinių bendrijų įstatymo II skirsnis. Ten nurodoma, kad bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Ją gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.

Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta:

1) bendrijos pavadinimas (firmos vardas);

2) bendrijos veiklos pobūdis;

3) fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavardės, vardai ir adresai;

4) įmonių bei organizacijų, kurios yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavadinimai, buveinės, banko sąskaitų numeriai ir kiti šių sąskaitų rekvizitai;

5) tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos;

6) tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrosios nuosavybės teisėje, išreikštos trupmena arba procentais ir kiekvieno iš jų piniginių ir nepiniginių (turto ir intelektinės veiklos produktų, esančių nuosavybės teisės objektais) pradinių įnašų dydis, nepiniginių įnašų įvertinimas, įnašų įmokėjimo bei perdavimo bendrijai tvarka ir terminai;

7) tikrųjų narių darbo įvertinimo ir atsiskaitymo su
taisyklės;

8) pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;

9) pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės;

10) tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka;

11) bendrijos valdymo, jos reikalų tvarkymo taisyklės ir jų keitimo sąlygos;

12) asmenų, įgaliotų atstovauti bendrijai, tai pat tvarkyti kitus jos reikalus, pavardės, vardai, adresai ir įgalinimai;

13) nutarimų priėmimo (balsavimo) tvarka;

14) klausimai, dėl kurių nutarimai priimami tik tada, kai sutinka (vienbalsiai) visi nariai;

15) bendrijos reorganizavimo bei likvidavimo tvarka. [ 7.2 str.]

Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatomos ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios šiam bei kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Notariškai turi būti patvirtinta tiek sutarties egzempliorių, kiek yra bendrijos narių ir kiek reikia egzempliorių bendrijai įregistruoti.

Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija – perregistruota. Priėmus į bendriją naują komanditorių vietoj pašalintojo arba išstojusiojo iš bendrijos, bendrosios jungtinės veiklos sutartis pakeičiama. Sutarties pakeitimai turi būti notariškai patvirtinti ir įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. (7 str.)

Bendrija savo komercinę-ūkinę veiklą gali pradėti tik nuo jos įregistravimo.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1597 žodžiai iš 3183 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.