Kinija5
5 (100%) 1 vote

Kinija5

Kinija

Kinijos Liaudies Respublika Plotas – 9,6 mln. km2. Gyventojai – 1 mlrd. 200 mln., iš jų 94 proc. – chaniai (kuriuos mes pratę vadinti kinais). Sostinė – Pekinas (Beidžingas) . Valstybinė kalba ¬chaniai ir mandžiūrai kalba chanių (kinų) kalba.

Religija – budizmas, islamas, katalikybė, protestantizmas; tradicinė kinų religija ¬daosizmas.

Pinigillis vienetas ..¬juanis = 10 cjao = 10 fenei. Valiuta keičiama į vietinę bankų skyriuose, oro uostuose, miestuose, dideliuose viešbučiuose. Kinijos bankas, turintis daug skyrių, aptarnauja kreditines korteles „Viza“, „Master“, „Ekspress“ ir kitas.

Pagrindinės šventės:

Naujieji metai ¬sausio 1 d. Pavasario šventė (Naujieji metai pagal Mėnulio kalendorių. Ji švenčiama tris dienas) : sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Kinijos jaunimo diena – kovo 4 d. Tarptautinė moters

diena kovo 8 d.

Tarptautinė darbo žmonių šventė ¬gegužės 1 d.

KLR nacionalinė šventė – spalio 1-2 d.

Kinija-šalis,turinti keturių tūkstančių metų istoriją, patvirtintą rašmenimis, kultū¬riniu ir istoriniu palikimu, nuolatos traukia pa¬saulio turistų dėmesį. Didžiulėje teritorijoje gali¬ma rasti sniego ir karščio, didingiausių kalnų (aukš¬čiausia pasaulio viršukalnė – Džomolungma), įvairiausių uolų, upių, miškų, ežerų ir tarpeklių. Per šalį savo vandenis gena trečia pagal dydį po Amazonės ir Nilo pasaulio upė Jangdzė, kurios ilgis – 6300 km. Šalia jos veši augmenija bei gy¬vūnija, klesti žemdirbystė. Laukinių gyvūnų ir au¬galų skaičiumi (vien aukštų augalų – 32 tūkst. rū¬šių) šalis užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Nemaža jų įrašyta į Raudonąją knygą. Čia dar galima pamatyti didžiąją pandą, Pietų Kinijos tigrą,Mandžiūrijos žuvėdrą, baltąjį delfiną ir kitų pa¬saulyje retai sutinkamų gyvūnų. Šalis turtinga ir naudingų iškasenų. Jų sąraše įrašyti beveik visi Mendelejevo lentelės elementai. Šių dienų geolo¬gai patvirtino 151 naudingų iškasenų atsargas. Jų kiekiu šalis užima trečią vietą pasaulyje.



Didžiosios Kinų sienos Džinšanlinio atkarpa auštant. Minų dinastijos atkarpa pastatyta 1368-¬1644 metais yra bene įspūdingiausias senovės architektūros projektas.

Bendras sieno ilgis yra per 6400 km. Ankstyviausios sienos atkarpos buvo pastatytos Pavasario ir Rudens dinastijų laikais, vėliau prie jų prijungtos Cinų dinastijos (221-207 pr. Kr.) atkarpos. Daugelis vėlesnių dianstijų taip pat statė savo sienas.

Istorikas dr. Zenonas Pilkauskas aprašo sienos statybos pradžią:

„Trys milijonai jaunų ir pagyvenusių žmonių nuo aušros iki sutemų dirbo prie Didžiosios

sienos. Vienus degino karšta dykumų saulė, kitus šaldė šiaurinių rajonų žvarbus vėjas. Maistui jiems buvo duodamas tik vanduo ir nevirti ryžiai, kuriuos iš visos Kinijos vežė valstiečiai. Darbininkai miegojo ant žemės, pasikloję suplyšusius ir purvinus demblius. Žaizdoti ir kamuojami besočių uodų, dirbo nuolat plakami stropių prižiūrėtojų: kasė gilius griovius, ant nugaros nešė sunkius akmenis. Išalkę, netekę jėgų krisdavo nuo aukštų sienų ar nuo prižiūrėtojų rimbų. Kai imperatoriaus inspektoriams nepatikdavo meistrų darbas, nusikaltėliai būdavo kariami ant Didžiosios sienos. Žuvusiųjų kūnus sumesdavo į sieną ir užmūrydavo. Istorikai teigia, kad joje ‘ilsisi’ daugiau kaip 500 tūkst. aukų.“ (Mokslas ir gyvenimas, 2000 Nr. 3).

Kai kurios atkarpos, renovuotos šešto dešimtmečio pabaigoje, dabar yra vienos lankomiausių vietų Kinijoje. 1987 metais Didžioji kinų siena buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.

… iš istorij os

Archeologinės iškasenos byloja, jog maždaug milijonas – 400-500 tūkst. metų prieš Kristų, Ki¬nijos teritorijoje jau gyveno pirmykščiai žmo¬nės – sinantropai. Po ilgo pirmykštės bendruo¬meninės santvarkos periodo, apie XXI amžiųprieš mūsų erą, atsirado pirmoji Kinijos dinastija Se, pradėjusi kurti vergvaldžių santvarką. Se di¬nastiją pakeitė Šan, po to Vakarų Čžou, kuriųvaldymo metu toliau vystėsi vergvaldystė. Vė¬liau Pavasario ir Rudens bei kariaujančių karalys¬čių (arba Rytų Čžou) valdymo periodu buvo laips¬niškai einama iš vergvaldystės į feodalizmą.

221 m. pr. Kr. imperatorius Cinšichuanas suvienijo ka¬riaujančias tarp savęs karalystes ir sukūrė pirmą šalies is¬torijoje centralizuotą daugiatautę valstybę – Cinų imperi¬ją. Iki pat opiumo karo, vykusio 1840 m., periodiškai keičiantis imperatorių dinastijoms Kinijoje viešpatavo vi¬suomeninė feodalinė santvarka. Kinija yra iš tų šalių, ku¬rios vienos iš pirmųjų suklestėjo ekonominiu vystymusi. Prieš 5-6 tūkst. metų, Chuanchė upės baseine jau klestėjo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Prieš tris tūkstančius metų jau buvo liejami bronzos, geležies dirbiniai, žiedžiamas mo¬lis. Tuo pat metu kinai išvystė šilko gamybą, pirmieji pasauliui atskleidė žakardinių šilko audinių technologiją.

Moliniai kariai ir žirgai pirmojoje imperatoriaus Cin Šichuanio kriptoje. Pirmojo imperatoriaus mauzoliejus pastatytas prieš 2200 metų Lešanio kalno papėdėje, 30 km rytų pusėn nuo Cianio miesto. Tai didžiausias ir bene gausiausias reliktų mauzoliejus pasaulyj e. 1974 metais buvo padarytas „grandioziškiausias amžiaus
archeologinis atradimas“ ¬atkasti šie kariai su žirgais, taip pat daugybė bronzinių arklių su vežimais ir kitų radinių. 1987 metais mauzoliejus buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Ekonomika ir kultūra Senovės Kinijoje aukso amžių pasiekė valdant Chanų ir Tanų dinastijoms. Tuo metu kilo žemės ūkis, įvairūs amatai, laivų statyba, tekstilės pramo¬nė. Išvystytas sausumos ir vandens kelių tinklas sudarėsąlygas palaikyti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Ja¬ponija, Korėja, Indija, Persija, arabų ir kitomis šalimis. Popierius, knygų spausdinimas, parakas ir kompasas – ke¬turi didieji Senovės Kinijos mokslo ir technikos išradimai, tapę išminties ir kūrybinės galiosįsikūnijimu, padarė didelį ir gilų poveikį visai pasaulio civilizacijai. Senovės Kinijos mąstytojų Laoci, Konfucijaus ir kitų filosofinis mokymas stipriai paveikė ne tik Kinijos, bet ir pasaulinę kultūrą. Sun U karo traktatas „Sunczi binfa“ iki šiol plačiai naudo¬jamas karo ir ūkio veikloje. Cao Siuecinio romanas „Sapnas raudoname paviljone“ ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse sulaukė pasekėjų, studijuojančių autoriaus kūrybą. Šalis pa¬siekė stulbinančių laimėjimų astronomijos, matematikos, geografijos, medicinos, vaistų gamybos srityse. „Gauši Sinc¬ziu“ traktatas, sukurtas kariaujančių karalysčių epochoje, yra pirmas pasaulyje dangaus kūnų katalogas. Chanų di¬nastijos metu gyvenęs mokslininkas Čžian Denas išrado prietaisą stebėti planetųjudėjimams, seismografą, kuriuo matuojama žemės amplitudė, bei daug kitų atradimų.

Opiumo karas, vykęs 1840 m., turėjo lemiamą įtaką Kinijos istorijai. Šalis tapo pusiau kolonija, pusiau feodali¬ne valstybe. Gyventojai kaip įmanydami kovojo prieš šiądvigubąpriespaudą. 1911 m. buvo nuversta Cinų dinastija. 1919 m. įtakojami Rusijos Spalio revoliucijos Kinijoje taip pat vyko revoliuciniai judėjimai. 1949 metais buvo pa¬skelbta Kinijos Liaudies Respublika. Baisų pėdsaką istori¬joje paliko Kinijos kultūrinė revoliucija (1957-1966).

Naujas posūkis Kinijos istorijoje -1978 metais, šaliai pasukus politinių reformų ir užsienio ryšių plėtimo keliu. Didžiausias ekonominis šuolis įvyko per paskutinį dešimt¬metį, plačiai atvėrus vartus užsienio investicijoms, įkūrus daug laisvos prekybos zonų.

Pagrindiniai Kinijos miestai ir turistiniai maršrutai

Šiuo metu Kinijoje suskaičiuota 668 miestai, iš jų 12, kurių gyventojų skaičius viršija 2 mln., ir 22, kuriuose gyvena 1-2 milijonai gyventojų. Po šalį vingiuoja šeši pagrindiniai turistiniai maršrutai: šiaurės, rytų, pietų, piet¬vakarių, šiaurės-vakarų ir šiaurės-rytų.

.

Kapas Nr. 15 Mogao grotuose Dunhuange, vadinamame tūkstančio Budų karti. Gansu provincijoje, šalia Dunčuanio oazės esančiame kapinyne yra 492 kapavietės, kuriose yra per 45000 m2 sieninių tapybos ir 21 000 išpieštų statulėlių, datuojamų nuo Šiaurės Vejų (386-534) iki Juanio dinastijos (1279-1368). 1987 kapavietė įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Šiaurės maršrutas

Pekinas, Tendzinas, Cinčuandao ir Datunas

Pekinas – Kinijos Liaudies Respublikos sostinė, poli¬tinis, kultūrinis ir turistinis šalies centras su daugybe isto¬rinių ir kultūrinių įžyrnybių.

Muziejus Gugunas (‘uždraustas miestas’), esantis Pe¬kino centre, buvę Minų (1368-1644) ir Cinų (1644-1911) dinastijų imperatorių rūmai, nuo pasaulio atribotas aukšta siena; čia pašaliniams buvo draudžiama užeiti. Tai didžiau¬sias pasaulyje ir geriausiai išlikęs iki mūsų dienų senovinis rūmų ansamblis, senosios kinų architektūros stebuklas. Ap¬link išsidėstę istorinės įžymybės. Priešais – Tenianmenio vartai ir aikštė. Į rytus nuo aikštės – istorinis muziejus, vakaruose – Susirinkimų namas, centre – paminklas kri¬tusiems didvyriams ir Mao Dzeduno mauzoliejus. Pava¬žiavę 75 km į šaurės vakarus nuo Pekino pasigėrėsime sta¬čiausia Didžiosios kinų sienos dalimi – Badalinu. Netolie¬se – Šisanlinas, garsus Minų dinastijos trylikos imperatoriųkapais. Pekino vakaruose akį patraukia Ičejuanio parkas, buvusi imperatoriaus vasaros rezidencija, apsupta žaliuojan¬čių aukštų kalvų ir tyvuliuojančio krištolinio vandens skaid¬rumo ežero. Ičejuanis – tikras sodų ir parkų meno stebuklas, į kurį turistui verta užsukti. Pietinėje Pekino dalyje visų akį patraukia Dangaus šventykla, kurioje Minų ir Cinų dinastijų imperatoriai atlikdavo aukojimo ritualus. Ji pastatyta dau¬giau kaip prieš 500 metų, yra vienas didžiausių Kinijos ar¬chitektūros paminklų, bylojančių apie aukštą senovės Kini¬jos architektų meistriškumą. Į pietvakarius nuo Pekino, Langšuanio laukuose, Čžoukondenio miestelyje rasta sinan¬tropo, gyvenusio prieš 500 tūkst. metų, stovyklavietė. Pa¬čiame Pekino centre, truputį į rytus nuo Guguno muziejaus, rasite Vanfuczino gatvę. Tai pati judriausia, centrinė sosti¬nės prekybos gatvė. Išilgai Dunsančuanio gatvės stovi pre¬kybos centrai „Saik“, „Landao“, „Juša“, kur parduodamas šilkas, meniniai ir juvelyriniai dirbiniai, antikvarinės prekės ir tradicinės kinų medicinos vaistai. Turistai Pekine
pasigardžiuoti kepta Pekino antimi, kiniškai paruošta avie¬na, rūmų užkandžiais bei įvairiausių pasaulio virtuvių (lietu¬viškos, regis, dar nėra) patiekalais.

Dievų malonės maldininkų koplyčia Dangaus šventykloje Pekine. 1420 metais pastatytą 2,7 km 2 ploto šventyklą Minų ir Cinų dinastijos naudojo rengti dievų malonės meldimo ceremonijoms. Tai didžiausias atnašavimo statinys Kinijoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą šventykla įrašyta 1998 metais

Šiaurės vakaruose nuo Pekino esantis Datuno miestas garsus Junganio akmeniniais urvais. Olos išraustos 480 metais, Šiaurinės Vejų dinastijos viešpatavimo metu. Iki dabar išlikę 53 urvai su daugiau kaip 50 tūkst. iškaltų uolinių vaizdų. Didžiausios Budos skulptūros aukštis 17 m, 0 pačios mažiau¬sios – 12 m. Kiekviena iš jų nepakartojama. Šiaurės Kinijos mieste Čendu galima pasigrožėti imperatoriaus Bišušančua¬nio užmiesčio rūmais ir septynių vienuolynų ansambliu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1688 žodžiai iš 5612 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.