Klasicizmas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Klasicizmas dokumentas

BAROKAS

Baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesanso architektūros formos, tačiau už pastarasias yra didingesnis, laisvesnis, dinamiškesnis. Baroko pastato plano ir eksterjero linijos kreivesnes, banguotesnes. Puošniuose interjeruose gausu dekoratyvinio architektūros formų, skulptūros ir tapybos kurinių.Puošnių, sudetingų formų baroko pastatų sukurta Romoje.

Lietuvos architektūroje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romos baroko. Lietuviškojo baroko pastatai turi aiškią, ramią kompoziciją, polinkį ar vertikalumą. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600m.-1650m.) Vilniuje pastatyta kulto pastatų, kuriems budingos pereinamosios nuo velyvojo renesanso prie baroko formos; kupoline Šv. Kazimiero bažnycia (1618m., architektuota K. Tenkalos). Brandžiojo baroko laikais (1650m.-1690m.) pastatyti puošnūs didikų rumai (Vilniuje – Sapiegų, Slušku, Pacu), kulto pastatų ansambliai (Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnycia, 1678m., architektuota J. Paoro; Pažaislio architektūros ansamblis, 1712m., architektuotas L. Fredo ir P. Putinio). velyvajam barokui (1690m.-1765m.) būdingos grakšcios, saikingos ornamento, vienanaves arba trinaves bažnycios (Vilniaus – Šv. Kotrynos, 1744m., Misionierių, 1753m., abiejų architektas J. K. Glaubicas; Kauno – Jėzuitu, 1725m., ir kt.), dažniausiai plokščiais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokštais ir suskaidytais frontonais.

Baroko dailė kupina veržlios dinamikos, dramatizmo,dekoratyvinių efektų.XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo įkurtas pirmasis Europoje porceliano fabrikas, gaminantis puošnius, imantrių formų servizus, vazas ir dekoratyvines statulėles.

Lietuvojos baroko dailė (nuo XVII a. vid.) pasižymi saikingumu, turi daug relistinių ir liaudiškų bruožų. Tapytojai M. Palonis, P.Dankersas, skulptoriai P.Petris, P.Rosis kulto pastatų interjeruose sukūrė barokinės dailės ansamblius. Sukurta reprezentacinių portretų, vario raižainiu.

Baroko literatura pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje, XVII a. išplito visoje Europoje. Baroko literatūrai budinga: disonansai, kontrastai, fantazijos ir religinės mistikos derinimas su humoru ir buitiškumu, alegorizmo – su natūralistiniais makabriniais elementais. Baroko literatūra įiteisino parodaksalų mastymą, dėmesio žmogaus egzistencijos, mirties problemos. Antikiniams mitams ir įvaizdžiams teikė naują prasmę, jungė juos su bibliniais motyvais. Baroko stiliui budinga rafinuotas ekspresyvumas, metaforiškumas, hiperbolizacija, sudėtingos retorinės konstrukcijos ir kartu šnekamosios kalbos posakiai, vulgarizmai, makaroniškumas. Labiausiai paplitę baroko literaturos žanrai: lyrika, riterinis fantastinis epas, alegorinis ir meiles romanas, religinė, rumų ir liaudinė turgaus aikšciu drama, siaubo tragedija. Av. Jalio literaturoje barokas turejo savitų bruožų. Italijoje baroką atstovauja marinizmas, konceptizmas, Ispanijoje – gongorizmas, kultizmas, Anglijoje – metafiziniai poetai.

Lietuvoje ryškių baroko bruožų yra lot. kalba rašiusio M.Sarbievijaus kuryboje, daugelyje XVII – XVIII a. liet. panegiriku, epitafiju, kai kuriose giesmėse ir kituose raštuose, jezuitu mokyklu vaidinimuose.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 423 žodžiai iš 820 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.