Kinija4
5 (100%) 1 vote

Kinija4

Truputis istorijos:

Apie IV – III tūkstantmetį pr. Kr. gyvavo Kinijos civilizacija, kitaip dar vadinama Geltonosios upės civilizacija.

Kinija iš visų pusių apsupta gamtos sukurtų užtvarų – vandenyno, kalnų ir dykumų.

Kalnuotos Kinijos rytinėje dalyje plyti lyguma. Per ją teka dvi didelės upės: Jangdzė (Mėlynoji upė) ir Huanghė (Geltonoji upė). Pastaroji taip vadinama todėl, kad tekėdama prineša į slėnį daugybę geltono derlingo dumblo.

Liūčių metu Geltonoji upė išsilieja ir apsemia visą slėnį. Kartais vanduo išplauna dirvožemį ir upė išrausia naują vagą. Drumzlina tėkmė nusineša ištisus kaimus. Dėl to kinai upę vadina Kinijos nelaime arba klajojančia upe.

IV – III tūkstantmetyje pr. Kr. žmonės apsistojo derlingose žemėse Geltonosios upės vidurupyje. Jie buvo žemdirbiai ir gyvulių augintojai. Vėliau išmoko auginti šilkverpio vikšrus ir iš šilkinių siūlų audė nuostabius audinius.

Savo šalį kinai vadino Viduriniąja karalyste, kadangi manė ją esant pasaulio viduryje. Apie XVII a. pr. Kr. Viduriniąją karalystę užvaldė Šangų dinastija. Kiniečiai manė, kad karališką valdžią suteikia dangus, todėl savo karalius vadino dangaus sūnumis. Karaliai kartu su didikais gyveno miestuose. Už miesto sienų įsikūrę amatininkai sudarė atskirą gyventojų sluoksnį. Jie gamino šilko audinius, liejo iš bronzos įvairius daiktus. Gausiausią gyventojų sluoksnį sudarė žemdirbiai. Geltonosios upės slėnyje jie supylė pylimus, iškasė drėkinimo kanalus. Prižiūrimuose laukuose per metus užaugindavo du derlius.

XI a. pr. Kr. į Šangų karalystę įsiveržė iš vakarų atklydę klajokliai- Džou. Užėmę Šangų žemes, ateiviai sukūrė Džou valstybę. Pamažu didėjo dirbamos žemės plotai, augo miestai, tobulėjo amatininkų darbas, turtėjo diduomenė. Vyko permainos šalies valdyme. Pradėta rinkti mokesčius. Valdovai ėmė remtis valdininkais, bet ne kilmingąja diduomene.

VIII a. pr. Kr. Džou karalystė nusilpo ir nebepajėgė apsiginti nuo klajoklių puldinėjimų. Valstybė suskilo į kunigaikštystes. Jos kariavo ir su klajokliais, ir tarpusavyje. Penkis šimtmečius Kinija buvo susiskaldžiusi.

III a. pr. Kr. Kinijoje stipriausia buvo Cino karalystė. 221 m. pr. Kr. Cino karalius užkariavo kitas valstybėles. Jis pasivadino imperatoriumi Cin Ši Chuandžiu, t.y. “pirmuoju dieviškuoju valdovu iš Cinų giminės”.

Šalyje buvo įgyvendintos reformos. Imperija padalyta į sritis. Jų valdytojus skirdavo imperatorius ar jo artimieji. Nustatyti vieningi matų, svorio ir piniginiai vienetai. Nutiesti geri keliai. Šiaurinėje šalies dalyje pradėta statyti Didžiąją sieną. Ji turėjo apsaugoti kraštą nuo klajoklių hunų puldinėjimų. Imperatorius įskė pastatyti puošnią sostinę.

Didžiulei statybai remti ir kariuomenei išlaikyti reikėjo daug lėšų, todėl gyventojus slėgė nuolat didėjantys mokesčiai. Nepasitenkinimas šalyje augo. Cin Ši Chuandžiui mirus, prasidėjo valstiečių sukilimai. Prie valstiečių prisijungė kariai, miestiečiai, kunigaikščiai. Cinų imperija subyrėjo, o sostinė buvo apiplėšta.

Nuo 206 m. pr. Kr. įsigalėjo Chanų dinastija. Ji valdė Kiniją apie 400 metų. Stipri imperatoriaus valdžia surinktus mokesčius panaudojo kariuomenei stiprinti, valdininkams išlaikyti, keliams ir kanalams statyti. Kinai sėkmingai kovojo su puldinėjančiais klajokliais. Toliau statė Didžiąją sieną.

Tuo laikotarpiu ilgas kelias, ėjęs iš Kinijos per Iraną ir Priešakinę Aziją, buvo pramintas Didžiuoju šilko keliu. Juo iš Kinijos buvo gabenamas šilkas, kuris patekdavo į Europą.

Imperatoriai siekė užkariauti aplinkinius kraštus. Nuolatiniai karai išsekino šalį. Valstiečių skurdą dar labiau didino potvyniai ir badas. I a. pr. Kr. jų nepasitenkinimas peraugo į sukilimą. Jis vadinamas Raudonųjų antakių sukilimu, nes sukilėliai buvo nusidažę antakius raudonai, kad skirtųsi nuo imperatoriaus karių. Keli šimtai tūkstančių alkanų ir įniršusių valstiečių užėmė sostinę ir nuvertė imperatorių. Tačiau Chanų dinastija sugebėjo atkurti valdžią.

183 m. įsiliepsnojo Geltonųjų raiščių sukilimas. Ant sukilėlių galvų buvo geltoni raiščiai. Sukilimui vadovavo trys broliai vienuoliai Čžanai. Jie ragino nuversti imperatorių ir įkurti Geltonąją teisingumo karalystę. Apie 20 metų trukusio sukilimo metu imperatorius buvo nuverstas. Chanų dinastijos valdymas baigėsi. Imperija suskilo į daigybę smulkių valstybėlių.

II tūkstantmetyje pr. Kr. kinų tauta sukūrė raštą. Rašto ženklai buvo hieroglifai. Kiekvienas ženklas reiškė atskirą žodį. Skirtingai nuo kitų tautų, kinų raštas darėsi vis sudėtingesnis: Šangų laikais buvo apie 2 000 hieroglifų, Chanų – 18 000, o šiandien priskaičiuojama net 50 000!

Pradžioje žmonės rašė ant bambuko lentelių. Imperatoriaus dokumentus rašė ant šilko. I a. kinai išrado popierių. Jį gamino iš skudurų ir medienos. Tekstai buvo rašomi vertikaliais stulpeliais iš dešinės į kairę. Raštininkai naudojo nusmailintas lazdeles arba teptukus, kuriuos merkdavo į dažus.

Kinai sukaupė daug mokslo žinių. Jie stebėjo dangų ir įsivaizdavo, kad pasaulis yra panašus į kiaušinį: Žemė panaši į trynį, o dangus – į kiautą. Prie dangaus pritvirtinti šviesuliai kartu su juo sukasi aplink Žemę.

Kinai užrašinėjo
karavanų vedlių ir jūreivių pasakojimus. Pagal juos I tūkst. pr. Kr. pradėjo sudarinėti žemėlapius. Išrado kompasą. Išmoko pagaminti paraką, kurį naudojo fejerverkams. Išrado prietaisą žemės drebėjimams užrašyti – seismografą. Išsirutuliojo matematika ir medicina.

Žymiausias senovės Kinijos išminčius buvo Konfucijus, gyvenęs VI a. pr. Kr. Jis mokė garbinti protėvius, laikytis senųjų papročių ir įstatymų. Išminčius stengėsi išlaikyti senąją krašto kultūrą. Jo mokslas vėliau paplito visoje Kinijoje.

Dalis senovės kinų išradimų pateko į Europą – popierius ir šilkas. Kiti išradimai – kompasas, parakas, seismografas – nepaplito už Rytų Azijos ribų. Dėl to Vakarų kraštai juos taip pat turėjo išrasti.

Dinastija Datos Svarbiausi valdovai

Hsia (apie 2200-apie 1600 pr. Kr.)

Šango (apie 1600-apie 1027 pr. Kr.) Utingas

Džou (apie 1027-apie 256 pr. Kr.)Ven Vangas

Cinų (221-206 m. pr. Kr.)Cin Šichvangdi

Ankstyvoji Chanų (206 m. pr. Kr.-9 m. po. Kr.)Udi

Hsin (9-25 m. po Kr.)Vang Mangas

Vėlyvoji Chanų (25-220 m.)Kuanguti

Trivaldystė (220-265 m.)

Vakarų Dzinų (265-317 m.)Liu Juanas

Rytų Dzinų (317-420 m.)

Pietų (420-589 m.)Udi

Sujų (581-618 m.)

Vendi

Tangų (618-690 m.)Taidzungas

Džou (690-705 m.)Uhou

Tangų (705-907 m.)Siuandzungas

Penkių dinastijų laikotarpis (907-960 m.)

Sungų (960-1279 m.)Taidzu

Juanų (mongolų) (1279-1368 m.)Chanas Chu Bilajus

Mingų (1368-1644 m.)Čeng Tzu

Cingų (1644-1911 m.)Cianlungas

Kinijos Respublika (nacionalistinė) (1911-1949 m.)Sun Jatsenas, Čang Kaiši

Kinijos Liaudies Respublika (komunistinė)(1949 m.)Mao Dzedungas, Den Siaopinas

Kinijos revoliucija

1921 m. – Kinijos komunistų partija surengia pirmajį susirinkimą Šanghajuje.

1926 m. – Šiaurės žygis. Koministai ir nacionalistai susivienija kovai su tironais karo vadais.

1927 m. – Nacionalistų vadovas Čang Kaiši per žaibiškai įvykdytą balandžio perversmą įsako nužudyti šimtus komunistų.

1934 – 1935 m. – Ilgasis žygis. Komunistai, bėgdami nuo nacionalistų kariuomenės, atsitraukia 8000 km. Mao Dzedungas tampa komunistų partijos vadovu.

1945 m. – Pilietinis karas tarp komunistų ir nacionalistų prasideda po to, kai Japonija kapituliuoja Antrajame pasauliniame kare.

1946 m. – Komunistai sėkmingai kariauja partizaninį karą su nacionalistais.

1947 m. – Liaudies išsivadavimo armiją sukuria komunistų vadovas ir karininkas Lin Bao. Mao Dzedungas įkuria komunistų sostinę Šičiačuange (lapkritis). Valstiečiai sukyla visoje Kinijoje.

1949 m. – Koministai užima Pekiną (Beidzingą). Nacionalistų pasipriešinimas žlunga. Čang Kaiši pabėga į Taivaną ir įkuria nacionalistų vyriausybę. Mao Dzedungas Pekine paskelbia Kinijos Liaudies Respubliką (spalio 1) ir tampa jos vadovu. Liaudies išsivadavimo armija kontroliuoja visą žemyninę Kinijos teritoriją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1224 žodžiai iš 4031 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.