Pirmosios medinės pilies statyba
Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysis
magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėl
pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiai
prie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilį
sudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kurie
kartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinę
pilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinis
gynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas.
Pilį su priešpiliais jungė tiltas. Senamiesčio reljefo rekonstrukcija
leidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante.
Tuo metu Dangės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakas
ir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis.
Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su
priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas.
Mūrinė pilis 1253 – 1393 m.
Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, tai 1253 m. mūrinės
pilies statybai pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtis
miestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais.
Stačiakampio plano kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, čia turėjo
būti pastatyta ir pirmoji koplyčia. Apie tvirtovės bokštus žinių nėra.
Pilies sienų išorėje buvo 8 žingsnių pločio kelias. Mūrinę pilį saugojo
grioviai, pylimai ir palisados. Tyrinėtojai mano, kad tuometinė pilis buvo
aptvarinio-gardinio tipo. Šalia pilies, priešpilyje, kūrėsi miestas, tačiau
Klaipėda į miestą neišaugo iki pat XV – XVI a. ribos. Čia gyvenę žmonės
tenkino pilies poreikius, o ne savo.Po lietuvių antpuolio 1379 m., pilis ir miestas sudegė. Buvo pradėti
atstatymo darbai, kurie dėl lėšų trūkumo vyko lėtai. 1393 m. pastatomas
arba atstatomas pagrindinis gynybinis bokštas – bergfrydas, kuris tais
pačiais metais per žemaičių užpuolimą sudegė.
Klaipėdos pilis 1399 – 1441 m.
Nuo 1399 m. Klaipėdos pilyje pradedami kapitaliniai atstatymo darbai,
kuriuos prižiūrėti atvykdavo Ordino įgaliotiniai. 1407 m. “darbų taisyti”
atvyko keturi Ordino pareigūnai. 1408 m. ir 1409 m. Klaipėdoje apsilankė
didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas su garsiu pilių statytoju N.
Felenšteinu. Pilies perstatymo darbai baigti 1409 m. Klaipėda ir toliau
buvo puldinėjama lietuvių. Nuo 1422 m. tęsiami pilies atstatymo darbai.
1429 m. pradėti pilti pylimai, įrenginėti šliuzai bei atstatytas malūnas.
Visi gynybinės sistemos sutvirtinimo darbai baigti XV a. 4 – 5-ąjį
dešimtmečiais. Pagal istorinius šaltinius ir archeologinius tyrinėjimus,
pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, pilies gynybinė siena, pirmasis
griovys, pylimas su gynybiniais statiniais bei antrasis griovys. Tokia
gynybinė sistema buvo pritaikyta gintis nuo paraku šaunamojo ginklo. Savo
architektūra XV a. Klaipėdos pilis mažai kuo skyrėsi nuo kitų Ordino pilių.
Masyvūs mūrai buvo pagyvinami ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis
sienomis, kurios mūrytos gotiškai iš raudonų plytų. Stogai dengti
skiedromis. Manoma, kad pietiniame pilies korpuse galėjo būti koplyčia,
kuri skirta Ordino broliams ir tarnams.1
[pic]
(paspaudus padidės)
XV a. pilies rekonstrukcija. Aut. V. Šliogeris, 1994 m.
Pilies modernizavimas 1516 – 1546 m.
Po Žalgirio mūšio lietuviai su sąjungininkais ir toliau reiškė pretenzijas
į Klaipėdą. Tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo
netinkama. 1516 m. pradedami pilies įtvirtinimo darbai. Iki 1519 m.
supilami žemių pylimai su 32 m skersmens bastėjomis. Rašytinė medžiaga
rodo, kad 1529 m. pradedami nauji pilies perstatymai. Buvo nugriauta dar
nauja miesto bažnyčia, kurios statybinės medžiagos panaudotos pilyje.
Parengiamiesiems darbams pasibaigus, 1546 m. šiauriniame pilies kampe
pastatomas Didysis cilindrinis bokštas. Pilis, archeologinių tyrinėjimų
duomenimis, buvo kapitaliai perstatyta. Manoma, jog darbams galėjo