Kitos galaktikos
5 (100%) 1 vote

Kitos galaktikos

Kas yra GALAKTIKA?

Žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos sistema, kuriai priklauso ir Saulė.Tipo spiralinė galaktika, susidedanti iš bendracentrių posistemių: disko (spindulys _60 000 рm), centrinio telkinio (spindulys _10 000 рm), sferoido (spindulys _80 000 рm) ir vainiko (spindulys ne mažiau kaip 300 000 рm). Saulė yra diske netoli nuo jo centrinės. plokštumos nutolusi 28 000 šm nuo centro. Diskas sukasi aplink Galaktikos centrą. Sukimosi greitis tolstant nuo centro, didėja; Saulės aplinkoje lygus _220 km/s, Galaktikos disko pakraštyje _230-250 km/s. Saulė apsisuka aplink Galaktikos centrą per 230 mln. metų. Galaktikoje yra 250-300 mlrd. žvaigždžių, jos masė _1012 M . Daugiausia žvaigždžių yra diske, centr. telkinyje ir sferoje. Tarpžvaigždinės dujos ir dulkės sudaro 10% disko masės ir telkiasi daugiausia spiralinėse vijose. _73% tarpžvaigždinės medžiagos masės sudaro vandenilio atomai ir molekulės, _25% helis ir _2% sunkesnieji elementai. Tarpžvaigždinės molekulės telkiasi į molekulių debesis, kurių _1% medžiagos sudaro tarpžvaigždinės dulkės. Galaktikos spiralinėse vijose t. p. telkiasi jaunos žvaigždės, jų asociacijos ir padrikieji žvaigždžių spiečiai (amžius 106-108 m.). Galaktikos diske telkiasi žvaigždės ir spiečiai kurių amžius 1-8 mlrd. metų(Saulės amžius 4.7 mlrd. m.), Galaktikos sferoide – pavienės žvaigždės ir kamuoliniai žvaigždžių spiečiai, kurių amžius 10-13 mlrd. metų. Sferoido objektai skrieja aplink Galaktikos centrą ištįsusiomis elipsinėmis orbitomis, orientuotomis įvairiais kampais į disko plokštumą. Galaktikos sferoide atrasta karštų dujų srautų kylančių iš disko ir krintančių atgal. Sferoido žvaigždės turi 10-1000 kartų mažiau sunkiųjų chem. elementų, negu disko žvaigždės. Galaktikos vainike yra tolimų kamuolinių spiečių, sferoidinių galaktikėlių ir nežinomos prigimties nematomosios masės, kuri _10 kartų viršija Galaktikos žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos masę. Disko objektai kartais vadinami I populiacija, sferoido objektai – II populiacija.

Galaktikos

Didelės žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir dulkių) sistemos, kurių narius sieja gravitacinė sаveika. Viena tokių žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos sistemų yra mūsų Galaktika. Pagal išvaizdą skiriamos elipsinės galaktikos (žymimos simboliu E), spiralinės galaktikos (simbolis S), skersinės spiralinės galaktikos (simbolis SB), netaisyklingos galaktikos (simbolis Ir). Elipsinių galaktikų žvaigždžių tankis tolydžiai mažėja nuo centro į pakraрčius; šių galaktikų skersmenys 5-200 tūkst. šm, masė 106-1013 M . Pagal regimаjį paplokštumo laipsnį (jis žymimas skaičiumi nuo 0 iki 7) elipsinės galaktikos skirstomos į 8 potipius: nuo sferoidinių galaktikų E0 iki lęšiškų galaktikų E7. Elipsines galaktikas sudaro senos žvaigždės, susidariusios prieš 10-13 mlrd. metų; jos panašios į mūsų Gal.kamuolinių spiečių žvaigždes. Spiralinės galaktikos yra paplokščios diskinės žvaigždžių sistemos, turinčios spiralines vijas ir centr. telkinį, įsiterpusius į mažesnio tankio sferinę dalį. Šių galaktikų diske telkiasi jaunos žvaigždės, padrikieji spiečiai, asociacijos ir tarpžvaigždinėmedžiaga, o sferoide – senos žvaigždės ir kamuoliniai spiečiai. Spiralinės galaktikos sukasi apie ašį, einančiа per jų centr. dalį statmenai disko plokštumai. Šių galaktikų skersmuo 20-150 tūkst. šm, masė 109-1012 M . Pagal centr. telkinio ir disko matmenų santykį spiralinės galaktikos skirstomos į Sa, Sb, Sc ir Sd potipius (minėtas santykis mažėja nuo Sa link Sd). Skersinių spiralinių galaktikų vijos išeina ne iš centro, bet iš pailgos skersės, einančios per centrа, galų. Netaisyklingosios galaktikos – netaisyklingos formos žvaigždžių sistemos, dažniausiai be centr. telkinio. Jų skersmuo 5-30 tūkst. šm, masė 108-1011 M . Be pavienių galaktikų, yra galaktikų porų arba grupių, sаveikaujančių galaktikų; jų narius jungia įvairios formos žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos tiltai. Yra galaktikų su aktyviais branduoliais (Seiferto galaktikos, blazarai, kvazarai), su įvairios formos sprogimų padariniais, medžiagos čiurkšlėmis (radijo galaktikos), kompaktiškų mėlynų (Haro, Markariano, Cvikio) galaktikų. Visatoje yra ne mažiau 300 mlrd. galaktikų. Tolimiausia žinoma galaktika turi raudonаjį poslinkį z=4.92, taigi ji tolsta 283 000 km/s greičiu. Jos nuotolis priklauso nuo priimto Visatos plėtimosi modelio. Greičiausiai yra _13 mlrd. šm.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 707 žodžiai iš 1366 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.