Kinija1
5 (100%) 1 vote

Kinija1

KINIJA

KINIJOS GEOPOLITINE PADETIS

Kinija yra viena didziausiu pasaulio valstybiu. Ji uzima 9 596 960 km ploto, o vanduo sudaro tik 2.8% dali – didziule rytu ir vidurio Azijos teritorija. Didžiausia valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir ketvirta pagal dydį. Ribojasi su Afganistanu, Butanu, Mianmaru (Birma), Indija, Kazachija, Kirgizija, Laosu, Mongolija, Nepalu, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija, Tadžikija ir Vietnamu – 14 valstybiu. Kinijoje gyvena 1.3 milijardo zmoniu. Kinijos sostine – Pekinas.

Pekinas – gyvena 7,48 mln. gyventojų (2005). Su greta esančiais rajonais Pekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km². Tai didelis transporto mazgas, esantis prie Didžiojo kanalo, apie 160 km nuo Geltonosios jūros. Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Gilias tradicijas turi menų amatai. Yra metropolitenas. Pekine yra Kinijos mokslų akademija, universitetas. Daug teatrų, muziejų (žymiausias – Kinijos istorijos), meno galerija. Pekino skiriamasis bruozas – vidinis ir išorinis miestas. Vidinis miestas senesnis, jame yra imperatoriaus miestelio kompleksas, kurio centras – Uždraustasis miestas su imperatoriaus rūmų kompleksu (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Išoriniame mieste yra „Dangaus šventykla“. Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, Kinijos revoliucijos muziejus, Kinijos istorijos muziejus.

Taciau didziuasias miestas Kinijoje yra Shanhajus.

Šanchajus – miestas vidurio rytų Kinijoje, didžiausias pasaulio miestas, kuriame gyvena 14,61 mln. Turi atskiro Kinijos admisnitracinio vieneto statusą. Didelis transporto mazgas. Svarbiausias pramoninis centras šalyje: laivų statyba, naftos perdirbimas, tekstilė, elektronika, dviračių, radijo imtuvų, televizorių gamyba. Pro didžiulį Šanchajaus uostą keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras – du universitetai, yra moksliniai institutai ir draugijos, astronomijos observatorija, daug teatrų. Didelės šventyklos (Čenghuangmiao ir Juifesi, kur yra Budos statula iš nefrito, išpuošta brangakmeniais), Lunghua pagoda.

Kinijos gamta nepaprastai ivairi ir kontrastinga. Ypac dideli skirtumai yra tarp Vakaru ir Rytu Kinijos.

Rytu Kinija. Rytuose, prie Geltonosios juros, plyti Didzioji Kinijos lyguma. Jos pavirsius tepakyla 200 m.v.j. Per ja teka diziosios Kinijos upes – Hvanghe (arba Geltonoji upe) ir Jangdze. Klimatas rytu kinijoje labai skiriasi nuo klimato vakarineje dalyje. Nuo vidutinio siaureje jis pakinta iki subtropinio ir atograzu pietuose. Del klimato ivairoves labai savita Rytu Kinijos augalija. Siaures rytuose auga spygliuociu, misrieji miskai. Pieciau zaliuoja subtropiniai augalija (cinamono, lauro, kamparo medziai). Pietuose vesi atograzu augalija.

Vakaru Kinija. Sioje dalyje milziniska plota uzima Tibeto kalnynas, taip pat Himalaju, Kun Luno bei Tian Sano kalnu grandines. Sioje teritorijoje klimatas grieztai zemyninis. Tarp kalnu didziulius plotus uzima dykumos ir pusdykumes.

Nepaisant gamtos kontrastingumo, Kinija yra suskirstyta į administracinius vienetus (provincijas, autonominius regionus, specialiuosius administracinius regionus ir išskirtuosius miestus): 23 provincijos, is kuriu galetume isskirti TAIVANA, kuris de facto nepriklauso Liaudies Respublikai, tačiau de jure yra jos provincija; 5 autonominius regionus, vienas is ju TIBETAS, kuris siuo metu ieina i Kinijos sudeti kaip Tibeto autonominis rajonas, bet praeituose šimtmečiuose egzistavo kaip savarankiška valstybė su stipria religine valdžia; 4 isskirtuosius miestus (Čongcingas, Pekinas, Šanchajus,Tiandzinis); 2 specialieji administraciniai regionai – Aomenas (Makao), Siangangas (Honkongas). Honkongas susideda iš trijų dalių: Honkongo salu, Kaolūnio, Naujųjų teritorijų.

TAIVANAS. Demokratiskas Taivanas ir komunistinë Kinija atsiskyrë pilietinio karo pabaigoje 1949 metais ir nuo to laiko jos yra politiskai atsiskyrusios, taciau Pekinas tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis. Jau ilga laika Taivanas demonstruoja sieki tapti nepriklausoma valstybe. Kinija Taivanà laiko atsiskyrusia provincija ir grasino pulti salà, kurioje gyvena 23 mln. gyventoju, jei ji sieks oficialios valstybës statuso.

Taivanà pripazysta tik 26 pasaulio salys ir sala neturi vietos Jungtinëse Tautose.

HONKONGAS. 1841m. Kinija uzleido Honkonga D. Britanijai. 1984 Anglija susitarė su Kinija perduoti pastarajai Honkongą 1997 metais. 1997 Kinija atgavo teises į Honkongą ir kolonija grąžinta kaip speciali administracinė sritis.

Valstybine Kinijos Liaudies Respublikos kalba – kinu, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų, todel si kalba uzima pirma vieta pasaulyje. Ji yra viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge bei drauge su portugalų kalba – Makao valstybeje. Taip
pat sia kalba yra kalbama Indonezijoje ir Malaizijoje.

ISTORIJa

Žmonės Kinijos teritorijoje apsigyveno IV-III tūkst. pr. m. e., o valstybė suvienyta buvo apie 220 m. pr. m. e. Iki 20a. Pradzios Kinija valde imperatoriai. Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje kilo pilietinis karas, kuriame kovojo Kinijos Komunistų partija ir Gomindanas. Pilietinis karas baigėsi 1949 m., kai komunistai perėmė visos žemyninės Kinijos ir Hainanio salos kontrolę, o Gomindanas įsitvirtino Taivanyje. 1949 m. spalio 1 d. Mao Dzedunas Pekine, paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Pirmajame Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui būdingas Mao Dzeduno autoritarinis valdymas, pasižymėjęs tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kultūros persekiojimas (Šimto gėlių kampanija, Kultūrinė revoliucija), didelėmis ekonominėmis klaidomis. (pasak kai kurių šaltinių dėl Didžiojo Šuolio programos sukelto bado mirė 20-30 milijonų žmonių). Po Mao mirties į valdžią atėjo Den Siaopinas, laikytas reformatorių lyderiu. Jis pradėjo šalies ekonomikos pertvarkas atvedusias nuo planinės prie mišrios ekonomikos Kinijoje. Šių reformų ekonominę naudą jaučia daugiausia vidutinė kinų miestiečių klasė, tuo tarpu valstiečių gyvenimo sąlygos išlieka sunkios. Siuo metu valstybes vadovas yra prezidentas Hu Dzintao. Kinija, vienintelė komunistinė galybė, likusi pasaulyje po SSRS žlugimo. Naivu būtų vaizduotis Kiniją kaip Stalino ar Brežnevo epochos Sovietų Sąjungą. Ji buvo tokia ar net blogesnė, bet tai gana tolimos praeities reikalai. Tiesa, komunistinis režimas tebėra slegiantis, o jo nusikaltimai nutylimi. Per vadinamąjį Didijį Šuolį Kinijoje žuvo nuo dvidešimties ligi penkiasdešimties milijonų žmonių, per „kultūrinę revoliuciją“ galbūt antra tiek – tai yra daugiau negu nužudė Stalinas. Apie tai viešai kalbant neišgirsi. Juo labiau neišgirsi apie tautinę priespaudą tibetiečių, uigurų ar mongolų rajonuose, apie žudynes Tiananmenio aikštėje. Esama disidentų, bet jų likimas nepavydėtinas. Kalinama nepalyginti daugiau žurnalistų, negu bet kurioje kitoje šalyje. Policija gali primušti studentą ligi mirties tik dėl to, kad jis užmiršo asmens liudijimą namie.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1032 žodžiai iš 1965 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.