Klaipėdos uostas
3 (60%) 2 votes

Klaipėdos uostas

Logistioka ese

Lietuva – geografinis Europos centras, krovinių srautų kryžkelė. Šiuo metu apie 60 proc. krovinių, gabenamų per Klaipėdos jūrų uostą, kuris yra pagrindinis IX tarptautinio transporto koridoriaus IXB šakos multimodalinio transporto mazgas, jungiantis jūros ir sausumos kelius Vakarų-Rytų kryptimi, yra tranzitiniai. Tranzitui patogioje rytinės Baltijos jūros baseino vietoje įsikūręs Klaipėdos uostas – šiauriausiai esantis neužšąlantis rytinės Baltijos uostas.

Klaipėda – stambus šalies transporto mazgas, kuriame susijungia Rytų ir Vakarų jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Reguliarios laivybos linijos jungia Klaipėdos uostą su daugybe pasaulio valstybių. Kasmet į Klaipėdos uostą atplaukia apie 7000 laivų iš 50 pasaulio šalių.

Klaipėdos uostas universalus. Jame dirba devyniolika stambių krovos, laivų statybos ir remonto įmonių, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos, veikia daugiau kaip 200 privačių jūros verslo kompanijų. Uosto krovos darbų kompanijos per metus gali perkrauti iki 30 mln. tonų įvairių krovinių. Maksimalus gylis prie uosto krantinių – 14 metrų.

Klaipėda, kurioje plėtojama šiuolaikinių terminalų veikla, tampa vis svarbesniu keleiviniu uostu. Iš čia į Vokietiją ir Švediją nuolatinėmis laivybinėmis linijomis plaukioja keleiviniai-krovininiai keltai, statomas kruizinių laivų terminalas.

.

Klaipėdos jūrų uostas bendradarbiauja su kaimyniniais Baltijos šalių bei Iljičiovsko, Odesos (Ukraina), Poti (Gruzija), Aktau (Kazachstanas) ir kitais uostais.

Uosto direkcija, siekdama pritraukti didesnius krovinių srautus, yra įkūrusi Klaipėdos uosto atstovybes Maskvoje (Rusija), Hamburge (Vokietija).

Ilgalaikės Klaipėdos uosto strategijos uždavinys – padaryti uostą patrauklų, saugų plaukioti laivams, patogų krauti ir sandėliuoti krovinius. Kasmet didelės investicijos skiriamos uosto vartų rekonstrukcijai, įplaukos kanalui ir akvatorijai prie krantinių gilinti, šiuolaikinei krovos technikai įsigyti ir geroms sandėliavimo sąlygoms sudaryti. Nuolat modernizuojama uosto infrastruktūra: pastatyti nauji šiuolaikiniai konteinerių, ro-ro, skystų trąšų terminalai, veikia naftos, metalo, birių ir supakuotų trąšų krovos terminalai, naudojama moderni krovos technika ir technologija, gerai išvystytas terminalų, automobilių kelių, geležinkelių tinklas, modernizuojamos telekomunikacijos, signalizacijos ir elektros tiekimo sistemos, įdiegta saugios navigacijos sistema, sukurta palanki uosto rinkliavų sistema, lankstūs privačių krovos kompanijų paslaugų tarifai. Klaipėdos uoste įdiegtos modernios laivų eismo valdymo, žmonių paieškos ir gelbėjimo sistemos, užtikrinta kovos su išsiliejusia nafta tvarka. Uosto teritorija visą parą stebima vaizdo kameromis.

Uosto direkcijos ir uoste veikiančių kompanijų siekis – būti rytinės Baltijos uostų lyderiu, klientams patraukliu ir patogiu uostu.

2006-05-24]

Klaipėda

Iš uosto ves trys transporto koridoriai

Miesto ūkio, Strateginės plėtros ir Teritorijų planavimo komitetams vakar buvo pristatyta uosto krovinių gabenimo per Klaipėdą galimybių studija.

Anot Valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, šią problemą racionalu spręsti įrengiant tris išvažiavimo iš uosto koridorius: šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje miesto dalyse.

Daugiausia ginčų kyla dėl centrinio įvažiavimo į uostą, kuris numatytas Baltijos prospektu. Galimybių studijoje siūloma Šilutės plento, Taikos prospekto ir Minijos gatvių sankirtose su Baltijos prospektu įrengti dviejų aukštų sankryžas. Į uostą įvažiuoti būtų galima per Minijos gatvės apačią.

Uosto direkcija ieško lėšų projektavimui. Iš Europos Sąjungos INTERREG fondo projektiniams siūlymams ir kitiems parengiamiesiems darbams turima apie 300 tūkstančių eurų. Dar 3 milijonų eurų reikėtų techniniams projektams parengti.

Kai kurių specialistų skaičiavimu, tokioms Baltijos prospekto pertvarkoms reikėtų nuo 80 iki 100 milijonų litų.

Lėšų 2007-20013 metais tikimasi gauti iš įvairių ES fondų.

Rengiama ir pietinio išvažiavimo iš uosto galimybių studija. Tai būtų naujas kelias per „Draugystės“ geležinkelio stotį, viaduku, kuris yra prie Taikos prospekto tęsinio per geležinkelį.

Toliau kelias vestų į Šernų ir Šilutės plentų sankryžą. Ten reikėtų įrengti naują transporto mazgą, o nuo jo iki Jakų žiedo nutiesti dviejų eismo juostų magistralę.

Anot miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, ši galimybių studija galėjo būti pristatyta ir pora metų anksčiau. Delsti nebėra laiko. Kad mieste neturėtume dar aštresnių transporto problemų, spręsti reikia neatidėliojant.

Klaipėdoje galimybių pakaks

A. Kamarausko teigimu, Klaipėdos uosto konteinerių terminalų operatoriai turi orientuotis ne į naujų krantinių statybą, bet į geresnį pačių terminalų panaudojimą, darbo juose intensyvinimą. Pasak jo, ateityje Klaipėdos uoste, baigus rekonstrukcijos darbus, bus 1,3 – 1,7 km konteinerių krovai skirtų krantinių, tad naujų statyti tikrai nereikėtų. Konteinerių krovos galimybės, netgi turint omenyje, kad Klaipėdoje gali būti perkraunama apie 500 tūkst. TEU, būtų užtikrintos mažiausiai keleriems metams. Beje, Hamburgo Altenverderio terminale turint 1,8 km krantinių
kraunama daugiau kaip 2 mln. TEU.

Artimiausiu metu didieji konteinervežiai į Klaipėdą neplauks, nes ji – fiderinis uostas. Mūsų uoste lankysis konteinervežiai, galintys gabenti 1000-1200 TEU. Tiesa, yra tokių prognozių, kad į Baltijos jūrą okeaniniai konteinervežiai pradės plaukti po 2-3 metų. A. Kamarausko maymu, didieji uostai nenorės jų paleisti, nes dabartinė situacija jiems labai naudinga. Jie sandėliuoja konteinerius, paskui perkrauna į fiderinius laivus, kurie gabena juos į Baltijos šalių uostus, tačiau, anot A. Kamarausko, Baltijos regionas yra laikomas labai perspektyviu konteinerių krovos atžvilgiu.

Uosto pristatymas

KLAIPĖDOS UOSTASKlaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Klaipėda – multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kurio teikiamų paslaugų kokybė jau dabar atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Uoste dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.

Uostas per metus gali perkrauti iki 40 milijonų tonų įvairių krovinių.

Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 944 žodžiai iš 3056 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.